TV3 Žinios

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu.  Panevėžietis Jurgis nuo Palangos tilto užmeta meškerę ir tikisi sugauti egzotiškos išvaizdos laimikį – vėjažuvę. Akivaizdu – prasideda vos kelias savaites truksiantis jų kibimo sezonas.

Kasmet Lietuvoje vaistais apsinuodija apie pusę tūkstančio žmonių, apie dvi dešimtis žmonių dėl to kiekvienais metais miršta. O kas trečias apsinuodijęs – vaikas. Smalsūs vos kelerių metų vaikai dažniausiai prisiragauja neatsakingai senelių ar tėvų paliktų tablečių. Anot medikų, ir suaugusieji gerdami medikamentus pridaro tokių klaidų, dėl kurių paskui tenka gaivinti reanimacijoje.

Ilgų ginčų atomazga – Seimas apsisprendė dėl greičio matuoklių įrengimo ir jų tvarką apibrėžė įstatyme. Už matuoklių įrengimą iki šiol buvusi atsakinga „Via Lietuva“ nuo šiol turės laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos. Koks maksimalus matuoklių skaičius gali būti kelyje – neribos. O štai žymėjimas bus griežtesnis. Vairuotojai privalės būti informuoti, koks matuoklis jų laukia ir ką jis fiksuoja.

Orams vis labiau šylant, Palangos verslai jau ieško sezoninių darbuotojų. Tiek vasarai, tiek galinčių dirbti jau dabar. Norėdami prisitraukti darbuotojų verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir nemokamus masažus. Panašu, kad paklausiausia profesija šią vasarą Palangoje bus virėjo. Jiems siūlomos algos siekia ir 3000 eurų „į rankas“.  Kaunietis Mantas pirmą kartą dirba Palangoje.

Piko valandomis mieste kemšantis gatvėms, kai kurie tautiečiai dėl to linkę kaltinti garbaus amžiaus vairuotojus, esą jie lėčiau važiuoja, prasčiau orientuojasi gatvėse ir tampa tikru galvos skausmu kitiems eismo dalyviams. Pastarieji ne tik atkerta, kad yra atsakingesni vairuotojai nei jaunimas, bet ir bando tai įrodyti vairuotojo pažymėjimą gaudami perkopę aštuoniasdešimt ir daugiau metų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 85-erių vilnietis Juzefas prie poliklinikos lūkuriuoja žmonos.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos” turi vis daugiau priekaištų koalicijos partneriams. Artėjant svarbiems balsavimams Seime dėl mokesčių pertvarkos atrodo, kad nesutarimai gali virsti visišku skilimu. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų „Vardan Lietuvos” pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad pirmadienį vykusiame koalicinės tarybos susitikime pateikti siūlymai lyg ir buvo išgirsti.

Kaišiadorių rajono Kalvių kaimo gyventojai netikėtai sužinojo tapę gamtos teršėjais. Žmonės nuo sovietmečio nuotekas leido į šulinius, nuosėdas periodiškai išveždavo, o likusį vandenį išleisdavo į pievą. Po skundo tyrimus atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša viršyta iki dešimties kartų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalviuose, Kaišiadorių rajone teka įtartinai drumzlinas upelis. Vamzdis nuvestas iš nuotekų šulinio. Ir tokių šulinių yra ne vienas.

Po didžiulio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje dalyje Vilniaus regiono savivaldybių vėlavo šiukšlių išvežimas, o atliekos tiesiog buvo laikomos šiukšliavežėse, nes dvi dienas regiono atliekų tvarkymo centras bandė surasti, kur išvežti tonas atliekų. Jau neabejojama, kad netrukus kils šiukšlių tvarkymo kainos gyventojams, o Vilniaus meras tikisi kompensacijų iš Vyriausybės, bet Aplinkos ministerija lengvų pinigų nežada.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pražydę laukai ir pievos dovanoja gausybę gamtos gėrybių. Tik svarbu žinoti, ką rinkti ir kaip ruošti. O vaistažolės veikia ir kaip stipriausi antibiotikai, gydo traumas ir padeda išvalyti po žiemos apsunkusį organizmą. Tad siužete išvysite, ką ir nuo ko naudoti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.

