Užsienis

Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šalies Teisingumo departamentas turėtų paviešinti visus „patikimus“ tyrimo dėl liūdnai pagarsėjusio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino duomenis, taip siekdamas numalšinti savo paties šalininkų kritikos audrą dėl to, kaip jis tvarkosi su šia byla.

Karo stebėsenos organizacija antradienį pranešė, kad pietų Sirijos Suveidos provincijoje žuvo mažiausiai 203 žmonės. Tai – atnaujintas aukų skaičius po kelias dienas trukusių susirėmimų, dėl kurių buvo dislokuotos vyriausybės pajėgos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį paskelbė apie penkių „nusikaltėlių neteisėtų svetimšalių“ deportavimą iš Jungtinių Valstijų į trečiąją šalį – nedidelę Afrikos karalystę Esvatinį. „Šie nusikaltėliai neteisėti svetimšaliai yra tokie išskirtinai barbariški, kad jų gimtosios šalys atsisakė priimti juos atgal“, – tinkle „X“ parašė Vidaus saugumo departamento pareigūnai. Kaip teigiama, deportuoti vyrai yra Vietnamo, Laoso, Jemeno, Kubos ir Jamaikos piliečiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau išsiųstos Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos už šiuos ginklus gaus visą kainą iš Europos Sąjungos arba NATO šalių, praneša „Reuters“. Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ginklų tiekimą, D. Trumpas patvirtino, kad sistemos jau išsiųstos: „Jos jau išsiųstos.“ „JAV susigrąžins visą sumą“ „Jos atkeliauja iš Vokietijos, o vėliau Vokietija jas pakeis.

Rusijos išpuolis prieš Ukrainą įvyko dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi 50 dienų sudaryti taikos susitarimą, kitaip Maskvai bus taikomi griežti muitai iš Vašingtono.

Dėl masinės Rusijos dronų atakos viename iš Charkivo rajonų kilo gaisras civilinėje įmonėje, yra nukentėjusiųjų, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.  „Šahedų naktinė ataka prieš miestą truko 14 minučių. Per tą laiką priešas 16 kartų atakavo Charkivo Kyjivo rajoną“, – parašė jis.  Pirminiais duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė kelis Rusijos dronus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo nustatytas 50 dienų ultimatumas Maskvai dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo gali būti sutrumpintas. Taip pat jis pabrėžė, kad jei per šį laikotarpį susitarimas nebus pasiektas, tai „bus labai blogai“, rašo „The Moscow  Times“. „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas. Šis terminas gali baigtis anksčiau“, – sakė D. Trumpas antradienį.

Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinė policija sulaikė šešis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentus, kurie ruošėsi sprogdinti Ukrainos gynėjus naudodami savadarbius sprogstamuosius įtaisus. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Visus įtariamuosius Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo per „Telegram“ kanalus, siūlydamos lengvą uždarbį. Du sabotažo grupės nariai buvo sulaikyti Kyjive, kai bandė padėti sprogmenis prie vieno iš regiono karinių dalinių.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) „paralyžiavo“ vienos didžiausių Rusijos kariuomenei dronus tiekiančių įmonių „Gaskar Group“ veiklą, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje. Kibernetinė ataka buvo vykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos kibernetiniais savanoriais ir nukreipta prieš „Gaskar“ vidinį tinklą ir serverių infrastruktūrą. Pasak šaltinio, HUR gavo prieigą prie daugiau nei 47 terabitų techninių duomenų, susijusių su Rusijos dronų gamyba.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou antradienį pareiškė, kad norėtų sumažinti valstybinių švenčių dienų skaičių – tai galėtų būti dalis skubaus plano, kuriuo siekiama išspręsti, pasak jo, šalies skolos „prakeikimą“. Pristatydamas savo 2026 m. biudžeto plano metmenis, F. Bayrou teigė, kad iš 11 Prancūzijos švenčių galėtų būti panaikintos dvi, siūlydamas atsisakyti Velykų antrosios dienos (pirmadienio), taip pat gegužės 8-osios – dienos, skirtos Antrojo pasaulinio karo Europoje paba...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą. Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus.

Šiaurės Anglijoje vadinamąjį Robino Hudo medį nupjovę du vyrai nuteisti laivės atėmimo bausmėmis. Niukaslo karūnos teismo teisėja už padarytą žalą skyrė jiems ketverių metų ir trijų mėnesių kalėjimo bausmes. Šis nusikaltimas turėjo „didžiulių socialinių padarinių“, argumentavo teisėja.  32 ir 39 metų vyrų įvykdyta nusikalstama veika sukėlė pasibaisėjimą visoje Jungtinėje Karalystėje ir net užsienyje.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas. Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

Analitikai mano, abejoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą ir įves muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams, Maskvai nenutraukus karo Ukrainoje per 50 dienų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinys pažymi, kad naujajame D. Trumpo plane dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir spaudimo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui stiprinimo pagrindiniai aspektai lieka neaiškūs. Visų pirma, ekspertai išreiškė abejones dėl JAV prezidento grasinimų įvesti 100 proc.

Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko  naftos ir dujų, o ne „kenksmingus“ vėjo jėgainių projektus, ir ketina susitikti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Europos „naftos sostinėje“ Aberdyne (Škotija). D. Trumpas sakė, kad turės „valstybinį susitikimą“ su K. Starmeriu šiame mieste, kai vėliau šį mėnesį su lankysis Škotijoje privačiai. K. Starmerio biuras Londone pirmadienį patvirtino, kad premjeras keliaus į šiaurę ir susitiks su D. Trumpu šio kelionės metu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori suprasti, kas slypi už JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie 50 dienų, per kurias Ukraina ir Rusija turi sudaryti taikos sutartį, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos žiniasklaida. „Dabar 50 dienų, anksčiau buvo 24 valandos, buvo ir 100 dienų, mes visa tai jau praėjome... Mums jau buvo įvesta beprecedentis sankcijų skaičius, mes susitvarkome. Neabejoju, kad susidorosime“, – sakė Kremliaus ruporas.

Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. Tačiau Baltieji Rūmai tai paneigė, rašo „Kyiv Post“. „Trumpas pokalbyje su Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, priešingai nei teigia „Financial Times“, – rašo „Kyiv Post“, remdamasis Baltųjų rūmų pranešimu.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

Vokietijos Federacinė Respublika nepažeidžia tarptautinės teisės, griežčiau nekontroliuodama ar nepažabodama JAV dronų misijų, kurioms vykdyti naudojama ir Ramšteino karinė bazė Reino Krašto–Pfalco žemėje. Tai nusprendė Federalinis konstitucinis teismas Karlsrūhėje. Šiuo sprendimu atmestas dviejų jemeniečių, kurių giminaičiai žuvo 2012 m. per JAV dronų ataką jų gimtojoje šalyje, skundas.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis antradienį pranešė, kad pateikė atsistatydinimo prašymą. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo prašymo nuotrauka ir parašė: „Esu dėkingas mūsų gynėjams, kurie laiko frontą ir gina Ukrainą! Esu dėkingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą! Dėkoju visai komandai už nenuilstamą darbą dėl mūsų šalies!“ Išvakarėse V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į ministro pirmininko postą siūlo ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko, o į gyny...

Amerikiečiui, kuris šnipinėjo Ukrainos karius, kad padėtų Maskvos karinei invazijai šioje šalyje, suteikta Rusijos pilietybė, antradienį pranešė Maskvos valdžios institucijos. Danielis Martindale‘as dvejus metus praleido Ukrainoje Rusijai pradėjus plataus masto karą, perdavinėdamas karinių objektų koordinates Rusijos slaptosioms tarnyboms, teigiama Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ir plėtros ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas visiems, planuojantiems vykti į tris Europos šalis, kurias kasmet aplanko milijonai britų turistų – Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Dėl Lenkijos sprendimo atnaujinti sienų kontrolę, britų keliautojams rekomenduojama susipažinti su naujausiomis taisyklėmis.

Rusijos sostinę Maskvą užklupo tropikų liūtis – automobiliai plaukia gatvėmis, nevažiuoja tramvajai, sutriko ir dalies metro veikla, skelbiama vietos informavimo priemonėse.  Nors meteorologai ir perspėjo iš anksto apie artėjantį gamtos gaivalą, daugelį liūtis Maskvoje užklupo netikėtai – dangus užtemo vos per kelias minutes.  „Važiavau taksi, tai vairuotojas faktiškai nieko nematė. Išlipus iš mašinos permirkau per 10 sekundžių“, – „Msk1“ pasakojo Maskvos gyventoja.

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

 Rusija antradienį pareiškė, kad jai reikia laiko sureaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo 50 dienų ultimatumą Maskvai, per kurias ji turi išspręsti karą Ukrainoje. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.  „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas. Mums tikrai reikia laiko išanalizuoti, kas buvo pasakyta Vašingtone“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 4,1 mln. eurų (be PVM) 110 kV Šventosios transformatorių pastotės rekonstrukciją. Projektas padidins Vakarų Lietuvos elektros perdavimo patikimumą ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas, pranešė „Litgrid“. „Įgyvendindami šį projektą atsisakome senos įrangos su SF6 dujomis, diegiame aplinkai draugiškus sprendimus bei geriname eksploatacinius procesus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė pastarojo meto dronų atakas Irake, pranešė JAV ambasada Bagdade.  Ambasada socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos smerkia pastarojo meto dronų atakas visame Irake“, įskaitant atakas prieš „ypatingos svarbos infrastruktūrą“ Kurdistano regiono naftos telkiniuose.  Ji pridūrė, kad šios atakos yra nepriimtinos ir paragino Bagdadą užkirsti kelią joms.

