darbas

Susirgę gyventojai kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimų, o į „Sodrą“ – nedarbingumo išmokų. Tačiau ne visiems darbdaviams patinka sergantys darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.

Dėl vienos dienos darbuotojų streiko 13-oje pagrindinių Vokietijos oro uostų pirmadienį atšaukta dalis skrydžių iš Lietuvos į šią šalį.  Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovės Neringos Čiukštienės, sekmadienį buvo atšauktas bendrovės „Air Baltic“ skrydis Vilnius-Hamburgas-Vilnius, pirmadienį – „Ryanair“ skrydis iš Berlyno į Vilnių bei „Lufthansa“ skrydžiai Frankfurtas–Vilnius– Frankfurtas. Tuo metu iš Kauno oro uosto pirmadienį neįvyko „Ryanair“ skrydžiai į Berlyną bei Kelną.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau auga ir plečia savo veiklą, šiuo metu aktyviai vykdydama darbuotojų atranką ir siūlydama daugiau kaip 150 darbo vietų įvairiuose padaliniuose – pilotų, skrydžių instruktorių, operacijų ir komercijos personalo, technikų, klientų aptarnavimo darbuotojų ir kt. Šiuo metu „airBaltic“ samdo orlaivių kapitonus ir vyresniuosius pirmuosius pilotus valdyti „Airbus A220-300“ lėktuvus.

Įprastai darbuotojai dirba 8 val. per dieną. Tačiau kartais darbdaviai prašo dirbti ilgiau. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai gali atsisakyti dirbti viršvalandžius. O jeigu sutinka juos dirbti, turi gauti daugiau pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė skundėsi, kad darbdavys verčia dirbti viršvalandžius. „Kelis kartus per mėnesį vadovas prašo, kad dirbtumėme 1 valanda ilgiau, nei turėtume.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 405 eurus ir per ketvirtį padidėjo 10 eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 2558,5 eurai ir, palyginti su 2024 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,2 proc.

Pasikeitus valdžioms, vėl atgimsta kalbos apie keturių dienų darbo savaitę. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad keturių darbo dienų savaitė yra motyvacinė priemonė darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kuriai kartai darbuotojai priklauso.

Vienai pirmaujančių pasaulyje padangų ir automobilių komponentų gamintojų Vokietijos „Continental“ ketinant per beveik dvejus metus panaikinti 3 tūkst. darbo vietų, jos padalinys Lietuvoje sako darbuotojų neatleisiantis. Tai BNS patvirtino „Continental Lietuvos“ atstovė Dainora Valentaitė. „Continental Lietuva“ neplanuoja įgyvendinti darbuotojų mažinimo programos – ši priemonė taikoma tik mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniams, kurių Lietuvoje šiuo metu nėra.

Darbo rinkoje vyksta ryškūs pokyčiai, susiję su automatizacija, dirbtiniu intelektu ir kitomis technologijomis. Iššūkiai kyla tiek dabartiniams, tiek studijas neseniai baigusiems, tiek būsimiems studentams. Kaip nutinka, kad žmogus pasirenka studijuoti viena kryptimi, o dirba visai kitoje? Vilniaus universiteto karjeros konsultantas, psichologijos mokslų daktaras Žygimantas Grakauskas teigia, kad nemažai pirmakursių įstoją į tam tikras studijų programas dėl jų populiarumo.

Draudimas dideliems prekybos centrams dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis ribotų konkurenciją, pareiškė Konkurencijos taryba. Valdančiosios „Nemuno aušros“ partijos frakcijai Seime, siūlančiai drausti didelių prekybos centrų darbą šventinėmis dienomis ir savaitgaliais, taryba siūlo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, trečiadienį pranešė taryba.

Darbą norintys keisti darbuotojai, privalo apie tai informuoti darbdavį ir įteikti jam prašymą atleisti iš darbo. Vis tik darbuotojai skundžiasi, kad ne visi darbdaviai nori lengvai paleisti savo darbuotojus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.

