TV3 Žinios

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje po ketvirčio amžiaus pertraukos vėl prasideda statybos. Ten statomas penktas iš kadaise aštuonių suplanuotų agregatų. Jis esą užtikrins Lietuvos elektros sistemos lankstumą ir padės greitai reaguoti į netikėtus svyravimus. O svarbiausia, kad leis sumažinti kainas vartotojams. Tiesa, kiek – nežinia.   Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje driekiasi 4 agregatai, šią savaitę pradėtas statyti penktasis.

Posakis „kaip dramblys porceliano parduotuvėje“ Tailande virto realybe. Tik parduotuvė ne porceliano, o dramblys taikėsi į ryžių traškučius. Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip kelias tonas sveriantis nekviestas pirkėjas įsliūkino į parduotuvę pasivaišinti. Vagis, sveriantis kelias tonas į tailandietišką parduotuvę „užsuko“ visai be gėdos jausmo. Dramblys kišo straublį į ryžių traškučių dėžę ir vikriai rijo skanėstus bei, žinoma, nepamiršo pasiimti maišelio su savimi.

Rusofašistai surengė didžiausią nuo invazijos pradžios Charkivo bombardavimą – mieste naktį nugriaudėjo maždaug 40 sprogimų. Smūgiavo ir dronai, ir raketos, ir aviacinės bombos. Deja, pražudydamos žmonių. O Amerikos prezidentas ne tik teisina Vladimirą Putiną už jo paskutines atakas. Bet, anot Amerikos žiniasklaidos, – patyliukais bando susilpninti kongrese ruošiamą sankcijų Rusijai įstatymą, kad jis būtų bedantis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sostinėje praūžė rekordinį dalyvių skaičių subūrusios LGBTQ bendruomenės eitynės „Baltic Pride“. Šiemet policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Per eitynes šalia Katedros tikintieji garsiai meldėsi, o į homoseksualus skriejo ir pomidorai, ir kiaušiniai. Su trankia muzika ir šokiais per Vilniaus centrą keliaujantys homoseksualai kasmet prašo to paties – tokių pačių teisių kaip ir heteroseksualioms poroms.

Sostinėje praūžė rekordinį dalyvių skaičių subūrusios LGBTQ bendruomenės eitynės „Baltic Pride“. Šiemet policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Per eitynes šalia Katedros tikintieji garsiai meldėsi, o į homoseksualus skriejo ir pomidorai, ir kiaušiniai.  Pernai liepą startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga neištempė nė metų – baigiasi suplanuoti milijonai. Nuo šiol nemokamai į gydymo įstaigas veš tik gulinčius ligonius ir tuos, kurie vyksta į transplantacijas.

Vilkaviškio krašto žmonės sukilo ir išsigando pasklidus kalboms, kad netrukus savininkai parduos turgavietę. Ji yra miesto centre, šalia – autobusų stotis, tad prekybai tokia lokacija, anot vilkaviškiečių, puiki vieta. Ir, jų žiniomis, į turgavietę galimai nusitaikė vienas prekybos centras. Vilkaviškiečiai išsigandę, kad liks be darbo. Vietos valdžia ramina, kad pastatys naują turgų, tiesa, jis bus gerokai toliau nuo miesto centro.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, naudodamasi brangiausiomis priemonėmis, šį pavasarį nesugebėjo įgyvendinti iškeltų tikslų ir įtikinamai įveikti laivybą Raudonojoje jūroje blokavusių Jemeno hučių. Ar mūsų didžiųjų sąjungininkų galia tampa vis labiau popierinė? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Giedrimu Jeglinsku.

Vilniuje nuo pavasario pradžios į „Grindos“ gyvūnų globos namus plūsta skambučiai su prašymais pagauti ir sterilizuoti benames kates. Kai kurie prašymai pavėluoti – pavyzdžiui, į kolektyvinį sodą po žiemos sugrįžę žmonės pamato, kad rudenį palikta katė atbėga su dešimčia kačiukų. Vilniaus gyvūnų globos namai nemokamai kastruoja katinus ir grąžina ten, kur rado.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, milijardierius Darius Mockus prasiplėtė savo sklypą ir užgrobė dalį valstybinės žemės Pavilnių regioniniame parke. Statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad jis kaip savo naudoja 56 kvadratinių metrų žemės, kuri priklauso valstybei. Verslininką inspekcija įpareigojo patraukti tvorą, vartus ir lysves su svogūnais nuo valstybinės žemės. To nepadarius, gresia bauda, kuri, panašu, gali milijardieriaus ir neišgąsdinti – nuo 300 iki 560 eurų.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Prezidentūros kieme vyko sporto linksmybės. Prezidentas su pirmąja šalies ponia šėlo būryje vaikų iš visos Lietuvos, demonstravo įgūdžius virvės traukimo, riedulio rungtyse, mėtė kamuolį į krepšį. Tarptautinio olimpinio komiteto ir Dianos Nausėdienės organizuojamas renginys – olimpinis piknikas – siekia atitraukti vaikus nuo ekranų, skatinti daugiau judėti ir bendrauti gyvai. Prezidentūroje ordino medaliais pagerbti ir nusipelnę tėvai ir globėjai.