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos surinktais įrodymais, trys Donecko srityje šnipinėję Rusijos agentai nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.  Per tyrimą nustatyta, kad nusikaltėliai perdavė Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) Ukrainos gynybos pajėgų, kovojančių intensyviausioje fronto linijoje Pokrovske, koordinates.

Penktadienį Rusijos valstybės kontroliuojamas bankas VTB pranešė savo būstinės Maskvos mieste darbuotojams, kad dėl bepiločių orlaivių atakų grėsmės dauguma jų turės pereiti prie nuotolinio darbo, skelbiama „The Bell“. Jau dabar dauguma banko darbuotojų lieka namuose, „kaip kovido metu“. Kitos Maskvos verslo centre dirbančios įmonės ir valstybės įstaigos tokių priemonių dar neįvedė. VTB centrinis biuras yra įsikūręs komplekso „Federacyja“ vakariniame bokšte.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Pranešama, kad daugelyje Lenkijos vietovių liepos 15 d. apie vidurdienį prasidės audros, kurios atneš gausų lietų. Kritulių kiekis gali būti toks didelis, kad gali kilti potvyniai. Be to, pietvakariuose audras lydės stiprus vėjas, kurio gūsiai sieks iki 80 km/h. Savaitės pradžia Lenkijoje daug kur buvo nemaloni ir audringa, o antradienis nebus geresnis – vėl griaudės, ypač Lenkijos vakaruose ir šiaurėje.

Viena Izraelio ultraortodoksų partija, kuri yra pagrindinė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partnerė vyriausybėje, antradienį pareiškė, kad palieka koaliciją, o tai grasina destabilizuoti žydų valstybės lyderio valdžią karo Gazos Ruože metu. „Vieningojo Toros judaizmo“ partija pranešė, kad palieka vyriausybę dėl nesutarimų, susijusių su įstatymo projektu, kuriuo būtų įtvirtintos naujos šaukimo į kariuomenę taisyklės.

Pradėtas filmuoti televizijos serialas apie Harį Poterį, kuris pasaulį išvys 2027-aisiais ir pirmą kartą perkels Holivudo hitą į mažuosius ekranus. Serialas adaptuotas pagal itin populiarias knygas, pagal kurias taip pat buvo sukurti kino ir teatro hitai, filmuojamas „Warner Bros.“ studijoje Livsdene, Britanijoje, pirmadienį pranešė studija. Nors tiksli premjeros data dar nepatvirtinta, serialą bus galima žiūrėti „HBO Max“ srautinio transliavimo platformoje.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Antradienį Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelbs sprendimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų naudojimosi aviacijos baze Ramšteine vykdant dronų misijas užsienyje teisėtumo.  Ieškovai yra du jemeniečiai, kurių giminaičiai žuvo 2012 m. per JAV dronų ataką jų gimtojoje šalyje.  Byla Vokietijos teismuose nagrinėjama jau daugiau nei 10 metų.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is, antradienį surengęs susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pareiškė, kad Kanberos ir Pekino ryšių pagrindas turi būti dialogas. Tai antrasis A. Albanese'io vizitas Kinijoje nuo tada, kai jis eina premjero pareigas.  Šiuo vizitu Australijos premjeras siekia sustiprinti neseniai stabilizuotus prekybos ryšius, nors geopolitinė įtampa išlieka didelė.

Pentagonas pirmadienį paskelbė apie sutartis su keliomis pirmaujančiomis JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovėmis, įskaitant Elono Musko (Ilono Masko) įmonę „xAI“, kuri pastarosiomis dienomis sulaukė didelės kritikos dėl jos pokalbių roboto „Grok“ antisemitinių pranešimų. Kiekvienos sutarties su „xAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „OpenAI“ maksimali vertė yra 200 mln. dolerių (171,1 mln. eurų), sakoma Pentagono vyriausiojo skaitmeninių ir dirbtinio intelekto reikalų biuro (CDAO) pranešime.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

Prie Indonezijos vakarinės Sumatros salos apvirtus laivui, dingo mažiausiai 11 žmonių, antradienį pranešė vietos paieškos ir gelbėjimo agentūra.  Pranešta, kad laivas apvirto pirmadienį apie 11 val., plaukdamas aplink Mentavajaus salas prie vakarinės Sumatros pakrantės, pranešė Mentavajaus paieškos ir gelbėjimo agentūra.  Septyni iš 18 laive buvusių žmonių buvo išgelbėti, sakoma agentūros pranešime.