Artėjant pavasariui sodininkams atsiranda vis daugiau darbų. Vienas jų – uogakrūmių ir lianinių augalų (vynmedžių bei aktinidijų) genėjimas. Šį darbą reikia atlikti pačiame žiemos gale, kai šaltasis periodas jau eina į pabaigą, tačiau augalai dar nėra prabudę. Kaip tai tinkamai daryti, pataria sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaras, Malinausko medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas, rašoma pranešime spaudai.

Moteris, kuri kasdien į darbą keliauja lėktuvu, nes tai pigiau nei gyventi mieste, atskleidė nuomos kainų skirtumus. Laikui bėgant tokios kelionės tikrai gali kainuoti nemažai... Moteris pasidalijo, kodėl nusprendė kasdien skristi į darbą lėktuvu, o ne gyventi mieste ir kokie kainų skirtumai tai lėmė, rašo unilad.com.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas antras Lietuvos jaunuolis, ieškantis darbo, neturi jokio profesinio pasirengimo, o iš viso šiuo metu Lietuvoje Užimtumo tarnyboje yra registruota virš 18 tūkst. nedirbančių jaunuolių. Analizuodamas duomenis, Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) direktorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad tai gali turėti itin neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai, o norint didinti kvalifikuotų jaunuolių skaičių šalyje, pirmiausia reikėtų keisti švietimo sistemą.

Ar kada nors jautėtės, kad darbe stengiatės iš visų jėgų, galbūt net atlikdami daugiau nei tikėtasi, siekdami paaukštinimo ar atlyginimo pakėlimo, tačiau jūsų viršininkas nesidomi jūsų pastangomis ir jas ignoruoja? Tai gali būti ženklas, kad turite narcizišką viršininką, kuris gali griauti jūsų ateitį. Psichologė daktarė Ramani kalba apie narciziškus viršininkus ir jų poveikį jūsų karjerai, taip pat pateikia patarimų, kaip atpažinti šiuos viršininkus ir kaip su jais kovoti, rašoma unilad.com.

Stilingi kirpimai, gera nuotaika ir šilta atmosfera – taip savo darbą apibūdina 25-erių vilnietis Eimantas Baranauskas. Plaukų stilisto kėdėje jis sukasi nuo 17 metų ir tikina, kad ši profesija jam teikia ne tik kūrybinį džiaugsmą, bet ir galimybę kurti ryšį su žmonėmis. „Aš stengiuosi į atmosferą atnešti šilumos, džiaugsmo, atsipalaidavimo.

49-erių vilnietis Jaroslavas Kavšin jau daugiau nei du dešimtmečius atlieka neįprastą, tačiau itin atsakingą darbą – jis yra katafalko vairuotojas, vežantis mirusiųjų kūnus. Nors kasdienybėje jis mėgsta aktyvų poilsį ir darbą ūkyje, šis darbas jam tapo kasdienybe, reikalaujančia tiek psichologinės ištvermės, tiek pagarbos tiems, kurių gyvenimo kelionė baigėsi. Jaroslavas anksčiau dirbo viešbutyje, aptarnavimo srityje, o vėliau – ir gaisrinėje.

Alytiškis ugniagesys Kęstutis Aleškevičius vasario 5 dieną švenčia 60 metų jubiliejų. Ir tai ne vienintelė graži sukaktis vyro gyvenime – antradienį buvo paskutinė jo darbo diena Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo taryboje, kur dirbo net keturis dešimtmečius. „Tai buvo labai prasmingi metai. Darbas buvo įdomus, įtemptas, labai didžiuojuosi, kad keturis dešimtmečius atidaviau veiklai, susijusiai su žmonių saugumu. Juk čia didžiausias motyvas toli gražu ne darbo užmokestis.

Vyresnio amžiaus darbuotojai pastebi, kad susirasti darbą Lietuvoje darosi vis sunkiau. Anot jų, kai kuriems darbdaviams 40 metų sulaukę darbuotojai jau tampa per seni. Nors diskriminacija dėl amžiaus negalima, specialistai pastebi, kad darbdaviai ją geba paslėpti. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad dažnai darbdaviai diskriminacijos net nebando slėpti.

