darbas

Lietuvoje daugėja egzotiškų ir keistų darbo pasiūlymų. Štai viena kepyklėlė Vilniuje ieško kruasanų ragautojo, kuris kasryt testuotų pirmąją kruasanų partiją ir visą darbo dieną galėtų mėgautis gardžiais kepiniais, bendrauti su klientais bei pasakoti jiems kruasanų atsiradimo istoriją. O štai kita pozicija skamba kaip tikra „geimerių“ svajonė – įmonė ieško vaizdo žaidimų testuotojo. Na, o mėgstantys stovyklauti taip pat už tai gali užsidirbti atlyginimą.

Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą policija fiksavo dešimt prorusiškų pažiūrų atvejų tarp darbuotojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) – tris, o du pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Apie tai antradienį skelbė portalas „15min“. Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

26 metų moteris, dirbusi tarptautinėje konsultacinėje įmonėje „Ernst & Young“ (EY) Punoje, mirė dėl per didelio darbo krūvio, teigė jos motina. Anna Sebastian Perayil pradėjo dirbti EY diplomuota buhaltere vos prieš keturis mėnesius, galiausiai darbo spaudimas tapo per didelis, pasakojo jos motina Anita Augustine laiške, adresuotame EY Indijos valdybos pirmininkui Rajivui Memani.

Vienintelė komercinės šaldymo įrangos gamintoja visose Baltijos šalyse „Freor LT“ kreipėsi į teismą dėl neva be pagrindo skirtų valstybės baudų ir sankcijų už karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimą. Įmonė teismui apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimus, kuriuose bendrovė ir jos vadovas kaltinami nelegaliu verslu.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje fiksuojamas 13,6 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir šis skaičius beveik nesikeičia dešimtmečius.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.

Darbo rinka studentams Lietuvoje nuolat keičiasi, atsižvelgiant į ekonomines ir technologines tendencijas. Dauguma studentų ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis, o įvairios įmonės ir organizacijos stengiasi prisitaikyti prie šių poreikių. Remiantis Užimtumo tarnybos ir įmonių atstovų pateiktais duomenimis, aiškėja pagrindinės studentų įsidarbinimo galimybės, iššūkiai ir ilgalaikės darbo rinkos tendencijos.

Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį šių metų ketvirtį, kaip ir ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį, buvo mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, išreikštą visų laisvų darbo vietų ir visų darbo vietų ekonomikoje santykiu. Tai rodo ES statistikos agentūros (Eurostat) penktadienį paskelbti palyginamieji duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis antrąjį metų ketvirtį sudarė 2,1 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį ketvirtį. Šis rodiklis visoje ES nukrito nuo 2,6 proc.

Emigrantų duonos ragavę lietuviai darbdaviams atrodo vis patrauklesni – tai parodė naujausia Užimtumo tarnybos apklausa. Sėkmingai lietuvius iš užsienio į įmonę atviliojanti jos personalo vadovė atskleidė, kad buvę emigrantai tikisi gauti daugiau, nei kiti kandidatai į tą pačią poziciją. Tyrimas, kuriame buvo apklausta 512 Lietuvos įmonių, parodė, kad nebebijoma žmogaus, kuris į kolektyvą gali įlieti kitą darbo kultūrą ar žinių, tai suvokiama kaip privalumas.

2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną Vilniaus Antakalnio progimnazijos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.

Užimtumo tarnybą baigiantis vasarai užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, o priežastis aiški –  dosnios nedarbo išmokos, siekiančios iki 1200 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinios.  Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.

Gižuose (Vilkaviškio r.) gyvenantis Andrius Dirmeikis – vienas pavyzdingiausių šio krašto žemdirbių. Beariminę žemdirbystę propaguojantis vyras puikiai suderina darbus ir pramogas. Jis – užkietėjęs baikeris, motociklu išmaišęs didžiąją dalį Europos kelių. Geriausias sprendimas A.Dirmeikis sunkiai pamena, kada pradėjo ūkininkauti. Darbas ūkyje vyrui visada atrodė natūralus ir suprantamas reikalas. Ūkininkų šeimoje su broliu Albertu augęs Andrius niekada savęs kitoje srityje neįsivaizdavo.

Tiesioginės užsienio investicijos praėjusiais metais mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Eliminavus kelis didelius finansinių srautų šuolius kai kuriose Europos šalyse, tiesioginių užsienio investicijų srautas pasaulyje sumažėjo net 10 procentų. Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą praėjusiais metais buvo mažesnis nei 2022 metais, o lietuvių investicijos kitose šalyse ženkliai ūgtelėjo.