Politikai pasišovė naikinti kolektyvinius sodus – neva žmonės dabar ten ne bulves, o vaikus augina ir patys nuolat gyvena. Todėl prie miestų prisišlieję kolektyviniai sodai tiesiog turėtų būti miesto dalimi, o savivaldybės tuomet ir kelius, ir kanalizacijas tiestų, o verslininkai galėtų statyti daugiabučius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Zoja – vilnietė, bet vos tik atšyla orai, skuba į savo sklypelį Rokantiškių soduose. Ten stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

Draugauti su Rusija, net jungtis prie jos, žiūrėti rusišką televiziją ir neremti Ukrainos ragina nemažai lietuviškų socialinio tinklo „TikTok“ profilių, kurių dalis yra rusiški botai. Ekspertai pastebi, kad tokios ir panašios rusiškos dezinformacijos, kurią skleidžia neaiškūs profiliai, socialiniuose tinkluose iš tikrųjų daugėja, o vienas pagrindinių tikslų – įpiršti žmonėms mintį, kad ginti Lietuvos valstybės agresijos atveju neverta.

Kauno klinikose duris atvėrė nauja vaikų reabilitacijos klinika, kurioje pacientų antplūdis. Nors naujausi metodai, kvalifikuoti specialistai ir net robotai džiugina sergančių vaikų tėvus, deja, nemokamų paslaugų pacientams vis dar labai trūksta. Sveikatos apsaugos ministrė sako, tam, kaip visada, pinigų nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nelegalius migrantus seksualiai išnaudojęs psichologas Tomas Kelpša pernai liepą pripažintas kaltu ir nusiųstas pusantrų metų į kalėjimą, su tokiu sprendimu nesutiko ir gynėsi, esą migrantai jį patys suvilioję, kad gautų prieglobstį ir išmokas. Psichologas Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą ir išgirdo nuosprendį. Įspėjame, kad turinys gali paveikti jautrius skaitytojus.

Lietuva skiria 300 milijonų eurų įmonėms, veikiančioms gynybos pramonėje. Politikai viliasi, kad tai padės šiame sektoriuje dirbantiems lietuvių verslininkams susikurti, sustiprėti ir įsilieti į pasaulinio sektoriaus platybes. Valdžia nori, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta gaminiais, sukurtais čia, Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didžiausioje Baltijos gynybos pramonės konferencijoje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 valstybių.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

26-erių panevėžietis, ko gero, įeis į šalies nusikaltimų istoriją. Jis net du kartus sugebėjo apmulkinti jį saugojusius pareigūnus. Kartą paspruko su antrankiais iš ligoninės, po geros savaitės – lydimas iš teismo. Ir taip kalėjime sėdintis bėglys dar pasiilgino bausmę. 16 kartų teistą Silvestrą Kalinauską Panevėžio apylinkės teismas pripažino recidyvistu.

Į sodybą medaus sliūkinanti ar upėje besimaudanti meška – tokius vaizdus gyventojai vis dažniau fiksuoja telefonu ar vaizdo stebėjimo kameromis. Vis pasirodantys plėšrūnų vaizdai iš įvairių Lietuvos vietovių specialistų jau nebestebina. Esą rudieji lokiai, arba liaudyje vadinamos meškos, sugrįžo į Lietuvą ir sėkmingai kuriasi.  Ramiai, vidury baltos dienos į sodybą Ignalinos rajone sliūkina rudasis lokys, arba liaudyje vadinama meška. Tik šūktelėjus netikėta viešnia nuskuodžia į mišką.

