Tačiau, pasak specialistų, tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, kas yra nurodyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kurios kiekvienoje darbovietėje yra skirtingos.
Vienur naršymas internete gali būti nepaminėtas kaip pažeidimas, o kitur net aprangos kodo nesilaikymas gali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu.
Už pastarąjį darbuotojas gali būti atleistas iškart, o už paprastą pažeidimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali tik tuomet, kai lygiai toks pats nusižengimas pakartojamas per pastaruosius 12 mėn.
Kada ir dėl kokių priežasčių gali atleisti iš darbo
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, darbdavio iniciatyva darbo sutartis gali būti nutraukta be darbuotojo kaltės, kai:
- darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
- darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal numatytą rezultatų gerinimo planą;
- darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
- darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
O dėl darbuotojo kaltės, VDI teigimu, darbdavio iniciatyva darbo sutartis gali būti nutraukta už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ar per paskutinius 12 mėn. darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.
Inspekcija paminėjo, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir dėl kitų priežasčių, nenurodytų Darbo kodekse, jei įspėja darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir sumoka ne mažesnę kaip 6 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
VDI pridūrė, kad darbdavys taip pat gali nutraukti darbo sutartį, jei išbandymo rezultatai pripažįstami nepatenkinamais.
Atleisti dėl vidinių įmonės taisyklių pažeidimo – ne taip paprasta
Anot VDI, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
O darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas.
Inspekcija nurodė, kad įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti numatyti paprasti ir šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, bendrieji vidaus tvarkos reikalavimai, elgesio, aprangos, išvaizdos reikalavimai.
Tačiau pabrėžtina, kad su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis darbuotojai turi būti supažindinami pasirašytinai.
VDI taip pat atkreipė dėmesį, kad darbo sutarties nutraukimas dėl pasikartojančio antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Inspekcijos teigimu, kiekvieną kartą dėl galimai padaryto darbuotojo darbo pareigų pažeidimo darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo.
„Be to, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo arba pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo arba pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui arba jų visumai priemonė“, – pabrėžė VDI atstovai.
Ar gali kelti reikalavimus bet kam, pavyzdžiui, išvaizdai?
Paklaustas, ar darbovietės vidaus tvarkos taisyklėse yra kokios nors reikalavimų ribos, advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas atsakė, kad ten surašoma tik tai, kas yra susiję su darbu ir jo funkcijų vykdymu.
Taigi reikalavimai ir tvarka, anot jo, yra mažiau susiję su išvaizda, apranga ar asmeninėmis savybėmis.
Tačiau pašnekovas neatmetė galimybės, kad, pavyzdžiui, modelių agentūroje darbo tvarkos taisyklėse keliami reikalavimai ir darbuotojų išvaizdai ar šukuosenai, nes šie dalykai yra reikalingi jų darbui.
Pasiteiravus, ar vidaus taisyklėse gali būti nurodyti tokie neįprasti reikalavimai, kaip, pvz., draudžiamas sijonų dėvėjimas, dažymasis, muzikos klausymas, palaidi plaukai ar pan., advokatas nurodė, kad su tokiu detaliu reglamentavimu susidurti neteko.
„O nesusiduriame dėl to, kad mes specializuojamės transporto teisėje. Tai mūsų „personalas“ – administracijos, sandėlio darbuotojai, vairuotojai.
Tai reikalavimai jiems – paprasti: dėvėti specialius drabužius, mandagiai bendrauti su siuntėjo atstovais, atidžiai krauti, atidžiai susiskaičiuoti priimant, perduodant krovinius, nepažeisti kelių eismo taisyklių, darbo ir poilsio laiko rėžimo“, – vardijo teisininkas.
Iš darbo atleido dėl el. pašto naudojimo ir naršymo
Pasak M. Šimkūno, kai kurių įmonių darbo tvarkos taisyklėse yra numatyta, kad įmonėje dirbantiems darbuotojams draudžiama naudotis nelegalia programine įranga, darbo metu naršyti socialiniuose tinkluose ar kituose internetiniuose tinklapiuose, portaluose, žiūrėti filmus, žaisti kompiuterinius ar telefono žaidimus.
Advokatas nurodė, kad, remiantis įvairių atliktų tyrimų duomenimis, jausdamiesi nedarbingi dauguma darbuotojų naršo socialiniuose tinkluose, skaito naujienas, žaidžia žaidimus.
Taip jie pažeidžia darbo tvarkos taisykles, atitinkamai dėl tokio pobūdžio darbo taisyklių pažeidimų yra bylinėjimosi atvejų.
