Dienos pjūvis

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės pateiktų mokesčių reformos siūlymų. Tačiau naujovėmis patenkinti tikrai ne visi – verslo atstovai ne kartą prašė atidėti reformą, vadindami ją neadekvačia ir skubota, dėl jos smarkiai krito ir kai kurių įtakingų politikų reitingai.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Kaip reforma atsilieps įtakingiausiems šalies politikams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse.

Premjeras Gintautas Paluckas savaitgalį leido verslininko, milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne Alytaus rajone – jo ir už kyšininkavimą nuteisto Druskininkų mero Ričardo Malinausko kompanijoje. Vaizdo įrašais, kuriuose matyti kaip Vyriausybės vadovas žvejoja gamtos apsuptyje, o jo laimikį – riebų karpį – trijulė doroja kartu, savo socialiniuose tinkluose dalijosi pats verslininkas.

Kai Donaldas Trumpas anksčiau gegužę paragino Ukrainą ir Rusiją sudaryti 30 dienų paliaubas ir pagrasino sankcijomis, Europos lyderiai įgavo drąsos. Vis dėlto pirmadienį įvykęs pokalbis tarp D. Trumpo ir Vladimiro Putino parodė, kad šios viltys buvo bergždžios, rašo „Bloomberg“. Po dviejų valandų pokalbio su V. Putinu D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ukraina ir Rusija „nedelsdamos pradės derybas“ dėl paliaubų, tačiau greičiausiai be JAV dalyvavimo.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Šią savaitę teismas išteisino komiką Olegą Šurajevą dėl kaltinimų šmeižtu. Už tai, kad kaimynas mašinoje turėjo Rusijos vėliavą, O. Šurajevas jo mašiną apklijavo Ukrainos vėliavos lipdukais. Viešai skelbė, kad vilnietis Vadimas Butrimas yra prorusiškų pažiūrų, nemoka mokesčių valstybei. Teismas pripažino, kad tokie veiksmai neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadimas Butrimas kaltina teismą šališkumu ir sako, kad sprendimą apskųs.

Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Eduardas Vaitkus prieš porą dienų nuvažiavo į Baltarusiją ir pareiškė, kad prezidentas Gitanas Nausėda neva yra išrinktas neteisėtai, o Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje toliau tęsiasi aktyvusis periodas, o sandorių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei 30 procentų. Panašu, kad šis NT rinkos suaktyvėjimas tęsis ir toliau.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.

Naujasis popiežius Leonas XIV šeštadienį kardinolams pareiškė, kad jo pasirinktas oficialus vardas atspindi ryžtą teikti dėmesį socialinėms problemoms, kaip tai darė pontifikas Leonas XIII, gynęs dirbančiųjų teises, pranešė Vatikanas. Savo pirmojoje sekmadienio maldoje Šv. Petro aikštėje naujasis popiežius ragino siekti taikos visame pasaulyje, baigti karus Ukrainoje ir Gazoje. Popiežius Leonas XIV taip pat kvietė melstis už tikėjimui pasišventusiuosius.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo įsteigtos darbo ginčų komisijos (DGK) – institucijos, kurios iš esmės pakeitė tai, kaip žmonės sprendžia darbo ginčus. Iki DGK atsiradimo daugelis darbuotojų, net ir labai aiškiai žinodami, kad jų teisės pažeistos, nesiryždavo kreiptis į teismą – tai buvo brangu, sudėtinga, atgrasu. Šiandien DGK ne tik rodo įspūdingus rezultatus, bet ir yra vienas geriausiai veikiančių prevencinių instrumentų darbo teisėje.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijum Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkst. Eur. neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio. Nors prezidentui Gitanui Nausėdai tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį nustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Priešo tankai iš Baltarusijos Vilnių pasiektų per 1-1,5 val., sako Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas. Tam, kad Lietuva būtų pajėgi sulaikyti priešus ir apsiginti, pristatomas fortifikacijų planas su patobulintomis priemonėmis. Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.

Parlamentarai antradienį svarstys, ar atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas. Vadovo statusą iš V. Landsbergio siūlo panaikinti jį penktadienį įregistravęs Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.

