Tyrimas, kuriame buvo apklausta 512 Lietuvos įmonių, parodė, kad nebebijoma žmogaus, kuris į kolektyvą gali įlieti kitą darbo kultūrą ar žinių, tai suvokiama kaip privalumas.
„Jie dažnai generuoja geresnius veiklos rezultatus. <...> Juos užgrūdina patirtis užsienyje, kur įmonės yra orientuotos į analitiką ir rezultatus, jie išmoksta savo veiklą vertinti per verslo prizmę, supranta kontekstą, kaip veikia verslas“, – naujas tendencijas pagrindė emigrantus įdarbinanti „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.
Emigrantai – labiau orientuoti į rezultatą
Dabar dauguma apklaustų darbdavių pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ar įgūdžių. Ypač tai pabrėžia įmonės, kuriose dirba arba anksčiau yra dirbusių sugrįžusių iš užsienio tautiečių.
„Nebėra neigiamų nuostatų, kurios buvo prieš keletą metų“, – džiaugėsi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, mat, pasak tyrimo, 77 proc. darbdavių atsižvelgtų tik į kandidato išsilavinimą ar darbo patirtį, nepaisant to, kur ji buvo įgyta.
Tuo metu anksčiau panašaus pobūdžio tyrimas parodė, kad darbdaviams itin svarbu, jog samdomas žmogus būtų baigęs universitetą Lietuvoje, turėtų darbo patirties Lietuvos rinkoje.
Pasak S. Garbenčienės, iš emigracijos grįžę lietuviai išsiskiria tuo, kad turi „idealų miksą“ tarp Lietuvos rinkos supratimo ir verslo procesų supratimo, įgyto užsienyje. Esą tai – darbuotojai, nesidrovintys imtis iniciatyvos ir daryti pokyčius. Darbdaviai juos labiau vertina, nes jie labiau orientuoti į rezultatą nei į procesą, o taip pat jie dažnai būna lojalesni nei lietuviai.
„Jie yra linkę sukurti vertę, o ne tiesiog dirbti“, – tikino S. Garbenčienė.
Prašo kiek daugiau nei lietuviai
Pasak personalo vadovės, į tėvynę sugrįžę lietuviai pasidomi rinka ir neprašo nerealaus atlygio, tačiau savo darbą vertina geriau, nei įprastai vertina svetur negyvenę lietuviai.
„Lūkestis yra didesnis nei lietuvio, bet ne dvigubai ar trigubai“, – dėstė S. Garbenčienė.
Didžiausias skirtumas stebimas analizuojant išsakytą nuostatą, jog iš užsienio grįžę lietuviai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms: 2021 metais taip teigė 62 proc. darbdavių, šiemet – tik 36 proc.
S. Garbenčienė pridėjo, kad grįžę tautiečiai dažniausiai prašo lankstesnio darbo grafiko, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, papildomų naudų antrai pusei ar šeimai, o taip pat itin domisi įmonės požiūriu į tvarumą bei savanorystę bendruomenės labui.
Tyrimas parodė, kad 17 proc. apklaustų darbdavių daro kryptingus veiksmus, tam, kad susigrąžintų kvalifikuotus darbuotojus į Lietuvą. Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, tokie skaičiai neturėtų tenkinti valstybės.
„Čia dar turime padirbėti ir susitelkti“, – kalbėjo ji.
Daugiausia dirbančių gyventojų, grįžusių iš užsienio, yra gamybos, statybos, prekybos ir transporto sektoriuose.
Lietuviai dažniausiai grįžta iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos.
Pernai Užimtumo tarnybos emigrantų tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei pusė apklaustų išvykusių Lietuvos piliečių svarsto apie grįžimą gyventi į tėvynę (tai yra 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus).
Labiausiai motyvuojančios priežastys grįžti – artimieji, gerėjanti ekonominė padėtis, matomi pokyčiai visuomenėje ir, žinoma, gerai apmokamas bei mėgstamas darbas.
Po pietų išgręžė skylę. Kita dieną iki pietų pakabino.
O po pietų aptarė padarytą darbą.