„TikTok'e“ išplito skandalingas vaizdo įrašas iš neįgalių vaikų mokyklos Kretingoje. Už tai, kad negalią turintis berniukas rodė necenzūrinius gestus, auklėtoja laikė jo ranką prispaudusi prie žemės ir vaidino, kaip per ją tranko plaktuku. Kitos auklėtinės užfiksuotas vaizdo įrašas išplito po socialinius tinklus ir šokiravo žmones.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Meteorologai skelbia naują rekordą. Šį kartą – šalčio. Ketvirtadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki beveik 6 laipsnių šalčio. Vis daugiau miestų vėl jungia centralizuotą šildymą, o ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kai kur šaltis visiškai sunaikino būsimą vaismedžių derlių, nušalo smidrai ir vaiskrūmiai. Deja, sinoptikai ir artimiausiomis naktimis nieko gero nežada – šaltis vėl žnaibys skaudžiai.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas leisti visais atvejais abortus daryti nemokamai ir už dyką moterims dalyti kontraceptines tabletes ir prezervatyvus sukiršino ne tik Seimą, bet ir visuomenę. Vieni pritaria, kad moterys galėtų rinktis abortą, jei nemato kitos išeities, ir pinigų stoka tam neužkirstų kelio. O kiti abortus vadina žudymu ir nesutinka, kad tai būtų daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Kruasaną lesančio ir po kepinius tupinėjančio balandžio vaizdas vienoje Vilniaus parduotuvių apskriejo internetą bei pralinksmino gyventojus. Antakalnio „Iki“ parduotuvėje besilankantys pirkėjai liudija esą balandis visai ne garsus, jis – savas. O Maisto ir veterinarijos tarnybos šis vaizdelis visai nesužavėjo, mat balandžiai yra infekcinių ligų nešiotojai bei platintojai, tad parduotuvėje jiems ne vieta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vadinamosios pergalės dienos 80-metį minėjo ir keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse. Nors Lietuva karo nelaimėjo ir buvo okupuota, žmonės aiškina, kad turi pagerbti karius, žuvusius kovoje prieš nacizmą. Su jais nesutiko būrys aktyvistų, kurie dalijo prezervatyvus ir priminė, kad Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija yra teroristinė valstybė.

Žaibiškas apiplėšimas Latvijoje – vos per minutę keturi užpuolikai „praturtėjo“ net 800 tūkstančių eurų. Vidury baltos dienos jie įsiveržė į prabangių laikrodžių parduotuvę Rygos senamiestyje ir išsinešė dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius „Rolex“, „Cartier“ ir „Hublot“. Policija įtaria, kad nusikaltėliai gali slapstytis Lietuvoje arba Estijoje.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Trečiadienį į Lietuvą nelegaliai patekti bandė beveik pusšimtis migrantų. Tai naujas šių metų vienos paros rekordas. Pastaruoju metu, atšilus orams, pasieniečiai fiksuoja išaugusius nelegalų srautus. Didesnius migrantų srautus jaučia ir lenkai su latviais. Ir nors tiek mes, tiek kaimynai, pralindusius migrantus apgręžia, nuo kitų metų įsigalios naujasis Europos Sąjungos migracijos paktas, kuris draudžia migrantų apgręžimą.

Lietuva nusprendė neleisti Serbijos prezidentui Vučičiui ir Slovakijos premjerui Fico skristi per savo teritoriją į Maskvą minėti pergalės dienos Putino draugijoje. Ko mes pasiekėme šiuo draudimu? Žurnalisto Vladimiro Laučiaus ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus Motuzo pokalbis apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuva ir kitos Baltijos šalys nusprendė nepraleisti per savo teritoriją skristi Serbijos prezidento, taip pat ir Slovakijos ministro pirmininko.

Tradicinė „Maisto banko“ akcija jau prasidėjo šalies mokyklose ir darželiuose. Ir mažieji, ir vyresni su malonumu dalijosi su skurstančiais ne tik ilgesnio galiojimo produktais, bet ir savo pamėgtais skanėstais. Dažnas mokinys nė neslepia produktus pirkęs ir iš tėvų duotų pinigų, ir net pakratęs savo asmeninę taupyklę. Norą dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje pareiškė kone pustrečio šimto mokyklų ir darželių.

Neregėtas ažiotažas kilo dėl nemokamo popdievaitės Lady Gagos koncerto legendiniame Kopakabanos paplūdimyje Rio de Žaneire, į jį atėjo daugiau nei du milijonus žmonių. Spektaklis su „Operos fantomo“ stiliaus dekoracijomis, šokėjų armija ir pasauliniais hitais – tai Brazilijos valdžios strategijos dalis, siekiant pritraukti daugiau turistų į šalį.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tai buvo neeilinė diena legendiniame Brazilijos Kopakabanos paplūdimyje.

