darbas

Darbo aplinkoje dažnai kyla įtampų, o darbuotojai kartais jaučiasi priversti pasidalinti savo nuomone apie vadovus ar kolegas. Tačiau viena moteris, pasivadinusi Natalie ir pasidalinusi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, įspėjo, kad tokie neatsargūs pokalbiai gali turėti rimtų pasekmių. Natalie prisiminė, kaip 2019 metais ji ir visa jos komanda buvo atleista po to, kai jų grupiniai pokalbiai buvo aptikti.

Nuo lapkričio 1 d. griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Nuo šiol už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra dabar, bet ir darbdaviai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad darbdaviai privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką, sieksiančią 3, 6 arba 9 minimalių mėnesinių algų dydį.

Moteris už krovininio automobilio vairo, rodos, jokia naujiena moderniame amžiuje, tačiau smalsuolių akis toks reginys vis dar traukia. Dėl to išvydus 26-erių Kaune gyvenančią marijampolietę, tolimųjų reisų vairuotoją Viktoriją Kasparavičiūtę, daugelis nustemba ir klausia, kodėl ji pasirinko tokį darbą. Pokalbio metu Viktorija papasakojo, kas lėmė šios profesijos pasirinkimą ir atskleidė, kokių iššūkių kasdienybėje kyla.

Po Covid-19 pandemijos dalis darbuotojų dirbti į biurus taip ir negrįžo. O tai patinka ne visiems darbdaviams – tokius darbuotojus jie atleidžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdaviai tam tikrais atvejais turi tam teisę. O darbo paieškos specialistai stebi priešingą tendenciją – vis mažiau žmonių nori dirbti namuose. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad dėl skirtingo požiūrio į nuotolinį darbą tenka išeiti ir ieškoti kito darbo.

Prekybos tinklų parduotuvėse dirba tūkstančiai darbuotojų. Dalis jų neturi pastovios darbo vietos, žmonės dirba skirtingose parduotuvėse ar netgi skirtinguose miestuose. Anot prekybos tinklų, taip daroma, kad darbuotojai nebūtų be darbo ir už tai jiems mokamas papildomas priedas.  Prekybos tinklas „Lidl“ neseniai darbo paieškos portaluose pasidalijo skelbimais, kad ieško mobilių darbuotojų.

71 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad imigrantai padeda užpildyti darbo vietas, į kurias sunku rasti darbuotojų Lietuvoje, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Šių metų liepos mėnesį atliktoje apklausoje buvo teiraujamasi apie imigrantus, kurie atvyko ne iš Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu ES gyvena legaliai.

„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė net vaistų nuo depresijos. Visgi suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms. Tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo „Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo.

Darbuotojus darbe motyvuoja įvairūs dalykai. Vieniems svarbiausia didelė alga, kiti nori papildomų naudų ar dovanų, dar kiti – lankstumo ir dirbo nuotoliu. Specialistai tikina, kad į darbuotojų norus būtina atsižvelgti. Tačiau už tai jie turi dirbti daugiau ir didinti savo produktyvumą, kuris Lietuvoje auga lėčiau nei atlyginimai.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ne tik šalies gyventojų amžiaus statistikoje. Mažėja natūralus gyventojų prieaugis – amžėja šalies darbo rinka. 44 – toks Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria spalio pradžioje trijose Lietuvos įmonėse įvykusius tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad šiuos incidentus sieja svarbi aplinkybė – visus juos daugiau ar mažiau lėmė nukentėjusiųjų veiksmai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja darbuotojų atleidimų. Kai kurių sričių įmonės keičia, mažina veiklos apimtis ir mažina darbuotojų skaičių, o dalis – bankrutuoja. Jeigu apie atleidimus darbdavys nepraneša darbuotojui iš anksto, jie išeina iš darbo ne tuščiomis, o su 13 tūkst. eurų išeitinėmis. Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad nuo metų pradžios (per 2024 m. I–III ketv.

Visi darbuotojai už savo darbą gauna atlyginimus. Tačiau nusprendę įdarbinti naujus darbuotojus, dalis darbdavių apmokymų metu pinigų jiems nemoka. Darbo teisės specialistai įspėja, kad toks elgesys pažeidžia darbo kodeksą. Todėl ragina žmones nedirbti už dyką. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta pasakojo, kad jos vyras neseniai vienoje įmonėje įsidarbino kurjeriu. „Po darbo pokalbio vyrą išsiuntė važinėti su kitu kurjeriu, kad pažiūrėtų, kaip atrodo darbas ir ar sugebės jį dirbti.