Daugelio dvyliktokų siaubas – lietuvių kalbos brandos egzaminas – šiemet tapo išskirtinis. Mokytojai spėja, kad dauguma abiturientų  visoje Lietuvoje pasirinko tą pačią temą – „Ar lengva būti savimi?“, remdamiesi Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėliu“. Moksleiviai šią temą vadina lengva ir tikisi gerų balų. Mokytojai atsargesni, dešimtukų lietaus nežada ir nerimauja, kad bus prasti sunkiau besimokiusių ir bendrojo kurso egzaminą pasirinkusių mokinių balai.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Maldos, ašaros, tikėjimas ir milijonai žmonių – Saudo Arabijoje vyksta didžiausias religinis susibūrimas planetoje. Ant šventojo Arafato kalno šlaitų piligrimai iš viso pasaulio leidžia dieną, kuri laikoma Hadžo kulminacija. Balti drabužiai, maldos auštant ir visiško dvasinio atsinaujinimo jausmas – musulmonams tai ne šiaip apeiga, o kelias į atleidimą ir naują gyvenimą. Virš uolėto Arafato kalno teka saulė.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Skandalingais šokiais pagarsėjęs Algimantas Ulvidas švenčia pergalę. Kauno apylinkės teismas jį išteisino byloje, kurioje jis kaltintas dėl keturių nepilnamečių – dviejų berniukų ir dviejų mergaičių – tvirkinimo. Pagrindinis argumentas – paaugliai kaunietį apgavo ir pasisakė esą vyresni. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis Algimantui Ulvidui.

Ukrainoje be žinios dingo lietuvis karys – 55-erių Gediminas Steponavičius, tarnavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. TV3 šaltinių duomenimis, lietuvis karys – šturmuotojas, prisidėjo prie bandymų atkovoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir gegužę dingo rusų okupuotoje zonoje. Įtariama, kad karį į nelaisvę paėmė rusai arba jis žuvo. Gediminas Steponavičius, Ukrainoje kariaujantis lietuvis, gegužę dingo be žinios.

Skandalas Alytaus rajone – iš lėktuvo mėtyta vakcina nuo pasiutligės, skirta lapėms, galimai apsinuodijo šunys. Du nugaišo iš karto, o vieną pavyko išgelbėti. Alovėje gyvenantys keturkojų šeimininkai netveria pykčiu – vakcina skirta mėtyti pamiškėse ar laukuose, buvo mėtoma bet kur, tad jaukas pakliuvo tiesiai į gyvenamo namo teritoriją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškinasi situaciją.  Savo vokiečių aviganę, vos septynių mėnesių kilmingąją Dorą, kviečia Tomas.

Pasvaliečių šeimos namą toliau ryja dar nenurimusi žemė. Šeimininkai pastebėjo naujus plyšius name. Į Pasvalį pirmadienį atvyko geologų komanda.  Kas vyksta žemės gelmėse, atsakymų iš specialistų laukia ne tik nukentėjusi šeima, bet ir aplinkiniai gyventojai, mat baiminasi, kad prasmegti gali visa gatvė. O smegduobės ryjamo namo šeimininkai jau susitaikė su mintimi, kad šeimos namus – tiksliau, kas liko iš jų – teks griauti.

Sicilijoje prie Etnos vaikščiojant turistams netikėtai iš ugnikalnio ėmė veržtis dūmais. Į dangų pakilo milžiniškas pelenų debesis – daugiau nei šešių su puse kilometro aukščio. Tai beveik kaip dvidešimt Vilniaus televizijos bokštų, pastatytų vienas ant kito. Išsigandę turistai ėmė bėgti kuo toliau nuo ugnikalnio, o vietiniai stebėjosi įspūdingu reginiu iš savo terasų.  Kadrai gniaužia kvapą – virš apstulbusių turistų galvų kyla milžiniškas vulkaninių pelenų debesis.

Nelaimingas įvykis Visagine – apsinuodijusi žiebtuvėlio dujomis mirė 17-metė. Toksikologai perspėja, kad toks svaiginimosi būdas ypač pavojingas, mat prisikvėpavus dujų, ima trūkti oro, žmogus pradeda dusti, o galiausiai stoja širdis. Specialistai nuo tokių pavojų pataria ypač saugoti paauglius, mat prisižiūrėję socialinių tinklų jie ima kopijuoti taip besisvaiginančius jaunuolius.