Dalis šalies darbdavių sako, kad dirbtinis intelektas (DI) gali atverti naujas jų veiklos galimybes, kiti vis tik abejoja DI nauda, įžvelgdami galimas grėsmes, atskleidė Užimtumo tarnybos inicijuota darbdavių apklausa. Apklausos duomenimis, kas trečias (34 proc.) darbdavys mano, kad dėl DI artimiausiais metais atvers naujų veiklos vystymo galimybių, o kas ketvirtas penktas (23 proc.) tikisi dėl jo poveikio augsiančio produktyvumo. Tuo metu 51 proc.

Šilalėje gyvenanti 40-metė Aurelija Bacevičienė – mentorė ir prekės ženklo „Moss9“ atstovė, kurią gyvenimas privertė iš naujo atrasti savo kelią. Prieš keletą metų ji užėmė tvirtą poziciją sėkmingame prekės ženkle, dirbo tarp kelių šimtų žmonių, buvo lyderė, džiaugėsi pripažinimu ir finansine sėkme. Tačiau vieną dieną viskas griuvo – ji neteko darbo ir turėjo iš naujo atrasti savo vietą pasaulyje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai pasidalijo, kad ieško žvalgybos pareigūnų. Paaiškėjo, kiek tokiems specialistams moka ir ką siūlo. Penktadienį VSD feisbuko profilyje pasidalinta darbo skelbimu.  „Ne visi darbai matomi, tačiau jų svarba – nepaprastai didelė. Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Darbo vietos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje.

2024 metais darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų, penktadienį pranešė Valstybinė darbo inspekcija. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo vienu atveju (5 proc.), o sunkių padidėjo aštuoniais atvejais (7 proc.). 2023 metais buvo gauta 20 pranešimų apie mirtis darbe ir 112 pranešimų apie sunkius  sužeidimus.

Laidojimo namuose dirbanti Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, atskleidė savo darbo subtilybes. Neįtikėtino populiarumo susilaukusiuose įrašuose ji pasidalijo ir tuo, kas lieka žmogaus po kremavimo. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas, rašo newsweek.com.

Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų renkasi gyvenimą ir darbą Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 metų atvykusių ir įsidarbinusių baltarusių skaičius padidėjo 33,6 tūkstančiais – beveik keturis kartus. „Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai.

Nors iš visų jėgų stengiamasi didinti darbo našumą, darbuotojus keisti dirbtiniu intelektu ar išmaniomis technologijomis, tačiau daugelyje veiklos šakų be žmogaus vis dar neišsiversi. Creditreform Lietuva analitikai skelbia įmones, kurios per metus personalą išaugino tris, keturis ar net dvylika kartų.

Pažvelgus į 65-erių Dainių Puricką, nė neįtartum, kad jis dirba katafalko vairuotoju. Iš pažiūros linksmas ir santūrus vyras atlieka itin svarbų darbą – padeda mirusiesiems iškeliauti į jų paskutinę kelionę. Nors gali atrodyti, jog šis darbas apsiriboja tik vairavimu, Dainius atskleidžia, kad tai – kur kas daugiau. Nors laisvalaikiu Dainius mėgsta ūkininkauti, užsiimti sodininkyste ir keliauti, jo darbo dienos visiškai skiriasi nuo šių pomėgių.

Pietų pertrauka privaloma kiekviename darbe. Tačiau dalis darbuotojų jos atsisakytų mainais į trumpesnę darbo dieną. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad darbdavys privalo darbuotojams suteikti pietų pertrauką, tačiau jos atsisakiusių anksčiau išleisti namo neprivalo. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie pietų įpročius ir pertraukas darbe. Vieni skundėsi, kad darbdavys neleidžia pietauti.

Užimtumo tarnyba teigia, kad Lietuvoje jaunuoliai tampa itin reiklūs darbdaviams, dėl to jaunimo nedarbas auga. Neturėdami nei patirties, nei išsilavinimo, jauni žmonės tikisi įsidarbinti, dirbti paprastą ir lengvą darbą ir dar uždirbti nemažas sumas. Sunkesnio ir nekvalifikuoto darbo – vengia.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 22-ejų Samanta jau maždaug 4 metus pakuoja dovanėles, dirba šventinės atributikos parduotuvėje.