Viena skaitytoja liko pasipiktinusi, kai bandė įsidarbinti ir tik atvykus į darbo vietą sužinojo, kad gautų daug mažesnį atlyginimą, negu buvo skelbta. Ekspertai nurodo, kad taip daryti negalima, tačiau egzistuoja išimtys. Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.

Užsidirbti savų pinigų ir išbandyti įgūdžius įvairiose profesijose svajoja daugelis paauglių, deja, ieškant darbo, dažnai tenka nusivilti. Darbdaviai vis dar vengia priimti moksleivius, ypač 14-16 metų, esą per daug atsakomybės ir jaunimas ne itin motyvuotas. O savo įmonių duris atvėrę verslininkai dalijasi visai kitokia patirtimi. Moksleiviai taip pat džiaugiasi ir buvusiomis pareigomis, ir oficialia alga. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau negirdėtų ir dažnai net susiimti už galvos priverčiančių profesijų. Nuo moteriškumo architekčių, gyvenimo režisierių, vyriškumo mokytojų iki medaus arba vandens someljė arba netgi pinigų terapeutų. Šių profesijų atstovai aiškina, kad tai ne įmantrūs pavadinimai, o ypač retos specialybės, reikalaujančios ypatingų žinių. Ir priduria, kad jų paslaugos sulaukia neįtikėtinai didelio susidomėjimo ir klientų paklausos. Reportažas skirtas tik suaugusiems.

Lietuvoje daugėja egzotiškų ir keistų darbo pasiūlymų. Štai viena kepyklėlė Vilniuje ieško kruasanų ragautojo, kuris kasryt testuotų pirmąją kruasanų partiją ir visą darbo dieną galėtų mėgautis gardžiais kepiniais, bendrauti su klientais bei pasakoti jiems kruasanų atsiradimo istoriją. O štai kita pozicija skamba kaip tikra „geimerių“ svajonė – įmonė ieško vaizdo žaidimų testuotojo. Na, o mėgstantys stovyklauti taip pat už tai gali užsidirbti atlyginimą.

Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą policija fiksavo dešimt prorusiškų pažiūrų atvejų tarp darbuotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – tris, o du pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Apie tai antradienį skelbė portalas „15min“. Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Vienintelė komercinės šaldymo įrangos gamintoja visose Baltijos šalyse „Freor LT“ kreipėsi į teismą dėl neva be pagrindo skirtų valstybės baudų ir sankcijų už karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimą. Įmonė teismui apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimus, kuriuose bendrovė ir jos vadovas kaltinami nelegaliu verslu.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje fiksuojamas 13,6 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir šis skaičius beveik nesikeičia dešimtmečius.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.

Darbo rinka studentams Lietuvoje nuolat keičiasi, atsižvelgiant į ekonomines ir technologines tendencijas. Dauguma studentų ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis, o įvairios įmonės ir organizacijos stengiasi prisitaikyti prie šių poreikių. Remiantis Užimtumo tarnybos ir įmonių atstovų pateiktais duomenimis, aiškėja pagrindinės studentų įsidarbinimo galimybės, iššūkiai ir ilgalaikės darbo rinkos tendencijos.

Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį šių metų ketvirtį, kaip ir ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį, buvo mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, išreikštą visų laisvų darbo vietų ir visų darbo vietų ekonomikoje santykiu. Tai rodo ES statistikos agentūros (Eurostat) penktadienį paskelbti palyginamieji duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį metų ketvirtį sudarė 2,1 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Šis rodiklis visoje ES nukrito nuo 2,6 proc.

Emigrantų duonos ragavę lietuviai darbdaviams atrodo vis patrauklesni – tai parodė naujausia Užimtumo tarnybos apklausa. Sėkmingai lietuvius iš užsienio į įmonę atviliojanti jos personalo vadovė atskleidė, kad buvę emigrantai tikisi gauti daugiau, nei kiti kandidatai į tą pačią poziciją. Tyrimas, kuriame buvo apklausta 512 Lietuvos įmonių, parodė, kad nebebijoma žmogaus, kuris į kolektyvą gali įlieti kitą darbo kultūrą ar žinių, tai suvokiama kaip privalumas.

2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną Vilniaus Antakalnio progimnazijos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.

Užimtumo tarnybą baigiantis vasarai užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, o priežastis aiški –  dosnios nedarbo išmokos, siekiančios iki 1200 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinios.  Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.

Gižuose (Vilkaviškio r.) gyvenantis Andrius Dirmeikis – vienas pavyzdingiausių šio krašto žemdirbių. Beariminę žemdirbystę propaguojantis vyras puikiai suderina darbus ir pramogas. Jis – užkietėjęs baikeris, motociklu išmaišęs didžiąją dalį Europos kelių. Geriausias sprendimas A.Dirmeikis sunkiai pamena, kada pradėjo ūkininkauti. Darbas ūkyje vyrui visada atrodė natūralus ir suprantamas reikalas. Ūkininkų šeimoje su broliu Albertu augęs Andrius niekada savęs kitoje srityje neįsivaizdavo.