Į verslo paskolos skandalą įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas Seime atsakinėjo į klausimus dėl savo neseniai įsteigtos įmonės paskolos, skirtos startuoliams. Opozicija tikina, kad daugėja ženklų, jog įmonė gali būti sukurta tam, kad galima būtų pigiau pasiskolinti 200 tūkstančių. G. Paluckas atkerta, kad viskas teisėta ir trauktis neketina.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

Vienuoliktokai pradėjo brandos egzaminų sesiją. Matematikos egzaminas praėjo be didesnių trikdžių, moksleiviai vos atlikę užduotis pamatė surinktus taškus. Kai kurie grįžo namo žinodami, kad išlaikė brandos egzaminą net nebaigę dvyliktos klasės. Ekspertai aiškina, kad tokios sėkmės priežastis nebūtinai geros žinios, o tai, kad užduotys panašios į bandomojo egzamino.

Lenkija išsirinko naują prezidentą – juo tapo 42-ejų nacionalistas ir Donaldo Trumpo šalininkas, euroskeptikas Karolis Nawrockis. Kova dėl valstybės vadovo posto vyko balsas į balsą, tad neapsieita be kuriozų. Proeuropietiškas Varšuvos meras per anksti patikėjo savo pergale ir pasiskelbė laimėjęs rinkimus. Visgi vėliau jam teko pripažinti pralaimėjimą.

NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.  Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.

Itin ekstremalus pavasaris su užsitęsusiomis šalnomis kai kuriuos ūkininkus paliko visai be derliaus. Panašu, kad šiemet teks krimsti iš svetur atvežtus graikinius riešutus, mat kai kur Lietuvoje augantys visiškai nušalo. Taip pat ir lazdyno riešutų, prognozuojama, bus gerokai mažesnis derlius, o ir kaina kops į viršų.  Prie Marijampolės, Meškučių kaime, Algirdas Jušinskas beveik hektaro plote augina graikinius riešutmedžius.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Praėjo daugiau nei treji metai, kai konservatorių Vyriausybė leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje. Iškart kilo didžiulis skandalas, prekybos karą paskelbė Kinija. Tuomet ir Gabrielius Landsbergis, konservatoriai bei kitos su jais valdžioje buvusios partijos Lietuvos žmonėms pasakojo, kad bendradarbiavimas su Taivanu atneš didžiulę naudą ekonomikai, į šalį plūstels milijardinės investicijos. Vis tik dabar, po 3 metų akivaizdu, kad pažadai buvo pernelyg skambūs.

Mėlynių ir kitų miško uogų valgytojams liūdnos naujienos iš gamtininkų – dėl gegužę siautusių šalnų, miško uogų derlius šiemet bus itin skurdus. Šalnos nukando uogienojus per patį jų žydėjimą, tad daugumoje šalies miškų mėlynių bus tik patiems miško gyventojams. Gerokai menkesnis bus ir miško aviečių derlius. Nudžiuginti negali ir klimatologai – po truputį atsėlinanti vasara, bent jau dabar atrodo, šykštės kritulių, tad ko nepakando šalnos, naikins sausra.

Naujausia alkoholio vartojimo statistika skelbia – pernai vienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė kiek daugiau nei 10 litrų gryno alkoholio, arba 25 litrus degtinės. Aiškėja, kad lietuviai ėmė mažiau svaigintis. Pernai gyventojai suvartojo mažiausiai alkoholio per pastarąjį dešimtmetį. Patys žmonės velnio lašus keikia ir tvirtina, kad svaigiųjų gėrimų vartoja saikingiau. Tiesa, nors alkoholio vartojimas mažėja, bet jo sukeltų ligų ir mirčių daugiau nei užpernai.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Švietimo ministerijos reklamuojamu įtraukiuoju ugdymu patikėjusiai dešimtoko mamai – švietimo klerkų akibrokštas. 10 metų pagal specialią programą mokęsis moksleivis, turintis cerebrinį paralyžių, per pasiekimų patikrinimus turi atsakinėti kaip įprastų gebėjimų vaikai. Tiesa, patikrinimui duota daugiau laiko, talkina specialistas ir žada koeficientus.

Pajūrio gyventojai Klaipėdoje varžėsi kas greičiau suvalgys tris mėsainius. Emocijų, maisto ir prikimštų pilvų netrūko. Vis tik nugalėtojo laikas šokiravo visus. Kai kurie dalyviai negalėjo net patikėti, kad žmogus gali taip greit valgyti.  Klaipėdoje, restobare „Gaisrinė“ jau trečią kartą vyko „burgerių“ valgymo čempionatas. Taisyklės labai paprastos – laimi tas, kuris greičiausiai suvalgo tris milžiniškus, bet labai skanius mėsainius.