Nauji duomenys rodo, kad žmonės nebemano, jog sunkus darbas – tai bilietas į geresnį gyvenimą. Londono Karališkojo koledžo politikos instituto atlikto tyrimo metu buvo apklausti JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nigerijos, Kinijos, Švedijos ir Japonijos gyventojai ir nagrinėta, kokią reikšmę žmonės teikia darbui. Nors kai kurie žmonės vis dar tiki, kad sunkus darbas padeda svajonių išsipildymui, apie 49 proc.

Prieš maždaug ketverius metus, dabar tvarkymosi konsultantė, Urtė Urbonavičienė atrado, kad tvarkymasis yra puiki terapijos forma. Dėliodama daiktus į vietas, ji atrado, kad tuo pat metu nurimsta siautėjantys jausmais bei neramios mintys. Ilgainiui, domėdamasi tvarkymosi fenomenu, ji baigė keletą mokymų ir ėmė kurti tvarkymosi paslaugą, norėdama pasidalinti patirtimi ir geruoju tvarkingos aplinkos poveikiu su kitais.

Darbą praradę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą ir gauna net 1,4 tūkst. eurų nedarbo išmoką. „Sodra“ įspėja, kad ši išmoka kas tris mėnesius mažėja, o bedarbių gretas šiuo metu daugiausiai pildo jaunesni darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,4 tūkst. eurų ir liepą ją gavo 4,6 tūkst. žmonių. „Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Darbe metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet rasti laiko ir poilsiui, sako darbo teisės specialistė. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad ne visiems darbdaviams patinka, kai darbo metu darbuotojai ilsisi. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu – sukėlė audringas diskusijas.

Darbo pasiūlymų įvairovei augant, atsiranda keistų pasiūlymų tapti miegotoju ar atostogautoju. Skamba kaip svajonių darbas, tiesa? Vis dėlto viskas ne taip, kaip atrodo, sako marketingo ekspertė Rita Karavaitienė ir verslo psichologė Ugnė Juodytė.   Reklamas primenančių, neįprastų darbo skelbimų internete pasitaiko vis dažniau.

Donaldo Tusko vadovaujama Lenkijos vyriausybė patvirtino, kad iki savo kadencijos pabaigos 2027 m. iš dalies pakeis Darbo kodeksą ir sutrumpins darbo valandas, įvesdama keturių darbo dienų savaitę arba septynių valandų darbo dieną, penktadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida. Kadangi šiuo metu svarstomi abu variantai, greičiausiai įmonės pačios nuspręs, ar penktadieniai, ar pirmadieniai bus laisvi.

Nemaža dalis gyventojų savo laisvalaikį skiria savanorystei. Savanoriška veikla daugeliui padeda ne tik rasti prasmę ar draugų, bet ir apmokamą darbą. „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais darbdavys žiūri ir į darbuotojo savanorystės patirtį. „Kiek darbdaviui bus svarbios savanorystės patirtys, priklausys nuo darbo pozicijos, kuriai ieškoma darbuotojo, ir nuo pačios savanorystės pobūdžio.

Rugsėjo pirmąją studijas pradės ir tęs ne tik jaunuoliai, neseniai baigę mokyklas, bet ir darbo patirtį sukaupę darbuotojai. Dalis jų nori įgyti naujas kompetencijas, kiti – keisti karjeros kryptį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, ką svarbu žinoti, norintiems ir dirbti, ir studijuoti.

Pirmąjį metų pusmetį Darbo ginčų komisija (DGK) gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. tuo pačiu metu. Taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. DGK duomenimis, dažniausias reikalavimas (apie 75 proc.) – nesumokėtas darbo užmokestis. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – neturtinės žalos atlyginimas. Kaip informavo VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, apie 35 proc.

Vidutinės šalies gyventojų darbo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, padidėjo 10,3 proc. – „į rankas“ žmonės gavo 116 eurų daugiau. „Sodros“ duomenimis, antrajame 2024 metų ketvirtyje gyventojų vidutinė alga „ant popieriaus“ siekė 2184 eurus arba 1346 eurus „į rankas“. Tuo metu pernai šiuo laikotarpiu „ant popieriaus“ gyventojai uždirbo vidutiniškai 1980 eurų – „į rankas“ gavo 1230 eurų.

Nemaža dalis darbuotojų dirbdami viename darbe ieško jau kito – tokios paieškos suintensyvėja artėjant rugsėjui. Tačiau įsidarbinę kitur, prieš išeidami iš seno darbo jie turi atidirbti 20 kalendorinių dienų. Nebent su darbdaviu susitaria kitaip. Vis tik pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie nori išeiti iš darbo tuojau pat. Tačiau darbo teisės specialistai įspėja, kad išėjus iš darbo ir neatidirbus, gali tekti sumokėti darbdavio patirtus nuostolius.