Tiesioginės užsienio investicijos praėjusiais metais mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Eliminavus kelis didelius finansinių srautų šuolius kai kuriose Europos šalyse, tiesioginių užsienio investicijų srautas pasaulyje sumažėjo net 10 procentų. Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą praėjusiais metais buvo mažesnis nei 2022 metais, o lietuvių investicijos kitose šalyse ženkliai ūgtelėjo.

Nauji duomenys rodo, kad žmonės nebemano, jog sunkus darbas – tai bilietas į geresnį gyvenimą. Londono Karališkojo koledžo politikos instituto atlikto tyrimo metu buvo apklausti JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nigerijos, Kinijos, Švedijos ir Japonijos gyventojai ir nagrinėta, kokią reikšmę žmonės teikia darbui. Nors kai kurie žmonės vis dar tiki, kad sunkus darbas padeda svajonių išsipildymui, apie 49 proc.

Prieš maždaug ketverius metus, dabar tvarkymosi konsultantė, Urtė Urbonavičienė atrado, kad tvarkymasis yra puiki terapijos forma. Dėliodama daiktus į vietas, ji atrado, kad tuo pat metu nurimsta siautėjantys jausmais bei neramios mintys. Ilgainiui, domėdamasi tvarkymosi fenomenu, ji baigė keletą mokymų ir ėmė kurti tvarkymosi paslaugą, norėdama pasidalinti patirtimi ir geruoju tvarkingos aplinkos poveikiu su kitais.

Darbą praradę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą ir gauna net 1,4 tūkst. eurų nedarbo išmoką. „Sodra“ įspėja, kad ši išmoka kas tris mėnesius mažėja, o bedarbių gretas šiuo metu daugiausiai pildo jaunesni darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,4 tūkst. eurų ir liepą ją gavo 4,6 tūkst. žmonių. „Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Darbe metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet rasti laiko ir poilsiui, sako darbo teisės specialistė. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad ne visiems darbdaviams patinka, kai darbo metu darbuotojai ilsisi. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu – sukėlė audringas diskusijas.

Darbo pasiūlymų įvairovei augant, atsiranda keistų pasiūlymų tapti miegotoju ar atostogautoju. Skamba kaip svajonių darbas, tiesa? Vis dėlto viskas ne taip, kaip atrodo, sako marketingo ekspertė Rita Karavaitienė ir verslo psichologė Ugnė Juodytė.   Reklamas primenančių, neįprastų darbo skelbimų internete pasitaiko vis dažniau.

Donaldo Tusko vadovaujama Lenkijos vyriausybė patvirtino, kad iki savo kadencijos pabaigos 2027 m. iš dalies pakeis Darbo kodeksą ir sutrumpins darbo valandas, įvesdama keturių darbo dienų savaitę arba septynių valandų darbo dieną, penktadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida. Kadangi šiuo metu svarstomi abu variantai, greičiausiai įmonės pačios nuspręs, ar penktadieniai, ar pirmadieniai bus laisvi.

Nemaža dalis gyventojų savo laisvalaikį skiria savanorystei. Savanoriška veikla daugeliui padeda ne tik rasti prasmę ar draugų, bet ir apmokamą darbą. „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais darbdavys žiūri ir į darbuotojo savanorystės patirtį. „Kiek darbdaviui bus svarbios savanorystės patirtys, priklausys nuo darbo pozicijos, kuriai ieškoma darbuotojo, ir nuo pačios savanorystės pobūdžio.

Rugsėjo pirmąją studijas pradės ir tęs ne tik jaunuoliai, neseniai baigę mokyklas, bet ir darbo patirtį sukaupę darbuotojai. Dalis jų nori įgyti naujas kompetencijas, kiti – keisti karjeros kryptį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, ką svarbu žinoti, norintiems ir dirbti, ir studijuoti.

Pirmąjį metų pusmetį Darbo ginčų komisija (DGK) gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. tuo pačiu metu. Taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. DGK duomenimis, dažniausias reikalavimas (apie 75 proc.) – nesumokėtas darbo užmokestis. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – neturtinės žalos atlyginimas. Kaip informavo VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, apie 35 proc.

