Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė skundėsi, kad negavo darbo dėl to, kad buvo per gera kandidatė.
„Darbdavys tikino, kad mano per didelė kvalifikacija. Todėl darbo ir negavau.
Iš tiesų jis iš dalies teisus, bandžiau įsidarbinti drabužių parduotuvėje, o prieš tai dirbau finansų srityje. Tačiau dabar esu motinystės atostogose auginu 1,5 metų dukrelę. Noriu grįžti į darbo rinką, tačiau ieškau darbo puse etato, taip pat buvo svarbu įsidarbinti tokioje vietoje, kur nereikėtų dirbti viršvalandžių. Praeitoje darbovietėje jų buvo labai daug“, – pasakojo moteris.
Todėl Rugilė, pamačiusi, kad šalia namų nedidelė drabužių parduotuvė ieško darbuotojos, iš karto nusiuntė savo gyvenimo aprašymą.
„Mane pakvietė į darbo pokalbį, tačiau klausinėjo, kodėl noriu dirbti būtent šioje parduotuvėje. Stebėjosi, kad nesu dirbusi pardavimų srityje, tačiau turiu sukaupusi nemažą patirtį finansų srityje.
Nieko ir neslėpiau, pasakojau, kad mane sudomino darbas puse etato, be to, gyvenu visai netoliese, auginu vaiką. Todėl noriu pamažu grįžti į darbo rinką“, – sakė Rugilė.
Po pokalbio jai žadėjo paskambinti. Skambučio ji sulaukė, tačiau į darbą jos nepriėmė.
„Taip ir pasakė, kad turiu per daug patirties pardavėjos darbui.
Keista, nes tikrai norėjau ten dirbti. Be to, ieškau ne trumpalaikio darbo. Tačiau darbdaviui pasirodė kitaip“, – skundėsi moteris.
Darbo lūkesčiai ir realybė gali skirtis
Karjeros ir personalo konsultantė Audra Stankevičienė atkreipė dėmesį, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbdaviai nenori įdarbinti, nes baiminasi, kad jie greitai ieškos kito darbo ar prašys didesnės algos.
„Tačiau iš kur kyla tokios darbdavio baimės? Pažiūrėkime į situaciją iš kandidato pozicijos. Aukštos kvalifikacijos darbuotojas suranda darbo pasiūlymą, kuriame dažnai yra 10–20 punktų, kokias veiklas darbuotojas atliks, kokios bus atsakomybės ir dar bent 10 punktų, kokie kandidatui keliami reikalavimai.
Kuo daugiau parašyta, tuo daugiau kandidatas gali interpretuoti informaciją. Kandidatas įsivertina, kad darbas bus įdomus, patirties jis turi. Tačiau jis negali žinoti, kokios surašytos veiklos dominuos kasdienybėje, o kurios bus tik epizodinės, ir čia įvyksta prasilenkimas tarp parašytos informacijos ir kandidato suvokimo“, – komentavo karjeros specialistė.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, skelbime parašyta – dalyvavimas projektuose. Kandidatas mano, kad jis organizuos projektus, dalyvaus sprendimų priėmimuose ir tai jam labai patiktų, tačiau realiai gal jis tik darys susitikimų kvietimus, pildys excel lenteles ar rašys susitikimų minutes, bet tokių dalykų jis nežino, o ir darbo skelbime visko nesurašysi.
Arba dar vienas pavyzdys. Pagal surašytas veiklas ir atsakomybes kandidatas galvoja, kad administracinė veikla užims 30 proc. darbo, o susitikimai su klientais, darbuotojais, aptarimai, sprendimai – 70 proc., o realybė pasirodo kitokia. Tačiau kandidatas to nežino ir susidėlioja savo darbo dienos viziją taip, kaip jam tinka, ir mano, kad yra geriausias kandidatas“, – pavyzdžius nagrinėjo specialistė.
