darbas

Praeitą savaitę buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ palieka jos vadovas Gintaras Macijauskas. Teigiama, kad vadovas esą dirbo puikiai, bet karjeros sieks kitur. Vis tik savivaldybės tarybos narys vardijo vadovo klaidas, netinkamus sprendimus ir abejojo, kad jis savo noru išeitų ir atsisakytų 8 tūkst. eurų algos. O kur dar išeitinė, apie kurią savivaldybės įmonė tikina, kad nieko nežino.

„Tylusis išėjimas“, t. y. išėjimas iš darbo jo nepaliekant ir neatsisakant atlyginimo, tapo madingas pirmaisiais nuotolinio darbo eros metais, tačiau kai kurie darbuotojai rado kitą būdą, kaip pailsėti nuo darbo. Kai kurie darbuotojai, užuot išnaudoję savo apmokamas atostogas ar net išėję iš darbo, renkasi „atostogavimą“ oficialiai apie tai net neinformuodami savo viršininkų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), ketina atleisti 39 darbuotojus praneša Užimtumo tarnyba. Tarnyba Eltai pranešė, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras numato atleisti daugiausiai chemikų – 11, mokslo darbuotojų – 7, chemijos technikų – 5, dirvožemininkų – 4.   Darbuotojų grupė atleidžiama, nes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba šių metų kovo 27 d. nutarė patvirtinti naują LAMMC struktūrą, be Kaune esančios Agrocheminių tyrimų laboratorijos.

Alytaus stiklo paketų gamintoja „Glass LT“, į naują gamybos liniją investavusi 3 mln. eurų, mažina darbuotojų skaičių – įmonė atleidžia 65 žmones ir nutraukia darbą 4 pamainomis. Nuo šiol įmonėje dirbs tik dvi pamainos, skelbia „Verslo žinių“ portalas.  Šiuo metu bendrovėje dirba 234 darbuotojai.

Karštis vargina ir sunkina daugelio darbuotojų darbo sąlygas. Lietuvą užklupus karščiams daugelis norėtų dirbti iš namų. Tačiau darbo teisės specialistai tikina, kad jeigu darbdavys užtikrina darbo sąlygas, jis turi teisę neleisti darbuotojams dirbti namuose. Visgi įstatymai numato, kad per karščius darbuotojai turėtų dirbti kitaip, ypač tie, kurie dirba lauke. Šiomis dienomis socialiniame tinkle gyventojai nemažai diskutuoja apie darbą per karščius.

Gyventojai skaičiuoja, kad norint oriai gyventi ar nusipirkti būstą, tenka dirbti dviem etatais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai paaiškina, kiek tokiems žmonėms teks mokėti mokesčių. O darbuotojų atstovė pažymi, kad pragyvenimui turėtų užtekti vieno atlyginimo, darbdaviai jį turėtų didinti.  Anot jos, nenormalu, kad žmonės dirba tiek daug, kad nebemato savo šeimos. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie darbą keliais etatais.

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Seimas galutinai pritarė pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), keitimais gerinamos sąlygos skolą valstybei turintiems gyventojams. Priėmimo stadijoje ketvirtadienį už jas balsavo 88, prieš buvo 2 ir susilaikė taip pat 2 parlamentarai.

VDI informuoja ir primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas atkreipia darbdavių dėmesį, kad draudėjai (darbdaviai) atitinkamai aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei gali būti priskiriami, jei įmonėje įvyko sunkus ar (ir) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurį lėmė darbdavio neįgyvendinti teisės...

Vyras, kuris savo „TikTok“ paskyroje dalinasi vaizdo įrašais apie tai, kad į darbą Londone iš Vokietijos keliauja lėktuvu ir traukiniais, atskleidė, kodėl jis nepersikelia gyventi į Jungtinę Karalystę. Sebas turi daug „TikTok“ sekėjų, kurie stebisi jo neįprastu pasirinkimu, o komentarų sulaukia įvairių – nuo susižavėjimo iki nuostabos, kodėl jis taip daro. Turinio kūrėjas penkias valandas skrenda į darbą iš Hamburgo į Kanarų prieplauką ir tai daro daugumą darbo dienų.

Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Darbo rinkoje vyksta nemažai pokyčių. Vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas. Anot darbo rinkos specialistų, darbuotojams būtina kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų, jeigu jie nori neprarasti savo darbo vietos ar gauti didesnį atlyginimą.