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojamas apie 1700 moterų, virš 500 nuo šios ligos miršta. Pasak medikų, apie pusę moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, o tai svarbu, mat jei vėžys nustatomas ankstyvojoje stadijoje, 90 procentų moterų pasveiksta. Prieš 13 su puse metų Aušra išgirdo skaudžią žinią – 3 stadijos krūties vėžys.

Patys mažiausi kauniečiai – nuo gimimo iki metų – jau taip pat gali keliauti į darželį. Mieste steigiamos pirmosios kūdikių grupės, jos jau yra 5 miesto darželiuose. Per dieną mažylius galima palikti keturioms valandoms, o vienos dienos kaina siekia vos eurą.  Smagiai barškučiu į taktą mosuoja dar nevaikštantis vos metų Martinas ir kiek vyresnis Tadas.

Vilniaus rajono žmones, gyvenančius atokiau nuo miestų ir didesnių miestelių, gydys atvažiuojantys šeimos gydytojai ir odontologai. Rajono savivaldybė po kaimus ketina siųsti mobiliąsias ambulatorijas, o tokį pavyzdį paėmė iš Alytaus. Tiesa, projektas dar tik pasirašymo su partneriais iš Lenkijos stadijoje, bet Vilniaus rajono meras tikisi, kad dvi ambulatorijos su medikų komandomis ir būtiniausia įranga žmones lankys jau po metų.  Lygialaukyje gyvenanti Halina sako turinti sveikatos bėdų.

Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už tai, kad įsidėjo apie 4 tūkstančius eurų kainavusius dantų implantus, už kuriuos sumokėjo mokesčių mokėtojai, turės aiškintis teisme. Prokuroras perdavė teismui bylą, kurioje V. Rupšys kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Pats  V. Rupšys nemokamai pasiprašė taisytis dantis motyvuodamas, kad turi tokią teisę, nes dantį suskaudo valgant komandiruotėje Vokietijoje.

Ligoninių priėmimo skyriuose darbas lyg amerikietiški kalneliai – kartais atvyksta keli pacientai, o kartais susidaro milžiniškos eilės. Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje būna ir dramatiškų situacijų, kai eilėse laukia net ligonius atvežusios greitosios, o kiti sunegalavę žmonės neprisišaukia pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija žada pokyčius.  Kaunietis Vladas sako, kad reikia kantrybės, mat Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje tenka palaukti ir kelias valandas.

Nauja maisto kainų augimo banga. Dėl paukščių gripo dešimtadaliu pabrango paukštiena, o kiaušinių kaina per metus augo penktadaliu. Tiek pat brangesnė ir duona, kai kurie pieno produktai. Dešimtadaliu išaugusios jautienos kainos, anot perdirbėjų, kils dar trečdaliu. Kainų palyginimo portalas sako, kad vis didesnė žmonių dalis nebeįperka to maisto, kurį valgydavo anksčiau.  Atėję į parduotuvę lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kainomis.

Prancūzija per žingsnį nuo įstatymo, suteikiančio teisę nepagydomiems ligoniams pasirinkti mirtį. Tiesa, tokį sprendimą galės priimti tik sąmoningi ligoniai, o ir griežtus kriterijus jie turės atitikti. Visgi tokie žmonės sako, kad tai suteiks galimybę daugybei žmonių rinktis orią mirtį namuose, mat iki šiol skausmų kamuojami prancūzai pagalbinės mirties vykdavo į kitas šalis.  57-erių prancūzas Alainas negali savimi pasirūpinti.

Auga rizikos Lietuvos ekonomikos ir finansų stabilumui, perspėja Lietuvos banko vadovas. Esą neprognozuojama aplinka, galimas prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis didina finansinio nestabilumo riziką. Į ką tai gali pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbina Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų. Girdime, kad Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika didėja.

Kokios nuotaikos Ukrainoje ir kaip ten vertinamas Donaldo Trumpo tarpininkavimas, laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su neseniai iš Ukrainos grįžusiu politologu Alvydu Medalinsku.  Kokios dabar nuotaikos Ukrainoje?  Iš pradžių buvo ta viltis, kad karas gali sustoti, nutrūkti. Kažkuriuo metu buvo net mažiau raketų apšaudymų, dronų.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs sprendimas, jog visi iki šiol naudoję kasos aparatus smulkieji verslininkai privalo įsigyti ir išmaniuosius, vis dar kelia aistras. Prekybininkai aparatų neperka, mat šie brangiai kainuoja bei, ypač turgavietėse, apsunkina darbą. Seime jau pasigirdo svarstymų tokį reikalavimą atšaukti apskritai.  Indrė Klaipėdos turgavietėje žuvimi prekiauja jau ketverius metus.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.