Vienoje iš tokių laikinojo įdarbinimo platformų dirbantis studentas Simas Bičkauskas pasakoja, kad ši įsidarbinimo galimybė yra gana patogi, kadangi vaikinas gali laisvai derinti savo darbo laiką su kitomis veiklomis, tačiau tuo pačiu neatmeta, jog mieliau ieškotųsi nuolatinio darbo.
„Manau, tai puiki galimybė. Tokios platformos ypač patogios jauniems žmonėms, norintiems užsidirbti laisvu laiku, tačiau jos, manau, praverčia ir žmonėms, ieškantiems nuolatinio darbo, kaip laikina galimybė užsidirbti.
Visgi aš asmeniškai tai vertinu kaip nebent laikiną alternatyvą pastoviam darbui. Net ir studijų metu daug labiau esu linkęs dirbti pastovų, nuolatinį darbą. Labiausiai dėl stabilumo ir galimybės dirbti bent kiek malonesnį darbą“, – pasakoja Simas.
Ne kartą per laikinojo įdarbinimo platformas darbinęsis ir įvairias darbo vietas išbandęs 21-erių metų Vilnietis Ignas Bimbiris dalinasi, jog norint dirbti tokį darbą reikia susitaikyti, jog gali pasitaikyti tiek gerų, tiek blogų patirčių.
„Kartą teko dirbti festivalio scenos išrinkimo darbuose. Tuo metu lauke buvo 33 laipsniai šilumos, tačiau darbo vadovas buvo gana vergvaldiškas, liepė mums dirbti beveik be pertraukų,
Neleisdavo atsigerti vandens, o kadangi darbo specifika buvo fizinio pobūdžio, atrodė, kad paprasčiausiai gadini savo sveikatą“, – atvirauja Ignas.
Abejoja dėl darbuotojų teisių
Į laikinojo įdarbinimo platformas atsargiai žiūri Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
Ji perspėja, kad laikinajam darbuotojui, įsidarbinusiam per laikinojo įdarbinimo platformas ir įstaigas, gali būti sunku ginti savo teises, derėtis dėl darbo kainos, o blogiausiu atveju, darbuotojai gali būti išmesti iš tokių laikinųjų įdarbinimo platformų ir taip prarasti galimybę užsidirbti.
„Man atrodo, kad jeigu įmonė ieško darbuotojų, tai kodėl neįdarbinus jų tiesiogiai, tuo labiau, kad turime ir bandomąjį laikotarpį, kuomet galime išbandyti darbuotoją, turime terminuotas sutartis.
Tarpininkas (laikinojo įdarbinimo platformos – aut. past.) nesprendžia darbuotojų užimtumo problemos, bet pasiima finansinę liūto dalį ir laiko pririšęs darbuotoją, kad jis šiandien yra platformoje, o kitą jau nebe. Ir taip daro spaudimą, kad darbuotojas sutiktų su darbo sąlygomis“, – komentuoja LPSK pirmininkė.
Abejones I. Ruginienė išreiškia ne tik dėl laikinojo įdarbinimo platformų, bet ir dėl laikinojo įdarbinimo įmonių.
LPSK pirmininkė teigia, kad remiantis darbo kodeksu, laikinojo įdarbinimo įmonė bet kada gali perkelti darbuotoją iš vienos darbo vietos į kitą, jį atleisti, todėl darbuotojas yra neapibrėžtoje padėtyje.
LPSK pirmininkės nuomone, norint sustabdyti laikinųjų darbuotojų teisės pažeidimus, laikinojo įdarbinimo įstaigas reikėtų licencijuoti. Tokiu būdu, užfiksavus pažeidimą, įmonės rizikuotų prarasti teisę įdarbinti laikinuosius darbuotojus.
Tvirtina, kad teisės užtikrinamos
Visgi Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė teigia, kad laikinojo įdarbinimo įmonės yra progresyvus būdas įdarbinti darbuotojus, o tokią praktiką taiko daug tarptautinių įmonių.
Be to, LĮĮA prezidentės teigimu, laikinųjų darbuotojų teisės darbo kodekse yra lygiai tokios pačios, kaip ir tiesiogiai įdarbintų darbuotojų. O laikinojo įdarbinimo įmonės privalo atitikti ir tam tikrus reikalavimus, kurie yra nustatyti darbo kodekse.
Tad jei įmonė nesilaiko kodekso nuostatų, tuomet ji turėtų būti baudžiama.
„Tai yra absoliučiai normalūs darbo santykiai. Laikinojo įdarbinimo sutartis gali būti ir terminuota, ir neterminuota, o ką reiškia neterminuota sutartis?
Ji tampa visiškai tokia pati, kaip ir bet kokia darbo sutartis bet kokioje įmonėje. Ir jai galioja tos pačios darbo kodekso nuostatos.
Be to, darbo kodekse numatyta, kad laikinajam darbuotojui negali būti mokamas nė centu mažesnis atlyginimas negu tiesiogiai įdarbintam darbuotojui“, – aiškina A. Maldutytė.
Ištikus problemai – reikia kreiptis į institucijas
A. Maldutytė pabrėžia, jog jei laikinasis darbuotojas susiduria su neteisybe darbo vietoje, jis turėtų kreiptis į savo atstovą laikinojo įdarbinimo įmonėje, kuris sprendžia šias problemas, o prireikus – pasiūlo kitą darbo vietą.
LĮĮA prezidentė priduria, kad laikinieji darbuotojai taip pat gali kreiptis ir į LĮĮA arba darbo inspekciją dėl nesąžiningo laikinojo darbo naudotojų elgesio.
„Svarbiausia, kad laikiniesiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios teisės, kaip ir tiesiogiai įdarbintiems žmonėms. Šitą mūsų įstatymai tikrai garantuoja, o jei kas nors piktnaudžiauja ir to nesilaiko, tuomet gali pranešti mums. Mes taip pat kreipsimės į institucijas ir pažabosime tokius nesąžiningus verslus“, – tikina A. Maldutytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dezertyrams iš ukrojinos ,nusipirkusiems "durniaus "pažymas kad "netinkami" tarnybai kariuomeneje ,lt tampa "sveiki' ir jiems netgi med.komisijos del darbo nereikia ,vairuotojų teisės galioja (kodel ukra valdininkai jų galiojimo nepanaikina -nesuprantama)