Indija galingais aviacijos smūgiais naktį smogė į Pakistano teritoriją. Esą atsakydama į neseniai įvykdytas Indijos piliečių žudynes Kašmyre. Islamabadas praneša apie per ataką žuvusius dešimtis žmonių ir giriasi numušęs Indijos lėktuvus. Pasaulis su nerimu stebi konfliktą – pavojuje yra viso regiono saugumas, nes susirėmė dvi branduolinės valstybės.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Rusija kuria naujas bazes, kareivines ir sandėlius mūsų regione. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kyla nauji objektai greta Rusijos–Suomijos sienos, tiesiami nauji geležinkeliai. O Kremliaus ruporai toliau skleidžia savo pramanus, kad tai NATO valstybės elgiasi agresyviai, o ne jie. Mūsų politikai žmones ramina ir siunčia žinią pačiam Kremliui – jeigu puls, gaus atgal. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors rusai vis dar įklimpę Ukrainoje, tačiau mūsų regiono taip pat nepamiršta.

Prezidentas Gitanas Nausėda kirto premjerui Gintautui Paluckui, kuris suabejojo Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada dėl Remigijaus Žemaitaičio. G. Nausėda kritikuoja ir aiškina, kad pasisakymai apie VSD pažymų nereikalingumą prilygsta abejonėmis visa žvalgybos veikla. Pats premjeras į prezidento žodžius nereaguoja.  Remigijų Žemaitaitį neigiama VSD rekomendacija tarsi šešėlis persekioja jau antrą savaitę.

Pritarus Seime pateiktam siūlymui, šalies miestuose turėtų nelikti daugiau nei 70 greičio matuoklių. Policija ir dalis Seimo narių aiškina, kad tokie pokyčiai neturi jokio pagrindo, mat panaikinus dalį greičio matuoklių, vairuotojai esą nesilaikys leistino greičio, prasidės karas keliuose ir pasipils avarijos.

Vyriausybė pritarė antros pensijų pakopos reformai ir ją perduoda tvirtinti Seimui. Vyriausybė tvirtina, kad antroji pakopa taps lankstesne ir patrauklesne, neliks automatinio žmonių įtraukimo, o pritrūkus pinigų, žada galimybę dalį jų pasiimti iš antros pakopos sąskaitos. Kam naujoji sistema nepatiks, galės per ateinančius 2 metus iš viso iš jos pasitraukti ir atgavę dalį sukauptų pinigų išleisti pagal savo poreikius.

Europos Parlamentas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Gražulį pasivijo neišspręsta byla dėl prieš keletą metų Seime iškoneveiktų gėjų. Tuomet P. Gražulis juos išvadino išsigimėliais, dėl ko žmonės net apsiverkė. Strasbūre šiandien vykusiame Europos Parlamento posėdyje Lietuvos politiko nepagailėta – net ir žodžio tribūnoje jam niekas nesuteikė. Tiesa, imunitetas panaikintas ir dar keliems europarlamentarams, kurie savo veiksmais pralenkė net ir patį P. Gražulį.

Pagirių bendruomenės gyventojai protestuoja prieš jų manymu neteisėtai atsiradusią vokiečių kapitalo 200 milijonų eurų vertės medžio plokščių gamyklą. Apie 30 žmonių su plakatais atėjo prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – jie kaltina valdžią pataikaujant dideles pajamas generuosiančiam verslui, kuris neva apeidinėja aplinkosaugos reikalavimus ir dėl gamyklos cheminių atliekų kelia pavojų gyventojų sveikatai.

Nei VSD išvados, nei Seimo pirmininko sprendimas nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija nepakeičia socialdemokratų ištikimybės Remigijui Žemaitaičiui – jie ir toliau gelbėja skandalingą koalicijos patnerį. Seimo pirmininkui užregistravus siūlymą pašalinti R. Žemaitaitį iš delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojų, šį klausimą Seimo dauguma iš darbotvarkės išbraukė.

Anykštėnai pasistengė – savaite anksčiau pradėjo skinti pirmąsias lietuvių bene laukiamiausias uogas – braškes. Tiesa, pirmosios braškės – tikrai ne uogienėms virti. Už jų kilogramą prašo net keliolikos eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Tačiau, kaip tikina augintojai, pirmosios braškės visada brangiausios, nes ir užauginti jas sunku, ir kiekiai iš pradžių labai nedideli: „Jos didelės tokios labai, nu labai tikrai gražios braškės.