Balandžio 28 d. Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas paskelbė „paliaubas“ gegužės 8–10 d. minint Rusijoje švenčiamą Pergalės dieną. Išsigandęs, kad Ukraina gali sugadinti propagandinį gegužės 9-osios paradą Kremlius ėmėsi grasinimų – buvęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sako, kad Ukrainoje nebeišauš gegužės 10-oji.

Lietuvos verslo organizacijos prašo valdžios stabdyti mokesčių reformą, atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o ko bus daugiau – tai bedarbių. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina verslininkus nustoti gąsdinti. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina atvėsti, o mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Seimui nepanaikinus į „čekiukų“ skandalą įsivėlusio socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis griežtai pareiškė, kad dar kartą buvo sulaužyta koalicinė sutartis. Seimo vadovui žadant inicijuoti parlamentaro pašalinimą iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, pats „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis išlieka ramus.

100 dienų JAV prezidento kėdėje sėdintis Donaldas Trumpas vis dar neišpildė savo rinkiminio pažado nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Nors paliaubomis nė nekvepia, D. Trumpas pareiškė, kad jis gelbėja Ukrainą nuo Rusijos ir kad jei ne jo pagalba, Ukraina jau būtų „sutriuškinta“ per dieną. Jis taip pat nurodė, kad ateinanti savaitė bus svarbi ir pareiškė, kad yra likę paskutiniai štrichai.

Lietuviai jau ruošiasi priimti į mūsų šalį atvykstančius Vokietijos brigados karius ir jų šeimas. Nekilnojamojo turto agentūra Vilniuje ir Kaune ieško kelių šimtų butų nuomai, nori, kad butai būtų erdvūs ir patogūs vokiečiams. Vieni arba kartu su šeimomis į mūsų šalį atvykstantys vokiečiai mėgsta kokybę, nori gyventi patogiai, todėl renkasi gerokai erdvesnius nei lietuviams įprasta butus. Tad klausimas, kaip tai gali paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto nuomos rinką.

Vladimirui Putinui paskelbus apie velykines paliaubas, jos taip ir neįvyko. Tačiau tiek Ukraina, tiek ir Rusija toliau kalba apie derybas dėl taikos ar bent jau paliaubų.  Ar jos įmanomos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Trečiadienį Londone turėjusios vykti aukščiausio lygio derybos dėl karo Ukrainoje baigties žlugo nė neprasidėjusios. Volodymyras Zelenskis įsiutino Donaldo Trumpo komandą, kai pareiškė, kad Ukraina jokiu būdu nesutiks su Krymo pripažinimu Rusijai. Dėl to į Londoną vykti atsisakė du svarbiausi Trumpo atstovai – Marcas Rubio ir Steve'as Wittkoffas.

Popiežius Pranciškus, savo gyvenimą paskyręs tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai, mirė Velykų pirmadienį, sulaukęs 88 metų. Popiežius mirė praėjus vienai dienai po to, kai po Velykų Mišių jis savo popemobiliu po atviru dangumi pasveikino tūkstančius žmonių Šventojo Petro aikštėje, pasirodė Vatikano balkone. Šeštadienį įvyks popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, o pasauliui atsisveikinus su pontifiku bus laukiama, kas bus išrinktas naujuoju popiežiumi.

Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios siūlosi derėtis su Ukraina ir tikina norintis surengti dvišales derybas. Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio teigimu, jo šalis taip pat yra pasirengusi bet kokiam pokalbiui dėl paliaubų, tačiau dar tiesiogiai neatsakė į V. Putino pasiūlymą.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 68 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

Nuo to laiko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie muitus visam pasauliui, dvi didžiausios pasaulio ekonomikos balansuoja ties pavojinga riba. Per virtinę abipusių veiksmų JAV muitai Kinijai išaugo iki 145 proc., o Pekino muitai importui iš JAV – iki 125 procentų. Apie tai, ką reiškia šie muitų karai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas ir Šiaulių banko vyr.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ateinančiomis savaitės dienomis sinoptikai Lietuvai žada įvairiaspalvius orus – saulę keis liūtys su perkūnija. Kai pastaruoju metu orai dažnai mainosi, gyventojai su nerimu laukia vasaros.  Apie tai, kokių orų sulauksime vasarą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja sinoptikas Arūnas Bukantis ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Viešojoje erdvėje padaugėjo drastiškų pareiškimų apie byrančią lietuviškąją sveikatos sistemą. Viena didžiausių ir pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, o ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą įdėsi, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Amerikos prezidentas, sukėlęs tikrą sumaištį pasaulio rinkose netrukus po to to, kai įsigaliojo jo nauji muitai, paskelbė apie trijų mėnesių tarifų pauzę. Socialiniame tinkle D. Trumpas paskelbė, kad visiems, išskyrus Kiniją, tarifas mažėja iki bazinių 10 proc.