Prieš tapdama karališkosios šeimos nare, princesė Kate dirbo įprastus darbus – nuo asistentės Didžiosios Britanijos mažmeninės mados parduotuvėje „Jigsaw“ iki pagalbininkės tėvų versle. Nors ir sunku patikėti, Kate Middleton gyvenimas ne visada buvo diademų, valstybinių vakarienių ir kitų karališkųjų įsipareigojimų sūkurys. Visų mylima Velso princesė kadaise dirbo normalų darbą – kaip ir milijonai britų.

Reorganizavus Informacinių technologijų tarnybą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) visiems įstaigos darbuotojams žada pasiūlyti naujas darbo vietas. Kaip BNS šią savaitę nurodė KAM, Informacinių technologijų tarnybos funkcijas perėmusiose įstaigose bus įsteigtos naujos pareigybės, kurias užimti bus siūloma tarnyboje dirbantiems žmonėms. Jei darbuotojas nesutiks su pasiūlymu, planuojama išmokėti išeitines kompensacijas.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą, taikytos kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, skelbia Migracijos departamentas. Pranešime pažymima, kad iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tik tas išimtis.

Kazlų Rūdos kojinių gamintoja „Sparta Textile“ atleidžia 44-is, arba ketvirtadalį savo darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Atleidimo priežastis – uždaromas „Sparta Textile“ padalinys Vilniuje“, – BNS teigė Užimtumo tarnyba.  Daugiausia (10) atleista mezgėjų, taip pat atleisti 6 formuotojai, 6 technikai, 5 siuvėjai, 3 rūšiuotojai ir 3 pakuotojai.  Darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Bendrovėje šiuo metu dirba 173 darbuotojai.

2019 m. Rolandas Hesmondhalghas dalį dienos dirbo fotožurnalistu bei mokėsi Floridos technologijų institute. Jis manė, kad baigęs studijas galės pradėti dirbti pilną darbo dieną, tačiau tada buvo atleistas iš darbo, elektroniniu paštu „Business Insider“ pasakojo Virdžinijoje (JAV) gyvenantis 32 metų vyras. Nuo to laiko jis nerado darbo, išskyrus retkarčiais laisvai samdomus fotografavimo ar „YouTube“ scenarijų rašymo darbus, už kuriuos, pasak jo, mokama labai mažai.

Pietų Kembridžšyro (Didžioji Britanija) apygardos taryba, kuri įvedė keturių darbo dienų savaitę savo darbuotojams, pagal tyrimus patiria naudą, nes padidėjo darbuotojų motyvacija ir net pagerėjo sveikata. Taip pat atrodo, kad šis pokytis leido tarybos mokesčių mokėtojams gauti naudą iš greitesnių planavimo sprendimų, avarinių namų remonto darbų ir skundų nagrinėjimo. Vietos valdžia 2023 m. sausio mėnesį pradėjo bandymą, kad darbuotojai „100 proc. darbų atliktų per 80 proc.

Su vyr. buhaltere, finansininke, Veronika Mirončik darbdavys bandė apgauti. Vienišai dviejų vaikų mamai darbe teko patirti tikrą košmarą. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ moteris papasakojo, kokią išeitį rado, kai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Laidos metu darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė taip pat pažėrė vertingų patarimų.

Jurgita Baltuškaitė kilusi iš Utenos, bet jau daug metų gyvenanti Vilniuje, net 14 metų praleidusi kartu su mokiniais mokyklos suoluose bei mokiusi juos kūrybos  – dailės, vieną dieną nusprendė, jog savo gyvenime nori laisvės, todėl ilgai nesvarsčiusi paliko mokytojos darbą ir pasinėrė i numerologiją. Moteris pasidalino apie tai, kaip atrodė jos gyvenimas dirbant mokytoja bei kas pasikeitė visiškai pakeitus profesiją.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje siekė 6,5 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,3 punkto iki 6,8 proc., moterų – nepakito – 6,1 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 62,0 tūkst. bedarbių – 0,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 0,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Jei darbe turite kolegų, kuriems nuolat reikia į tualetą, gali būti, kad jie dažnai ten lankosi tikrai ne dėl šlapimo pūslės problemų. Galbūt jie paprasčiausiai ieško protinio atokvėpio. Apklausa parodė, kad trečdalis darbuotojų lankosi tualete, kad atsikvėptų. Apklausus 2 tūkst.