Kaip realių pavyzdį pašnekovas pateikė darbuotoją, kuriam už tarnybinės elektroninės pašto dėžutės naudojimą asmeniniais tikslais buvo skirtas įspėjimas.
Po kelių mėnesių jam buvo paskirtas atleidimas iš darbo dėl to, kad darbo metu jis lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse ir kitose su darbu nesusijusiose svetainėse.
Mat darbuotojas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių papunktį, kuriame nurodyta telefakso ar interneto ryšiu naudotis tik darbo reikalais.
Atleidimas dėl kalbėjimo telefonu – tik po antro karto?
Teisininkas paminėjo, kad visiškai teisėta būtų drausti darbo metu kalbėti telefonu.
„Biure – taip, sunku supaisyti, kas paskambino, su kuo kalba darbuotojas. Bet prie konvejerio ar kokioje kitoje specifinėje aplinkoje gal net ir neleidžiama naudotis mobiliuoju telefonu“, – komentavo M. Šimkūnas.
Tačiau, jo nuomone, paprastai toks pažeidimas neturėtų būti priskiriamas prie šiurkščių.
Pasak advokato, darbo sutartį su darbuotoju galima būtų nutraukti, jeigu tokį pažeidimą jis daro pakartotinai ir jeigu per paskutinius 12 mėn. padarė ankstesnį tokį patį pažeidimą, už kurį buvo įspėtas.
„Tokį patį“ pažeidimą reikia suprasti kaip būtent tokį patį, o ne panašų ar tiesiog kitą kažkokį smulkų pažeidimą.
Tarkime, jeigu už muzikos klausymąsi per ausines darbuotojas buvo įspėtas, o sekantį kartą per 12 mėn. kalbėjo telefonu su draugu, tai darbo pareigų pažeidimai yra skirtingi ir už antrąjį darbo sutarties nutraukti nepavyktų“, – dėstė teisininkas.
Dažniausios atleidimų ir ginčų priežastys
M. Šimkūnas nurodė, kad kontora nėra susipažinusi su bylomis, kur teismas, darbuotojui pažeidus įmonės vidaus taisykles, spręstų panaikinti darbdavio skirtą nuobaudą (atleidimą) vien dėl pačios taisyklės neįprastumo, pvz., dėl dažymosi ar sijonų vilkėjimo.
Advokatas įvardijo, kad populiariausi bandymai atleisti arba atleidimai yra dėl pravaikštos. Antra populiariausia priežastis yra neblaivumas darbo metu, o trečia – žalos darbdaviui padarymas ar lėšų nusisavinimas.
VDI atskleidė, kad daugiausia ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo kyla, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo už tam tikrus darbo pareigų pažeidimus, daugiausia – už pravaikštas, neblaivumą ir netinkamą darbo funkcijų atlikimą.
„Su „keistais“ atleidimais neteko susidurti, nes įstatymas gana aiškiai ir tiksliai reglamentuoja atleidimo iš darbo pagrindus ir tvarką.
Be svarbios priežasties, pvz., už per trumpą sijoną, darbdavys negali atleisti iš darbo. Toks atleidimas tikriausiai bus pripažintas neteisėtu“, – kalbėjo VDI atstovai.
Jie išskyrė, kad apie 30 proc. prašymų ginčuose dėl atleidimo iš darbo yra tenkinami, apie ketvirtadalis yra atmetami, dar apie trečdalis baigiasi taikos sutartimis.
Anot pašnekovų, pasitaikančios priežastys būna netinkama komunikacija (ypač darbui su klientais), prarastas pasitikėjimas darbuotoju, darbo funkcija įmonei tapo perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ir pan.
Inspekcija pažymėjo, kad darbuotojo tinkamumą darbui sprendžia darbdavys (ne DGK ar teismas), o DGK (arba teismas) gali tik patikrinti, ar egzistavo konkrečios aplinkybės ir darbdavys turėjo pakankamą priežastį atleisti darbuotoją.
VDI pridūrė, kad, pagal iš „Sodros“ gautus duomenis už 2022 m., 70 proc. darbo sutarčių buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva, apie 17 proc. – dėl terminuotos darbo sutarties pasibaigimo, 4 proc. šalių susitarimu, 1 proc. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir 6 proc. atleista kitais pagrindais.
Merginos - jeigu tik matote, kad darbdavys be nuotaikos, truputį įsitempęs, nors nebūtinai - tempkite darbdavį į tualetą ir jūsų - niekada gyvenime neatleis.
Netgi skatins, bet tik tuo atveju jeigu iš tikro esate "geros". Nes konkurencija didžiulė:)
