Sostinės Gerosios vilties progimnazijoje penktokai mokosi biologijos. Pamoka įprasta, mokytoja su vaikais bendrauja lietuvių kalba, tik viena iš moksleivių yra afganistanietė. Iš viso mokykloje dabar mokosi keturi užsieniečiai, dar du pamokas čia lankė anksčiau. Kaip aiškina direktorius, tokie vaikai visada įtraukiami į bendras klases su lietuvaičiais, tik prireikus skiriamos papildomos individualios pamokos.
„Dalį pamokų mokiniai mokosi su bendra klase, o dalį pamokų mokosi individualiai su pagalbos mokiniui specialistais“, – sako direktorius Alvydas Šarmavičius.
O rezultatai, pasak direktoriaus, maloniai stebina – užsieniečiai ne tik greitai perkanda lietuvių kalbą, bet ir džiaugiasi gerais pažymiais. Todėl Alvydas Šarmavičius tikina, kad mokykla be problemų priimtų ir sugrįžtančių emigrantų vaikus, net jei jie nekalbėtų lietuviškai.
„Tai žinoma, priimtume. Tai mūsų priedermė mokyklos. Analogiški veiksmai – sudaromas individualus planas ir teikiama pagalba, tiek mokytojų, tiek klasės auklėtojų“, – pasakoja A. Šarmavičius.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad vien pernai į Lietuvos mokyklas įsiliejo daugiau kaip pusantro tūkstančio vaikų iš užsienio. O visoje šalyje yra apie 40 mokyklų, turinčių patirties dirbti su kitakalbiais.
„Yra mokyklų, kurios turi įdirbio. Tai tėvams reikėtų pasidomėti anksčiau šiek tiek“, – teigia ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.
Priimti emigrantų vaikus esą turės visos mokyklos. Visi mokiniai, be jokių papildomų testų ar žinių patikrinimų, galės lankyti pagal gyvenamąjį adresą priskirtą mokyklą. Pagal planą, kiekvieno tokio vaiko ugdymo krepšelis bus padidintas trečdaliu – jeigu prireiktų papildomų pamokų.
„Tarkime, jeigu jis stiprus anglų kalba, Britanijos atveju, jam būtų galima mažiau lankyti užsienio kalbos pamokų, tikslas būtų greičiau išmokti lietuvių kalbos“, – kalbėjo A. Aldakauskas.
Visgi, ar mokyklos turėtų tikėtis jaunųjų emigrantų antplūdžio? Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė neslepia: šalyje vyrauja grįžimo nuotaikos, nepaisant to, kad kone pusantro šimto tūkstančių tautiečių jau pasiprašė nuolatinio leidimo likti Britanijoje.
„Tai mes matome ir iš savo artimos aplinkos, bendruomenės, socialinių tinklų. Tai, kad yra užsiregistravusių sėslumo statusui 140 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, dar nerodo, kad jie nesiruošia grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Pasak D. Asanavičiūtės, jeigu nesuskubtų leidimo prašytis dabar, tautiečiai paprasčiausiai išvis netektų galimybės likti Britanijoje. O žmonės esą svarsto grįžti ir vėliau, nebūtinai iškart po „Brexit‘o“. Migraciją stebinčios organizacijos grįžtančiųjų srautus jau stebi.
„Augimas tikrai matomas grįžimo. Pagal statistiką, maždaug dvigubai išaugo nuo 2017 m“, – sako vadovė Audra Sipavičienė.
Jeigu 2017-ais metais iš Jungtinės Karalystės sugrįžo beveik 5 tūkstančiai tautiečių, pernai skaičius šoktelėjo iki beveik 10 tūkstančių. Audra Sipavičienė neabejoja, kad tai nulėmė būtent „Brexit‘as“.
„Netikrumas, neaiškumas kaip ten bus, ar galės pasilikti. Ir kad gali likti tie, kurie ten legaliai dirba, deklaruoja, turi pajamas“, – pasakoja A. Sipavičienė.
Politologai šią naktį vyksiantį Britanijos išstojimą iš bendrijos vadina simboliniu žingsniu, nes realiai šiemet niekas nesikeis – laukia pereinamasis laikotarpis. Visiškai ramūs gali likti ir lietuviai, Jungtinėje Karalystėje legaliai gyvenę ilgiau nei penkmetį.
„Tie, kas gyvena daugiau negu 5 m., jiems situacija pakankamai paprasta. Įrodę, kad jie tai darė, nuolatos buvo Jungtinėje Karalystėje, mokėjo mokesčius, neturi problemų su teisėsauga, jie tiesiog gaus nuolatinio gyventojo statusą ir naudosis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir iki šiol“, – teigia politologas Linas Kojala.
Tie, kurie Britanijoje gyvena trumpiau ir spės susitvarkys dokumentus, nuolatinio gyventojo statusą galės gauti suėjus penkeriems metams nuo persikraustymo į šią šalį. O štai tie, kurie panorės apsigyventi pas britus po metų, durys gali būti ir užtrenktos.
„Didžioji dalis problemų atsiras tiems, kurie norės į Jungtinę Karalystę atvykti jau po išstojimo, po pereinamojo laikotarpio pabaigos. Nes jiems jau galios nauja imigracijos politika, jos kol kas mes žinome tik gaires“, – kalbėjo L. Kojala.
Pasak specialistų, Lietuvos verslui „Brexit‘as“ didesnės įtakos neturės, nes į Britaniją eksportuojama palyginti nedaug produkcijos.