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst.  Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę, praneša Užimtumo tarnyba. Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje.

123 moterys vienu metu ėmėsi virš 80-ies veiklų. Tokį Lietuvos rekordą sugalvojo pasiekti Kūlupėnų bendruomenės atstovės. Susirinkusios į būrį jos ėmė remontuoti mašinas, kapoti malkas, raugti kopūstus ir atlikti dar dešimtis darbų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kūlupėnų kaimo gyventoja Orinta sodo žirklėmis iš koloninės tujos formuoja spiralę. Sako, tai mylimiausia jos veikla.

Vakarų medienos grupė (VMG) Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo, baldų gamyklose ir pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot VMG grupės Personalo direktorės Raimondos Mačiulskienės, sparčiai vystoma, reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvai kurianti pramonės infrastruktūra Akmenės LEZ ir pajūrio zonoje toliau augins specialistų poreikį.

Karštą vasaros dieną bevaikštant ties Nemunu besidriekiančiu pėsčiųjų ir dviračių taku žvilgsnis nukrypsta į nedidelį vagonėlį, iš kurio sklinda malonus kavos aromatas.  Čia kava, ir ne tik ja, prekiauja keturiolikmetis Kipras ir aštuonmetė Gytė.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. 9 darbuotojai mirė – 11 proc. (vienu atveju) mažiau nei prieš metus, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (jų skaičiaus, tenkančio 100 tūkst.

Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Tokios pajamos nebūtų įskaitomos į bendras pajamas, nes dėl jų gali būti nutraukiamas bedarbio ar socialinių išmokų mokėjimas.

Norite nemokamai pagyventi vienoje gražiausių Lietuvos vietų ir dar užsidirbti? „Iki“ siūlo šią vasarą pasinaudoti proga suderinti darbą su poilsiu prie jūros. Prekybos tinklas ieško darbuotojų tiek populiariojoje Šventojoje, tiek ką tik atidarytoje naujutėlėje parduotuvėje Nidoje. Siūlomas ne tik nemokamas apgyvendinimas, patogus grafikas, bet ir didesnis atlygis nei kitose parduotuvėse bei kitos naudos.

Nors šiltasis sezonas jau įsibėgėjęs, dalis pajūryje veikiančių įmonių dar nėra suformavusios vasarą dirbančio personalo komandų. Pasak Užimtumo tarnybos, sunkiausiai šiemet sekasi rasti virtuvės darbuotojų, kambarinių, taip pat masažo specialistų. „Palangos darbdaviai kasmetinį personalo samdos procesą pradeda vis anksčiau, nors įprastai įvairioms pozicijoms buvo ieškoma kovą–balandį, o gegužę pasiekdavo piką.

Kone pusė biuruose dirbančių šalies didmiesčių gyventojų sako, kad jiems labai svarbu, jog darbo vieta būtų netoli namų. Tuo metu ketvirtadalis dirbančiųjų privačiame sektoriuje ir beveik trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų teigia biure pasigendantys poilsio erdvių, atskleidė Turto banko inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, dirbantieji Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biuruose labiausiai vertina, kad jų darbovietė yra netoli namų. Kaip svarbiausią privalumą tai nurodė 62 proc.

Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių. Nors epilepsija yra viena seniausių pasaulyje žinomų ligų, pažymima, kad visuomenė vis dar mažai žino apie šią ligą. Epilepsija sergantys žmonės gali susidurti su diskriminacija darbo vietoje – taip nutiko ir vienai naujienų portalo tv3.lt skaitytojai. Tik sužinojęs apie jos ligą, darbdavys nusprendė jos į darbą nepriimti.

Klaipėdietė Erika Rasčiuvienė (42) savo pačios rankomis kuria tikrus stebuklus – moteris mezga įspūdingo grožio megztinius ir šis hobis jai jau seniai tapo darbu. Šiuo metu ji turi tiek užsakymų, kad naujus užsakymus priimti galės tik po metų, o dvejos rankos suktis nebespėja, todėl jai padeda dar 4 rankos – kartu su ja mezga ir 2 kitos moterys. Savo prekinį ženklą ji pavadino „Ekisshandmade“. Tokį pavadinimą pasirinko dėl to, nes jos visi kūriniai yra tarsi nubučiuoti ir numyluoti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo Darbo kodekso pataisų dėl mamadienių ir tėvadienių svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Svarstomais kodekso pakeitimais siūloma papildomomis poilsio dienomis (mamadieniais ir tėvadieniais) leisti pasinaudoti dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų. Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.