Ką tik studijas baigusi socialinių tinklų turinio kūrėja Brielle negali patikėti, kaip sunku dirbti pilną darbo dieną. Mergina, neseniai pradėjusi dirbti įmonėje Niujorko (JAV) apylinkėse, savo „TikTok“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kreipdamasi į kamerą atrodė akivaizdžiai nusiminusi ir susierzinusi. Ekrane pasirodžiusiame užraše buvo parašyta: „in 9–5 how do u have time for ur life“ (liet.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Darbo vietoje darbuotojai naudoja įvairias darbo priemones. Jas privalo suteikti darbdavys. Tačiau kartais darbuotojai, gavę darbinį telefoną ar automobilį, norėtų jais naudotis ir laisvalaikiu. Darbo teisės specialistai paaiškina, kaip, kada galima darbo priemonėmis naudotis asmeniniais tikslais ir kiek už tai teks sumokėti darbdaviui. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu telefonu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seimui antradienį ketina pateikti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti įpareigojus darbdavius už saugos pažeidimus mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas. Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau asmenų su negalia, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė. Be to, daugėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių bedarbių skaičius, nurodo ministrė. „2024 m. sausio 1-ąją dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 proc. punkto daugiau“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo M. Navickienė.

Po koronaviruso pandemijos daugelis žmonių ir toliau dirba iš namų arba renkasi hibridinį darbo modelį, tačiau darbdaviai vis labiau stengiasi susigrąžinti darbuotojus į biurą. Tai daroma skirtingais būdais: vieni daugiau dėmesio skiria įrenginėjant poilsio erdves, sveikatingumui, kiti – tvarumui arba investuoja į geresnę kavą.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Tęsiantis diskusijoms dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose, tokioms permainoms šiuo metu pritartų tik 8 proc. Lietuvos darbdavių, rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.

Iki 2030 m. vadinamoji žalioji transformacija (angl. green transition) pasaulyje sukurs iki 30 milijonų naujų darbo vietų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Nors tvarumo specialistų ir vadovų poreikis intensyviai auga, personalo atrankas vykdančios įmonės suka galvas, kaip prisitraukti talentus iš užsienio – Lietuvoje šios srities profesionalų nėra daug.

Tyrėjų teigimu, pagal „blogiausią scenarijų“ dirbtinis intelektas (DI) gali sunaikinti iki 8 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją. Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimalią mėnesio algą gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,5 tūkst., arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.

Šiuo metu skirtingi verslo sektoriai patiria įvairių iššūkių. Ekonomistai skaičiuoja, kad daliai įmonių greitai auga išlaidos, senka apyvartinės lėšos. Todėl dalis verslų gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tokiu atveju jų darbuotojai turės ieškoti naujo darbo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė skaičiavo, kad bankrutuojančių įmonių skaičiai pandemijos laikotarpiu buvo neįprastai maži ir pastaruoju metu jie tiesiog panašėja į prieš pandemiją buvusį lygį.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Dergęs ir keikęs lietuvius bei lietuvių kalbą baltarusis prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Nors baltarusis dar gali šį sprendimą apskųsti, Migracijos departamentas neabejoja, kad jaunas vyras turės grįžti į Baltarusiją. Priežastis, kodėl leidimas buvo panaikintas – vyro melas apie darbą. Sparčiai augant baltarusių srautams, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti ribojimus visiems atvykėliams.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Pilotiniai eksperimentai Europoje ir kituose žemynuose mums kol kas tik iš šono pavydžiai leidžia stebėti kaip keičiasi visą amžių gyvavusi 5 darbo dienų savaitės samprata ir nenumaldomai artėja trumpesnis, 4 darbo dienų modelis. Šiandien mums, Lietuvoje, 5 darbo dienų savaitė atrodo kaip duotybė. Taip dirbame mes, taip dirbo mūsų tėvai, seneliai. Tikriausiai daugelis nustebs sužinojęs, kad Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę.

Ankstyvą antradienio rytą Europos Sąjungos įstatymų leidėjai suderino naujo reglamento, pagal kurį bus draudžiama prekiauti naudojant priverstinį darbą pagamintais produktais, metmenis. Pagal reglamento projekto nuostatas, esant rizikai, kad tam tikri produktai gali būti pagaminti naudojant priverstinį darbą, valstybės narės privalės atlikti atitinkamų produktų patikrinimą – nesvarbu, ar jie būtų įvežtiniai, ar pagaminti ES.

