Tuo tarpu bankų atstovai perspėja, jog skolintis kita valiuta, nei gaunamos pajamos – labai rizikinga. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog užsienyje dirbantiems lietuviams kreditavimo sąlygos Lietuvoje niekada nebuvo palankios. Juos kreditoriai visuomet vertina griežčiau.
Skolintis kita valiuta - rizikinga
Anot Lietuvos bankų asociacijos atstovų, taip yra todėl, kad numatyti valiutos svyravimą nėra lengva. Finansų rinkose nėra priemonės, galinčios padėti apsisaugoti nuo kurso svyravimo dvidešimties ar trisdešimties metų laikotarpiu, tai yra tuo periodu, kuriam dažniausiai imama būsto paskola. Todėl skolintis kita valiuta, nei gaunamos pajamas, yra labai rizikinga. Žymiai susvyravus valiutų kursui, paskola gali arba labai pabrangti, arba geriausiu atveju atpigti.
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitės teigimu, dar praėjusių metų liepą įsigaliojusios įstatymo nuostatos visų pirma skirtos vartotojų apsaugai.
„Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis į mūsų nacionalinę teisę perkeltos Būsto kredito direktyvos nuostatos. Šioje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje dėl didesnės rizikos vartotojui atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita nei kredito gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Minėtame įstatyme, kuris įgyvendina šią direktyvą, taip pat yra nustatytos tam tikros vartotojų apsaugai skirtos priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti vartotoją nuo galimos užsienio valiutos kurso svyravimo rizikos ir nustatyti priemones tokiai rizikai sumažinti ir (arba) jai suvaldyti. Įstatymas nedraudžia teikti būsto kreditus užsienio valiuta, tad tai yra pačių bankų ir kitų kredito davėjų pasirinkimas teikti ar neteikti tokias paskolas,” - teigia R. Babkauskaitė.
Anot pašnekovės, tais atvejais, kai suteikiamas kreditas užsienio valiuta, Įstatymas nustato vartotojo teisę į nemokamą kredito sutarties valiutos konvertavimą, taip pat nustato pareigą kredito davėjui pasiūlyti kitą nei konvertavimas priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti. Taigi Įstatymas įpareigoja bankus ir kitus būsto kredito davėjus tokiais atvejais vartotojui suteikti adekvačią apsaugą nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos.
„Praėjusių metų liepą įsigaliojusios įstatymo nuostatos nenustatė naujų atskirų kriterijų vartotojams, ketinantiems imti būsto paskolą kita, nei gauna pajamas, valiuta. Jau ir prieš jos įsigaliojant, Lietuvos banko patvirtintose Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatyta pareiga kredito davėjams, jei sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kai kreditas yra išreikštas ne ta valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, įvertinti užsienio valiutos kurso pasikeitimo riziką ir prireikus taikyti griežtesnius apribojimus, t. y. prireikus, griežčiau vertinti kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį, kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykį, didžiausią kredito sutarties trukmę ir kitą,“ - aiškino Lietuvos banko atstovė.
Įstatymo nuostatos bus vertinamos
Užsienyje dirbantiems, tačiau atlyginimą ne eurais, o kita valiuta gaunantiems asmenims, siūloma būsto kreditus imti toje šalyje, kurioje dirba.
„Asmenys, gaunantys pajamas kita valiuta nei ketinamas imti kreditas, gali imti kreditą toje valstybėje, kokia valiuta gauna pajamas. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad, įsigaliojus įstatymui, kredito davėjais gali būti ne tik kredito įstaigos, t. y. bankai ir kredito unijos, bet ir kiti juridiniai asmenys, įrašyti į atitinkamą kredito davėjų sąrašą,“ - aiškina R. Babkauskaitė.
Anot pašnekovės, po metų turėtų paaiškėti, ar šios nuotatos bus koreguojamos.
„Kaip minėta, naujasis reglamentavimas yra perkeltas iš ES direktyvos. Direktyvoje nustatyta, kad Europos Komisija ne vėliau kaip 2019 m. kovo 21 d. atliks šios direktyvos peržiūrą. Per peržiūrą vertinamas nuostatų dėl vartotojų ir vidaus rinkos veiksmingumas ir tinkamumas,” - tikina Lietuvos banko atstovė.
Tenka nuvilti vis daugiau emigrantų
Nekilnojamojo turto specialistas Kazys Bagdonas sako, vis dažniau susiduriantis su emigrantais, norinčiais būstą įsigyti Lietuvoje, tačiau negaunančiais paskolos. „Reikalavimai labai sugriežtėjo. Nors galiu pasakyti, kad bankai kiekvieną paraišką vertina individualiai. Būna, kad paraiškų nė nesvarsto, o būna, kad atsižvelgia į kai kurias sąlygas ir paskolą suteikia. Tai individualu. Tačiau aišku yra nusivylimas žmonių, kad negali gauti paskolų,“ - sakė K. Bagdonas.
Anot pašnekovo, negavę banko kredito, emigrantai nuosavo būsto dairosi šalyse, kuriose dirba. „Tad ne tik žmonės, bet ir pinigai nebegrįžta į Lietuvą, lieka kažkur užsienyje. Tai mūsų šalies ekonomikos negyvina, tačiau tai yra bankų sprendimai. Griežtindami sąlygas, neleidžia nekilnojamojo turto burbului Lietuvoje pūstis, nors, pavyzdžiui, Klaipėdoje to burbulo nė nėra,“ - kalbėjo K. Bagdonas.
Nekilnojamo turto eksperto nuomone, tikėtina, kad bankai sąlygų nešvelnins, tad emigrantai turės taupyti pinigus ir pirkti namus be paskolų, jei jau yra tikri patriotai.
Specialistai skaičiuoja, kad emigrantai kasmet įsigyja 5 procentus parduodamo nekilnojamo turto Lietuvoje.
