2:2 pasibaigusiame susitikime suomiai jau 4-ąją ir 17-ąją minutėmis siuntė kamuolius į Edvino Gertmono vartus, o Lietuvos rinktinė atrodė sutrikusi.
Vis dėlto dar prieš pertrauką rezultatą švelnino Armandas Kučys, vėliau nebaigęs rungtynių dėl, panašu, rimtos traumos, o galiausiai lemiamą akordą sugrojo Gvidas Gineitis.
„Torino“ klube rungtyniaujantis 20-metis saugas iš maždaug 30-ties metrų paleido galingą strėlę smagia kaire koja ir lygino rezultatą.
Marškinėlius ant veido užsimaukšlinęs jaunasis Lietuvos talentas skuodė link triumfuojančios „Vyčio tribūnos“.
„Geras, kažkam dar staigmena, kad moka Gvidas iš toli mušti? Ne... Malonu turint tokius jaunus žaidėjus, kurie nebijo imtis iniciatyvos. Džiugu, kad turime aplink ką statyti žaidimą. Taip pat turime ir kitų gerų žaidėjų, kurie gali ir juodą darbą atlikti. Manau, kad lipdome kažką tikrai gražaus“, – komandos draugą gyrė rinktinės vicekapitonas Justas Lasickas.
„Pagaliau atsidariau iš toli, seniai taip nebuvo jau rinktinėje. Esu labai laimingas“, – kalbėjo pats G. Gineitis.
„Svarbus tas vienas taškas komandai, bet rungtynes pradėjome labai blogai. Manau, tie du įvarčiai mus pakėlė į viršų, o ne nuleido žemyn. Kaip tik po dviejų praleistų gali gauti ir keturis, ir penkis, bet parodėme charakterį“, – akcentavo geriausias 2024-ųjų Lietuvos futbolininkas.
Kaip pavyko perlaužti rungtynes po tų kelių itin nesėkmingų epizodų?
Parodėme lietuvišką charakterį. Jei iš pradžių nepavyksta žaisti su kamuoliu, reikia apsiginti, o tada jau antrajame kėlinyje išėjome kaip kita komanda ir pasiekėme gerą rezultatą.
Kaip pavyksta taip rinktis tuos vartininkų skalpus? Buvo Maignanas, De Gea, dabar Hradeckis iš „Bayer“.
Nežinau, kažkaip prieš gerus vartininkus kamuoliai vartuose atsiranda, tikiuosi ir dar kokiam įkris.
Kaip galima įvertinti visą šį dviejų rungtynių langą?
Manau, kad tikrai gerai. Žaidžiame vis geresnėse lygose, rodome žaidimą, kokybę, o ne kaip prieš trejus ar ketverius metus, kuomet mušdavome kamuolius į priekį ir gindavomės, džiaugdavomės, kad daug negavome. Dabar turime kamuolį, randam progas, yra paruoštos taktikos. Žaidimas, manau, yra labai geras.
Kokios emocijos po aštuonių pralaimėjimų iš eilės pagaliau iškovoti tašką?
Manau, kad kiekvienai komandai po tokios serijos taškas yra labai svarbus. Tikiuosi, kad tai pakels mus į viršų.
Turine po įvarčių sirgaliai vieningai pavardę šaukia, Kaune irgi mokosi, kaip sekasi lietuviams?
Čia gal kiek silpniau nei Italijoje, bet visada smagu, kai skanduoja tavo pavardę. Nueina šiurpuliukai, ačiū jiems.
Kaip atrodo Armando Kučio traumos situacija rūbinėje?
Dabar negaliu pasakyti, bet mačiau, kad kol kas gal nieko gero. Tikiuosi, kad nieko nebus rimto. Žiūrėsime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