Scenarijus „įstojau į universitetą, baigiau mokslus ir visą gyvenimą dirbau pagal profesiją“ pasitaiko vis rečiau. Skirtingi gyvenimo etapai vis dažniau paskatina imtis ir specialybės pokyčių, tačiau ar tai padaryti gali būti per vėlu?  Anot karjeros edukatorės Marijos Serbintaitės, keisti profesinį kelią niekada nėra per vėlu.

Kiek valandų per dieną naudojatės mobiliuoju telefonu ir kaip reaguotumėte, jeigu darbe vadovas tai uždraustų? Anot teisininkės, darbdavys tokią teisę turi. Ji pataria, ką daryti, jeigu nesutinkate su jo taisyklėmis. Advokatė Evelina Kiznė socialiniame tinkle pastebėjo, kad darbdaviai gali sugalvoti daugybę taisyklių. „Vienos jų gali pasirodyti absurdiškos, bet reikalingos, kitos, nors ir protingos, bet konkrečiame darbe visai neaktualios.

Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi Lietuvoje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antri – sveikatos sektoriaus atstovai, kurių vidurkis – 48 m. teigia „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Taip pat, anot jos, šiuose sektoriuose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos sektoriuje – 25 proc.

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje vidutinis metinis nedarbas 2023 metais išliko mažiausias tarp visų šalies apskričių ir siekė 7,5 proc. (šalyje – 8,6 proc.). Potencialas plėtrai ir darbuotojų poreikiui toliau išlieka stabiliai aukštas.

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Tikriausiai dažnas, paklaustas apie tai, kokios interneto svetainės į galvą ateina vos pagalvojus apie darbo paieškas, įvardintų Lietuvoje esančius skelbimų puslapius ir… „LinkedIn“ darbo skelbimus.  „LinkedIn“ – tai kiek nestandartinis socialinis tinklas, skirtas ieškoti naujų profesinių kontaktų, dalintis karjeros pasiekimais, tobulėti savo srityje ir ieškoti darbo pasiūlymų.

Nepaisant nuolatinių perspėjimų ir švietimo apie saugos darbe svarbą, metų pradžia jau tragiškai paženklinta žūtimis darbe. Šią savaitę užfiksuota informacija apie du mirtinus įvykius darbe. Šįkart abi nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad dažniausiai mirtinos nelaimės įvyksta statybų sektoriuje, statybvietės – pavojingiausios darbo vietos.

Užimtumo tarnybos atlikta Lietuvos įmonių ir organizacijų apklausa atskleidė, ryškėjančius personalo elgsenos pokyčius. Apklausos duomenimis, Lietuvoje mažėja darbuotojų lojalumas darbdaviui, darbuotojai linkę rinktis darbo vietas užsienyje. Skelbiama, kad kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.

Gyventojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau, priklausomai nuo išėjimo priežasties, skiriasi ir darbuotojo atidirbimo laikotarpis, kurį jis turi atidirbti. Anot teisininkų, atidirbimo laikotarpį sutrumpina ir darbuotojo atostogos ar liga. Šie laikotarpiai irgi įsiskaičiuoja į atidirbimo laikotarpį. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi istorijomis apie keičiamus darbus. Vilnietė Laura pasakojo, kad ketino rašyti prašymą išeiti iš darbo, tačiau netikėtai susirgo.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Ketvirtadienį Seime numatomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų pateikimas, kurį inicijavo parlamento Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jomis siūloma GPM neapmokestinti kelionių išlaidų į darbą ir iš jo, darbdaviui nusprendus savo darbuotojams apmokėti keliones išlaidas, nepriklausomai nuo pasirenkamo kelionės būdo.  Jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo.

Vieniems viršvalandžiai yra retenybė, o kitiems – įprasta norma. Dalis darbuotojų yra įsitikinę, kad norint uždirbti daugiau, tenka ilgiau ir dirbti. Tačiau darbuotojų atstovai ir teisininkai primena, kad ilgesnės darbo valandos turi būti kompensuojamos pinigais arba atostogomis, nesvarbu, kokį atlyginimą gauna darbuotojai. Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.

Teisinis reguliavimas, kuriuo nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). KT antradienio nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata, kad „nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstam...

Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.