darbas

Kaune pradėjo veikti 14-asis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros direktorė Romualda Stragienė sako, kad Kaunas centrų plėtrai pasirinktas įvertinus sąlygas verslui mieste ir jame esančias mokslo įstaigas.  „Svarstant plėtrą Kauno miestas pasirinktas dėl aktyvios mokslo ir verslo ekosistemos: čia yra ne tik verslui reikalinga infrastruktūra, bet ir talentai, kurių gausu aukštojo mokslo institucijose“, – pranešime sako R. Stragienė.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Nedarbo lygis Turkijoje rugpjūtį smuko nuo 9,4 proc. mėnesiu anksčiau iki 9,2 proc., pasiekęs žemiausią lygį nuo 2014 metų sausio, parodė šalies statistikos instituto antradienį paskelbti duomenys. Bedarbių sumažėjo 56 tūkst. iki 3,223 mln., o užimtųjų skaičius padidėjo 1 tūkst. iki 31,646 mln., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbo lygis pasiekė 7,5 proc., o moterų – 12,6 procento.  Darbo jėgos aktyvumo lygis paskutinį vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 53,4 proc.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis antradienį viešai pareiškė, jog šalies darbo rinka turės būti atverta užsieniečiams, nes jau dabar šalyje trūksta darbuotojų. Pasak jo, Lenkijos ir Estijos įmonės jau naudojasi galimybėmis ir faktiškai aprūpina įvairius Latvijos ekonomikos sektorius užsienio darbuotojais, tačiau iš jų gaunami mokesčiai nepatenka į Latvijos iždą.

Nuolat besikeičiančioje statybų pramonės aplinkoje svarbiausia – atsparumas. Nepaisant grėsmingų prognozių, statistika rodo, kad sektorius atlaiko audras. O žvelgiant į ateitį yra priežasčių racionalų optimizmą išlaikyti – statybų rinkoje stabiliai daugėja darbų, susijusių su trimis Lietuvai svarbiais sektoriais. Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant, statybų rinka įgavo antrą kvėpavimą dėl tektoninių pokyčių gynybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.

Nedarbas Graikijoje rugpjūtį nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų gruodžio – 10,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 2 tūkst. iki 512 tūkst., dirbančiųjų – 47 tūkst. iki 4,171 milijono. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, darbo ieškančių asmenų sumažėjo 12,2 proc., o dirbančiųjų padaugėjo 0,7 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Pasauliniame IMD Talentų reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvoje į gerąją pusę keičiasi gyventojų požiūris apie darbuotojus su negalia. Štai daugiau nei pusė (59 proc.) šalies gyventojų teigia, kad jiems nėra jokio skirtumo, ar bendradarbis turi negalią, jei darbas atliekamas taip pat. Tuo metu dar 20 proc. respondentų atsakė, kad jiems nebūtų jokio skirtumo, net jeigu kolegai su negalia tektų skirti daugiau dėmesio, skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse liepą padidėjo iki 4,8 proc., pranešė organizacija. Birželį šis rodiklis buvo nukritęs žemiausiai nuo jo skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – iki 4,7 procento. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekia jau 13-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje liepą padaugėjo 284 tūkst. iki 32,942 mln. žmonių.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Po vidurvasario štilio darbo rinkoje rugpjūtį suintensyvėjo darbuotojų paieška, daugiau sugrįžo į darbo rinką, traukėsi darbo ieškančių žmonių skaičius, praneša Užimtumo tarnyba.  Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginus su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių. Darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst. Aštuoniolikoje savivaldybių darbo skelbimų buvo daugiausiai nuo metų pradžios, rašoma pranešime spaudai.

Pagal sezoniškumą suderintas nedarbas Airijoje praėjusį mėnesį nepakito, išlikdamas žemiausiame nuo 2021-ųjų lygyje – 4,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių gretos šalyje per mėnesį praretėjo nuo 112,2 tūkst. iki 111,5 tūkst. žmonių. Vien tik jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 10,8 proc. liepą iki 11,2 proc. rugpjūtį.

Norėdami daugiau užsidirbti, žmonės renkasi vietoje 1 etato dirbti 1,5 ar 2 etatais. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tada daugiau teks susimokėti mokesčių. Tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuo daugiau gyventojas uždirba, tuo daugiau mokesčių ir moka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais.

Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dar kartą prašant valdžios institucijų panaikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų sistemą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad kvotų naikinimas problemos neišspręstų.   „Panaikinimas reikštų tai, kad jie nebegali darbuotojų atsivežti palengvinta tvarka. Tai reikštų, kad visais atvejais turėtų darbą visų pirma pasiūlyti lietuviams“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 1,5 tūkst. arba 5,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,3 tūkst. arba 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,6 tūkst. – per ketvirtį laisvų darbo vietų padaugėjo prekybos įmonėse. Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, pramonės ir statybos įmonėse – po 0,2 tūkst. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nacionalinėje loterijoje britė išlošė daugiau nei 1 mln. eurų. Sulaukusi netikėto laimėjimo, kitus moteris nustebino pasakydama, kad net ir laimėjusi milijoną, ji neplanuoja mesti savo darbo. 53 metų britė Karen Dakin, dirbanti vaikų mokytoja, teigia, kad laimėjusi tokią sumą pinigų, ji ketina nusipirkti sau ir šeimai namus, tačiau neketina mesti savo darbo.  „Myliu savo darbą, mokyklą ir vaikus“, – sakė ji.

Gyventojai tikina, kad keisti darbą paskatina įvairios priežastys, tačiau dažniausiai nepriimtinas darbdavio elgesys. Pavyzdžiui, įžeidinėjimai ir spaudimas, nesumokėta alga, nesutikimas išleisti atostogų ir t.t.. Žmonės dalijasi įvykiais, kurie paskatino parašyti prašymą, išeiti iš darbo. O Valstybinė darbo inspekcija pataria, kaip išeiti iš darbo patiriant, kuo mažiau nuostolių. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi įvykiais darbe, kurių neapsikentę nusprendė išeiti iš darbo.

Kaip karališkieji asmenys, tokie kaip karalius Karolis III, princas Williamas ir Kate Middleton, leidžia savo dienas, nes yra užimti ir dirbantys karališkieji asmenys? Ką tiksliai karališkoji šeima veikia visą dieną? Karališkuosius asmenis matome viešumoje, tačiau daugeliui labai įdomu sužinoti, ką jie veikia už uždarų durų.

Bankrutuojanti Alytaus baldų gamybos įmonė „S-Form“ atleidžia visus – 161 – darbuotoją, penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Anot jos, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.  Nuo liepos 31 dienos „S-Form“ nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį sprendimą įmonės darbuotojai bus atleisti rugpjūčio 28 dieną.

Priverstinio darbo ar psichologinio smurto darbe atvejai – vieni sudėtingiausių, o jų aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojai. Su tokiais pažeidimais susiduriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pastebi, kad šiuolaikinė prekyba žmonėmis nebūtinai pasižymi grubia jėga, bet kur kas subtilesniais būdais. Todėl neretai darbuotojai kenčia vergiškas sąlygas iš bejėgiškumo ar bijodami prarasti darbą.

Darbo našumas Lietuvoje 2022 metais mažėjo 3,3 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Ekonomistai šį rodiklį vertina skirtingai ir sako, kad jis šalies konkurencingumą veikia ir teigiamai, ir neigiamai. 2022 metais produktyvumas Lietuvoje sumažėjo ne dėl blogų priežasčių, BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Pernai Lietuvoje buvo didelis užimtumo šuolis – dirbančiųjų padaugėjo daugiau nei 4 proc.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,7 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo 6 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 8,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 7,6 punkto, per metus – 3,1 punkto.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ per pirmuosius septynis šių metų mėnesius neaudituotais duomenimis uždirbo 7,5 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022 metais tuo pačiu metu patyrė 0,8 mln. eurų nuostolį.  Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją (EBITDA) šių metų pirmuosius septynis mėnesius buvo 4,5 karto didesnis nei 2022 metais tuo pačiu metu ir siekė 11,2 mln. eurų (2,5 mln.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ pranešė darbuotojų skaičių iki šių metų pabaigos planuojanti padidinti iki 2,5 tūkst. nuo praėjusio mėnesio pabaigoje siekusio 2,36 tūkstančio. Bendrovė pažymi, jog per pirmąją šių metų pusę pasamdė 347 naujus darbuotojus. Pasak „Air Baltic“ viceprezidentės žmogiškiesiems ištekliams Alinos Aronbergos, daugiausiai paraiškų šiemet sulaukta jaunesniojo skrydžio palydovo pareigoms užimti (per 1,8 tūkst.