Seime kelios dešimtys parlamentarų skelbia kovą su imigrantais – atsirado iniciatyvinė grupė „Prieš masinę migraciją“. Parlamentarai tikina, kad reikia nedelsiant riboti į Lietuvą atvykstančių dirbti migrantų skaičių, ypač iš Centrinės Azijos valstybių, nes kitu atveju mūsų lauks Švedijos ar Vokietijos scenarijus, kai šalys nebesusitvarko su atvykėliais, o jie elgiasi barbariškai ir gyvena pagal savo taisykles.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie Užimtumo tarnybos darbą. Gyventojas tvirtina, kad susirado darbą savarankiškai, tačiau Užimtumo tarnybos paskyroje rašoma, jog žmogus tai padarė su tarnybos pagalba. Keisčiausia tai, kad paskyroje, anot internauto, įrašyti fiktyvūs darbo pokalbiai. Kiti gyventojai taip pat tvirtina, kad tai – kasdienė praktika, o Užimtumo tarnybos atstovė informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Žiemos laikotarpiu daugiau gyventojų serga peršalimo ir kitomis ligomis. Tačiau ne visi gali sau leisti ilsėtis ir sveikti. Dalis darbdavių reikalauja, kad darbuotojai dirbtų ir sirgdami. Darbo teisės specialistai pataria tokius darbdavio reikalavimus ignoruoti. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad dalis darbuotojų patys nori sirgdami dirbti. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakojo, kad šiomis dienomis susirgo veikiausiai gripu. „Iš pradžių į prastą savijautą nekreipiau dėmesio.

Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolinė.  Šį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą ketinama svarstyti ir Trišalėje taryboje.

Mergina Vilniaus prekybos centre gavusi darbą telaukė kada galės pasirašyti darbo sutartį ir užsidirbti. Deja, darbdavė, kuri žadėjo jai darbą, jau kelias savaites nekontaktuoja su mergina: nebeatrašo, nebeatskambina. Dėl to ji yra labai nepatenkinta ir nori išsiaiškinti, ar taip aplaidžiai darbdaviai išvis gali elgtis. Į šiuos klausimus atsakė Valstybinė darbo inspekcija.

Artimųjų mirtis ir laidotuvės yra vienas skaudžiausių įvykių, kurių metu tikrai nesinori galvoti apie darbą, o tuo labiau – dirbti. Dėl to darbuotojai turi teisę gauti nemokamas atostogas, kurias darbdavys privalo suteikti. Vis tik su tuo kyla ir tam tikrų neaiškumų, pvz.: į kieno laidotuves gali išleisti, kaip tą įrodyti ir kaip dažnai tuo galima pasinaudoti. Kaunietė Akvilina (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė nežmogišku darbdavio elgesiu.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

42-ejų kaunietis Martynas Vasiliauskas, trijų vaikų tėtis ir diakonas, prieš tris mėnesius ryžosi naujam karjeros posūkiui – tapti autobuso vairuotoju. Įdomu tai, kad daugiau nei dešimtmetį jis dirbo teisės mokslų daktaru. Nors daugeliui toks pokytis gali atrodyti netikėtas, Martynui tai buvo ilgai ieškotas atsakymas į nuolat patiriamą įtampą ankstesniuose darbuose. Martynas Kaune autobuso vairuotoju dirba nuo 2024 m. spalio 1-osios, 3 mėnesius.

Darbo paieškos gali užtrukti ne vieną mėnesį. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad darbo neranda, nes turi per mažai patirties. Tačiau nutinka ir priešingai – darbdaviai atsisako priimti darbuotojus, kurių darbo patirtis yra per didelė. Henrika Bivainienė, atrankų ir žmogiškųjų išteklių sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė pastebėjo, kad kartais per didelė patirtis ne padeda, bet trukdo susirasti darbą. Būna, kad kandidatas būtent dėl šios priežasties negauna norimo darbo.