Darbdavys žiūri kitaip
A. Stankevičienė siūlė žiūrėti ir į darbdavio poziciją.
„Jis gauna kandidato CV ir nesupranta, kaip tokios aukštos kvalifikacijos žmogus į tą poziciją pretenduoja, nes darbdavys žino, kokios užduotys laukia darbuotojo ir, kad joms atlikti tokios kvalifikacijos nereikia.
Tada jis galvoja, kad tokio žmogaus neplanuoja priimti, nes toks darbuotojas greitai praras susidomėjimą darbu ir ieškos naujo. Taip pat norės didesnės algos, o kam mokėti daugiau už kompetencijas, kurių nereikia“, – svarstė karjeros specialistė.
Anot jos, paprastai žmogus įsivertina savo galimybes rinkoje ir nori dirbti jam įdomų darbą bei gauti rinkos atlygį.
„Tačiau, jei jam nepavyksta įsidarbinti, tai jis leidžia savo kartelę ir sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus. Dažnai tokie žmonės tikisi įmonės viduje daryti karjerą ir ateityje dirbti pagal savo kvalifikaciją“, – pastebėjo specialistė.
Keisti profesiją ryžtasi ne visi
A. Stankevičienė prisimindama klientų patirtis tikino, kad tokių žmonių, kurie kardinaliai keistų karjeros kryptį, kai tam reiktų baigti naujas studijas, nėra daug.
„Žmonės turi šeimas, įsipareigojimus ir negali taip paprastai viską pradėti nuo nulio. Todėl dažniausiai su klientais ieškome papildomos veiklos, kuri ateityje gali virsti papildomomis pajamomis.
Tačiau jeigu žmogus buvo daug metų puikus rinkodaros specialistas ir dabar nusprendė pretenduoti į kitokią poziciją, jam vis tiek siūlys rinkodaros pozicijas. Belieka susitaikyti su tuo, kad teks pradėti nuo vadybininko asistento pozicijos, o tai dažnai kerta per atlygį ir savivertę. Tad šį kelią renkasi drąsūs, į nuotykius orientuoti žmonės, kurie žino kaip prisitaikys prie finansinių pokyčių“, – apie klientus pasakojo specialistė.
Įsidarbinti padeda pažintys?
Kai kurios įmonės net skiria finansinius paskatinimus ir apdovanojimus darbuotojams, kurie sėkmingai rekomenduoja darbdaviams savo pažįstamus kvalifikuotus specialistus. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas dr. Jose Garcia-Louzao ištyrė ir įvertino, kad naudojimasis socialiniais ryšiais, kitaip tariant, pažintimis, darbo rinkoje Europoje yra itin plačiai paplitęs: kai kuriose šalyse šiandien net apie 30–50 proc. darbo vietų gaunama per asmeninius ryšius.
„Nepaisant daugybės įrodymų apie naudojimąsi socialiniais ryšiais įvairiomis aplinkybėmis ir teorinius modelius tokiam naudojimuisi racionalizuoti, iki šiol buvo mažai įrodymų apie tai, kokiu mastu jie padeda įmonėms ir darbuotojams surasti vieniems kitus. Mūsų vykdyto tyrimo metu buvo atlikta išsami ryšių vaidmens ir svarbos darbo rinkoje analizė“, – teigė J. Garcia-Louzao.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai, turintys asmeninių ryšių su potencialiu darbdaviu (ar jo darbuotoju), tris kartus dažniau randa naują darbą, palyginti su darbuotojais, neturinčiais pažinčių įdarbinančioje įmonėje.
Nustatyta, kad svarbus ir turimos pažinties stiprumas: poveikis tuo didesnis, kuo stipresni ryšiai tarp socialinių kontaktų, taip pat tiems darbuotojams, kurie turi ryšių su įmonės vadovais.
Mokslininkai nustatė ir tai, kad darbuotojai, įdarbinti dėl turimų ryšių, randa sau tinkamesnes ir stabilesnes darbo vietas.
Šlikštu!