„Power Hit Radio“ komandai ši vasara pažėrė dar neregėtų patirčių – jie ne tik keliavo kemperiu bei transliavo laidas iš 9 skirtingų Lietuvos miestų, bet ir jau kone mėnesį laiko dirba iš pajūrio. Tiesa, nauji išbandymai atneša ir nemažai iššūkių.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Nedarbo lygis Liuksemburge – didžiausių Europoje gyventojų pajamų valstybėje, praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sezoniškai pakoreguotais duomenimis, pakilo nuo 5,0 proc. iki 4,2 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Bedarbių per mėnesį padaugėjo beveik pusantro šimto iki beveik 15,33 tūkstančio. Dirbančiųjų padaugėjo kiek daugiau nei tūkstančiu iki 515,96 tūkstančio. Liuksemburgas yra antras pasaulyje pagal pajamas vienam žmogui.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojai, akcininkams grasinant laikinai uždaryti gamyklą bijantys prarasti darbą, kitą savaitę prie Vyriausybės rūmų Vilniuje rengia mitingą.  Įmonė patvirtino, jog bendrovės profsąjungos ir vadovybė jau susitarė, kad konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo ir su tuo susijusių pasekmių prasidės rugpjūčio 2-ą dieną.

Vasarą daugybė jaunuolių patraukia į pajūrį pasidarbuoti ir užsidirbti pinigų. Į Šventąją dirbti kavinėje buvo išvykusi ir Rasos 20-metė dukra, tačiau jai teko skaudžiai nudegti – ir darbo sąlygos, ir užmokestis kaip reikiant šokiravo.  Rasa (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad pasibaigus mokslo metams dukra nusprendė vasarą padirbėti Šventojoje esančioje kavinėje „Po liepa“.  „Pasirašius darbo sutartį buvo nurodyta, kad bus dirbama po 8 valandas, 5 dienas per savaitę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pertvarkant žmonių su negalia užimtumo sistemą viceministrė teigia, kad per metus tokių ilgalaikių bedarbių dalis Lietuvoje sumažėjo 13 procentinių punktų. Pramonininkų atstovas sako, jog didžioji dalis įmonių pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius. Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antradienį pristatys tyrimo duomenis, susijusius su neįgaliųjų įdarbinimu, ir socialinę kampanija „Noriu ir dirbu”.   Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų, iš jų dirba 29 procentai. Naujausio „Spinter” tyrimo dėl požiūrio į darbą kartu su neįgaliaisiais duomenimis, 60 proc. dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar jų kolega turi negalią.

Televizijos ir kino projektų prodiuseris Gediminas Juodeika liepos 12-ąją minėjo 51-ąjį gimtadienį. Šiemet ši diena jam buvo ypatinga, nes pažymėjo ne tik sukaktį, bet ir svarbaus darbo baigimą. Likus kelioms dienoms iki gimtadienio, Gediminas užbaigė vieną didžiausių projektų savo karjeroje. „Didžiuojuosi tuo, ką padarėme“, – sakė jis.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Socialinių paslaugų srityje dirbantys darbuotojai nuo šiol turės laikytis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Taip siekiama didinti socialinių paslaugų kokybę bei kelti socialinio darbo prestižą. Jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojai nesilaikys kodekso nuostatų, bus galima pateikti skundą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijai, kuri veikia nuo šių metų kovo.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Atlikėja ir verslininkė Oksana Pikul, besiruošdama pasaulio grožio čempionatui „OMC World Cup“, pateko į nemalonią situaciją. Moteris teigia, kad atskleidusi savo konkursinę idėją vizažo trenerei Birutei Pajedienei, po kurio laiko sužinojo, kad buvo apgauta. Pasirodo, B. Pajedienės mokinė, dalyvaujanti tame pačiame čempionate, atliko kone identišką darbą. „Ar etiška vogti, pasisavinti idėją?“ – svarstė O. Pikul.