Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi istorijomis apie keičiamus darbus.
Vilnietė Laura pasakojo, kad ketino rašyti prašymą išeiti iš darbo, tačiau netikėtai susirgo.
„Nors darbo neieškojau, tačiau gavau pasiūlymą, kurio atsisakyti negalėjau. Ypač suviliojo didesnis atlyginimas. Jau ruošiausi dabartiniam vadovui įteikti prašymą išeiti iš darbo, bet susirgau gripu. Kol kas turėsiu biuletenį savaitę, tačiau gydytojai jį gali pratęsti ir dar ilgiau.
Taigi, ką daryti – įteikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo ar laukti, kol pasveiksiu? Žinau, kad teks atidirbti, o dabar to padaryti dėl ligos negalėsiu“, – klausė mergina.
Tuo metu pardavėja dirbanti vilnietė Rima pasakojo, kad darbas jau senokai nebedžiugino.
„Nusibodo bendravimas su nepatenkintais pirkėjais, svajojau apie ofisinį darbą prie kompiuterio ir pagaliau jį radau. Tačiau iš senojo darbo darbdavys taip paprastai neišleis, jis norės, kad atidirbčiau kiekvieną priklausančią man dieną.
Turiu sukaupusi nemažai atostogų, galbūt galiu išeiti atostogauti ir tada darbdaviui įteikti prašymą išeiti iš darbo“, – klausė Rima.
Galima tartis su darbdaviu
Bendrovės „Justicija“ teisininkai komentavo, kad nusprendus išeiti iš darbo savo noru be svarbių priežasčių reikėtų vadovautis Darbo kodeksu, kuris reglamentuoja, kad neterminuota arba terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
„Atkreipiame dėmesį, kad prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Taip pat galima kartu pateikti ir prašymą išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje“, – informavo teisininkai.
Anot jų, susitarus darbdaviui, nebūtina laukti 20 kalendorinių dienų po prašymo pateikimo, kadangi darbdavys turi teisę terminą sutrumpinti.
„Visgi, darbdaviui nesutikus darbuotojo atleisti anksčiau, jis privalo dirbti iki atleidimo dienos, kitaip jam neatėjus į darbą tai bus traktuojama kaip pravaikšta“, – tikino teisininkai.
Priklauso, kodėl žmogus nori išeiti iš darbo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad atidirbimo laikotarpis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo.
„Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti“, – komentavo VDI.
Anot jos, darbo sutartis gali būti nutraukiama ir darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Šiuo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukiama, jeigu:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
- darbuotojui 2 mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
- pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Atidirbimo laikotarpis
„Pastaraisiais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Taip pat Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas“, – komentavo VDI.
Pasak jos, laikinojo nedarbingumo ar darbuotojui suteiktų atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą.
„Taigi, tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, darbuotojas, kuris įspėjo darbdavį dėl sutarties nutraukimo ir laikinai tampa nedarbingas, įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas ar perkeliamas.
Tačiau, nedarbingumui trunkant trumpiau nei pasibaigs įspėjimo terminas, likusį įspėjimo terminą darbuotojas turi dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą“, – atkreipė dėmesį VDI.