Beveik keturis dešimtmečius pašventusi karjerai teisės srityje buvusi prokurorė, teisėja, o dabar advokatė Aušra Ručienė (62) prisipažįsta nebijanti gyvenime nieko. Kaunietė, atstovavusi milijardieriams, nusikalstamų grupuočių nariams ir ne vienam įtakingam visuomenės veikėjui, ne kartą atsidūrė kraują stingdančiose situacijose – stojo akistaton su turto prievartautojais, buvo priversta ginti savo namus ir yra tapusi negailestingų šeimų dramų liudininke.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, praplečiantys ir konkretizuojantys susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Anot VDI, šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.

36-erių Marija Špokaitė gimusi Vilniuje, tačiau dirbusi bei gyvenusi yra ne vienoje šalyje. Išnaršiusi pasaulį moteris suprato, kad dirbti gerai apmokamo, tačiau rimto mokslininkės darbo ji nebenori, todėl padarė tai, apie ką svajoja dažnas, tačiau išdrįsta retas – metė darbą ir nusprendė siekti savo svajonės: žiesti puodus bei iš to pragyventi. Kaip Marija pati teigia, ją labai dažnai lydi nuotykiai.

Pernai nemaža dalis įmonių stabdė plėtrą, mažino darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Tikėti, kad ir šiemet kai kurios įmonės patirs sunkumų. Taigi specialistai įvardijo, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos duomenimis gruodžio 1 d. šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

Artėjant Naujiesiems metams, darbuotojams primenama – iš darbo turite išeiti valanda anksčiau. Jei to padaryti neįmanoma, jums turi sumokėti daugiau. Pagal galiojantį Darbo kodeksą švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Nors daug kas linkęs įsivaizduoti, kad darbe perdegti labiau linkę aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau šią sritį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad taip toli gražu nėra. „Mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbuotojai kai kuriais atvejais patiria didesnę perdegimo riziką“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie reikšmingus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Šie pokyčiai apima tiek darbuotojų teisių apsaugos stiprinimą, tiek darbo santykių skaidrumo užtikrinimą. Pagrindiniai nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pakeitimai: · Smurto ir priekabiavimo sąvokos patikslinimas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, kurie praplečia ir konkretizuoja susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Pranešime spaudai nurodoma, kad šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.

Žiemos švenčių laikotarpiu į darbo dienas įsiterpia net keletas laisvadienių. Šiemet Kalėdų savaitę įprastu grafiku dirbantys darbuotojai turės 3 laisvas dienas gruodžio 24–26 dienomis. O Naujųjų metų savaitę vieną laisvadienį – sausio 1 d. Nemažai darbuotojų šiuo laikotarpiu ima atostogas ir poilsiauja savaitę ar dvi. Tačiau dalis darbdavių tarpušvenčiu stabdo veiklą ir varo darbuotojus atostogauti ne savo noru.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie darbo laiko trumpinimą prieššventinėmis dienomis ir apmokėjimo tvarką už darbą švenčių dienomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo kodeksas numato, kad Kūčios (gruodžio 24 d.), Kalėdos (gruodžio 25 ir 26 d.) ir Naujieji metai (sausio 1 d.) yra švenčių dienos, per kurias įprastai nedirbama.

Naujoji valdžia žada, kad gyvenimas Lietuvos gyventojams toliau gerės. Tačiau naujausi duomenys apie nedarbą ir pranešimai apie darbuotojų atleidimus mažų mažiausiai verčia atsargiai vertinti artimiausias perspektyvas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų. O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.

Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis trečiąjį šių metų ketvirtį išliko mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, išreikštą visų laisvų darbo vietų ir visų darbo vietų ekonomikoje santykiu. Tai rodo ES statistikos agentūros (Eurostat) pirmadienį paskelbti palyginamieji duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 2,1 proc. – tiek pat kaip ir balandį-birželį. Šis rodiklis visoje ES nukrito nuo 2,4 proc. iki 2,3 proc., o vien tik euro zonoje – nuo 2,6 proc.