Vidutinės šalies gyventojų darbo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, padidėjo 10,3 proc. – „į rankas“ žmonės gavo 116 eurų daugiau. „Sodros“ duomenimis, antrajame 2024 metų ketvirtyje gyventojų vidutinė alga „ant popieriaus“ siekė 2184 eurus arba 1346 eurus „į rankas“. Tuo metu pernai šiuo laikotarpiu „ant popieriaus“ gyventojai uždirbo vidutiniškai 1980 eurų – „į rankas“ gavo 1230 eurų.

Nemaža dalis darbuotojų dirbdami viename darbe ieško jau kito – tokios paieškos suintensyvėja artėjant rugsėjui. Tačiau įsidarbinę kitur, prieš išeidami iš seno darbo jie turi atidirbti 20 kalendorinių dienų. Nebent su darbdaviu susitaria kitaip. Vis tik pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie nori išeiti iš darbo tuojau pat. Tačiau darbo teisės specialistai įspėja, kad išėjus iš darbo ir neatidirbus, gali tekti sumokėti darbdavio patirtus nuostolius.

Prieš tapdama karališkosios šeimos nare, princesė Kate dirbo įprastus darbus – nuo asistentės Didžiosios Britanijos mažmeninės mados parduotuvėje „Jigsaw“ iki pagalbininkės tėvų versle. Nors ir sunku patikėti, Kate Middleton gyvenimas ne visada buvo diademų, valstybinių vakarienių ir kitų karališkųjų įsipareigojimų sūkurys. Visų mylima Velso princesė kadaise dirbo normalų darbą – kaip ir milijonai britų.

Reorganizavus Informacinių technologijų tarnybą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) visiems įstaigos darbuotojams žada pasiūlyti naujas darbo vietas. Kaip BNS šią savaitę nurodė KAM, Informacinių technologijų tarnybos funkcijas perėmusiose įstaigose bus įsteigtos naujos pareigybės, kurias užimti bus siūloma tarnyboje dirbantiems žmonėms. Jei darbuotojas nesutiks su pasiūlymu, planuojama išmokėti išeitines kompensacijas.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą, taikytos kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, skelbia Migracijos departamentas. Pranešime pažymima, kad iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tik tas išimtis.

Kazlų Rūdos kojinių gamintoja „Sparta Textile“ atleidžia 44-is, arba ketvirtadalį savo darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Atleidimo priežastis – uždaromas „Sparta Textile“ padalinys Vilniuje“, – BNS teigė Užimtumo tarnyba.  Daugiausia (10) atleista mezgėjų, taip pat atleisti 6 formuotojai, 6 technikai, 5 siuvėjai, 3 rūšiuotojai ir 3 pakuotojai.  Darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Bendrovėje šiuo metu dirba 173 darbuotojai.

2019 m. Rolandas Hesmondhalghas dalį dienos dirbo fotožurnalistu bei mokėsi Floridos technologijų institute. Jis manė, kad baigęs studijas galės pradėti dirbti pilną darbo dieną, tačiau tada buvo atleistas iš darbo, elektroniniu paštu „Business Insider“ pasakojo Virdžinijoje (JAV) gyvenantis 32 metų vyras. Nuo to laiko jis nerado darbo, išskyrus retkarčiais laisvai samdomus fotografavimo ar „YouTube“ scenarijų rašymo darbus, už kuriuos, pasak jo, mokama labai mažai.

Pietų Kembridžšyro (Didžioji Britanija) apygardos taryba, kuri įvedė keturių darbo dienų savaitę savo darbuotojams, pagal tyrimus patiria naudą, nes padidėjo darbuotojų motyvacija ir net pagerėjo sveikata. Taip pat atrodo, kad šis pokytis leido tarybos mokesčių mokėtojams gauti naudą iš greitesnių planavimo sprendimų, avarinių namų remonto darbų ir skundų nagrinėjimo. Vietos valdžia 2023 m. sausio mėnesį pradėjo bandymą, kad darbuotojai „100 proc. darbų atliktų per 80 proc.

Su vyr. buhaltere, finansininke, Veronika Mirončik darbdavys bandė apgauti. Vienišai dviejų vaikų mamai darbe teko patirti tikrą košmarą. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ moteris papasakojo, kokią išeitį rado, kai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Laidos metu darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė taip pat pažėrė vertingų patarimų.

Jurgita Baltuškaitė kilusi iš Utenos, bet jau daug metų gyvenanti Vilniuje, net 14 metų praleidusi kartu su mokiniais mokyklos suoluose bei mokiusi juos kūrybos  – dailės, vieną dieną nusprendė, jog savo gyvenime nori laisvės, todėl ilgai nesvarsčiusi paliko mokytojos darbą ir pasinėrė i numerologiją. Moteris pasidalino apie tai, kaip atrodė jos gyvenimas dirbant mokytoja bei kas pasikeitė visiškai pakeitus profesiją.