Nuolatinis maisto kainų augimas verčia nerimauti vis daugiau lietuvių, o pastoviai į viršų kylanti kainų kreivė klausti – kas toliau? Artėjant Velykoms matomas kiaušinių kainų augimas. Konkurencijos taryba teigia, kad su su tokia maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra vien specifinė mūsų šalies problema.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos valdininkų – Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės ES sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

JAV gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, svarsto atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. karių. Apie tai pranešė stotis NBC, remdamasi keliais neįvardytais JAV ir ES pareigūnais. Tai esą būtų dalis karių, kurie prezidentaujant Joe Bidenui 2022 m. buvo nusiųsti į Europą kaip pastiprinimas.

Nuolatinis maisto kainų augimas verčia nerimauti vis daugiau lietuvių, o pastoviai į viršų kylanti kainų kreivė klausti – kas toliau? Visgi Konkurencijos taryba sako, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra vien specifinė mūsų šalies problema.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Vladimiro Putino, politologai svarsto, ką reiškia tokia pasikeitusi Vašingtono retorika Rusijos atžvilgiu.  D. Trumpas ant V. Putino supyko už tai, kad šis suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi. Reaguodamas į V. Putino žodžius D. Trumpas pagrasino antriniais muitais Rusijos naftai ir teigė, kad ateinančią savaitę planuoja pasikalbėti su V. Putinu.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ar siūlomi mokesčių pakeitimai bus palankūs gyventojams ir verslui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir VU ekonomistas, mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vyriausybės trumpinti mokslo metus. Skamba pasiūlymai, kuo būtų galima pakeisti akademinį mokymąsi – esą ir moksleiviams, ir valstybei pasitarnautų pilietinio pasipriešinimo ugdymas vasaros stovyklose.

Seimo pirmininkas, demokratų atstovas Saulius Skvernelis sako, kad Seime formuojasi penktoji kolona. Kokie tai žmonės ir ką apie tai mano kitų politinių jėgų atstovai? Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir valstiečių frakcijos narys Ignas Vėgėlė.

Australai surado klaipėdiečio keliautojo Aurimo Mockaus valtį „Kuršis“ ir partempė ją į krantą. Kai į audrą pakliuvusį vyrą Australijos tarnybos išgelbėjo, „Kuršis“ liko dreifuoti Koralų jūroje. Ir jei ne viena vietinė buriuotoja bei būrelis banglentininkų, kažin, ar vyras savo valtį dar kada būtų išvydęs.  Keliautojas Aurimas Mockus sulaukė, ko gero svarbiausio šiemet skambučio ir džiugios žinios.

Antradienį Pabradėje rastas paskutinysis dingusiu laikytas JAV karys. Visas pasaulis sulaikęs kvapą savaitę stebėjo sudėtingą paieškų operaciją, prie kurios prisidėjo ne tik mūsų šalies, bet ir sąjungininkų kariuomenės. Tragiškos nelaimės akivaizdoje, pasiglemžusioje keturių amerikiečių gyvybes, Jungtinių Valstijų kariuomenė išplatino padėkos žinutę Lietuvai ir jos žmonėms.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skamba drąstiški pareiškimai: sveikatos sistema tiesiog „byra“. Nors nuolat pabrėžiama, kad viena pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą beįdėtum, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vyriausybės trumpinti mokslo metus, rašo BNS. LŠDPS prašo Vyriausybės ir ŠMSM sutrumpinti ugdymo proceso trukmę pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos. Šiemet mokslo metai vėliausiai baigsis 5–10 klasių mokiniams – birželio 20 dieną.