Aukštaitijos miškuose galveles jau kelia pirmieji pavasariniai grybai – avižėlės, dar vadinami gegužiukais. Kaip tvirtina patyręs grybautojas, įprastai gegužę renkamų avižėlių šiemet pavyko paskanauti gerokai anksčiau, balandį. Tiesa kol kas šių pavasarinių grybų dar nėra daug, mat miškuose labai trūksta drėgmės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pirmųjų avižėlių panevėžietis Vytautas savo žinomose ir kruopščiai slepiamose vietose rado prieš kelias dienas.

Aižėjanti valdančioji koalicija tariasi dėl mokesčių reformos likimo. Valdantieji sprendžia galvosūkį, kokį nekilnojamąjį turtą atleisti nuo mokesčio. Kartu mėgina glaistyti nesutarimus dėl Seime žlugusio balsavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn „čekiukų“ skandale įklimpusį socialdemokratą Arūną Dudėną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Finansų ministerija pradinį siūlymą – 20 tūkst. eurų nekilnojamojo turto neapmokestinamąjį dydį – padvigubino iki 40 tūkst. eurų.

Pasaulio akys ir vėl krypsta į Vatikaną. Jau poryt ten prasidės vienas paslaptingiausių Katalikų Bažnyčios ritualų – naujo popiežiaus rinkimai arba konklava. Kardinolai iš viso pasaulio jau renkasi Vatikane, o Siksto koplyčioje, kur kasdien ir vyks bent po du balsavimus, įrengtas ir kaminas, iš kurio rūkstantis dūmas praneš, pavyko išrinkti popiežių, ar ne. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesio alga didinti iki 860 eurų į rankas. Tai būtų 80 eurų daugiau nei šiuo metu ir minimali alga prilygtų pusei kitąmet prognozuojamo vidutinio atlyginimo. Darbdaviai tokiam didinimui griežtai nepritaria, baimindamiesi kitąmet dar ir didesnės mokesčių naštos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma.

Psichologinis smurtas, žeminimas, necenzūriniai žodžiai – taip buvusio Kauno apylinkės teismo pirmininką Arūną Purvainį apibūdino keli teismo darbuotojai. Viena teisėja kreipėsi į prokuratūrą ir pateikė skundą dėl patiriamo mobingo darbe, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Negana to, liudininkai teigia, kad Arūnas Purvainis varžo teisėjų laisvę, daro spaudimą dėl jų priimamų nuosprendžių, neleidžia kalbėti su žiniasklaida.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Daugelis politikos ekspertų kritikuoja Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, o šią savaitę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškė, kad iki taikos susitarimo dar yra labai toli. Apie tai, kokioje iš tiesų stadijoje šiuo metu yra taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, TV3 „Dienos komentare“ diskutavo Vladimiras Laučius ir politologas Linas Kojala.

Pašėlusi vokietė, kuriai – 85-eri. Kai tik leidžia oras, senjorė Uršulė traukia į atrakcionų parką ir važinėjasi linksmaisiais kalneliais. Tiesa, tokie pasivažinėjimai Uršulei ne šiaip pramoga – taip ji gydo nugaros skausmus.  Jokios baimės ir plati šypsena. 85-erių Uršulė verčiasi ore ir dideliu greičiu skrieja linksmaisiais kalneliais. Yra žmonių, kurių niekaip neprikalbinsi tokiai pramogai, o ši senjorė jaučiasi puikiai.  „Nuostabu! Tiesiog puiku.

Medikai susiėmę už galvų – vis daugiau nėščiųjų kenčia nuo nutukimo. Lietuvoje per kelerius metus jų padaugėjo keturis kartus. Gimdyti atvyksta būdamos ir 100, ir 150 kilogramų. Anot gydytojų, nutukimas per nėštumą kelia daug pavojų tiek moteriai, tiek jos nešiojamam kūdikiui. Kartais per riebalų sluoksnius neįmanoma echoskopu ištirti vaiko, išgirsti jo širdies dūžių. Nutukusioms sunkiau pagimdyti, o gimęs vaikas turi daugiau sveikatos bėdų.