Karas Ukrainoje

Rusijos valdžios institucijos pranešė antradienį vakare ir trečiadienį ryte atrėmusios didelio masto Ukrainos nepilotuojamųjų orlaivių antskrydį, o mažiausiai dviem Maskvos oro uostams teko laikinai atšaukti skrydžius.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau ignoruoja JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus siekti taikos. Tačiau Vašingtono vadovas vis dar gali priversti Kremlių pradėti realias derybas dėl karo pabaigos. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, rašo UNIAN. Jo teigimu, V. Putinas ciniškais išpuoliais Ukrainoje smogė D. Trumpo autoritetui.

Šiuo metu į Maskvą atvykęs Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šią savaitę vyks į Kyjivą, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Turkijos pareigūnas.  „Ministras šią savaitę planuoja keliauti į Kyjivą“, – teigė anonimiškumo pageidavęs pareigūnas, bet nepasakė, kada vyks kelionė.  Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir anksčiau gegužę surengė pirmąsias tiesiogines abiejų kariaujančių šalių derybas.

Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje ir atskleidė, kur planuojamos trišalės prezidentų derybos. Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.

Rusija okupuotoje Ukrainos dalyje stato elektros perdavimo linijas, nes, kaip manoma, nori prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie savo energetinės sistemos. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „The New York Times“ (NYT) ir aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace“ ataskaita. Apie elektros perdavimo linijų statybą liudija ataskaitoje paskelbtos palydovinės nuotraukos.

Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.

Rusijos karinės pajėgos pradėjo planines pratybas Baltijos jūroje, praneša „Meduza“, remiantis „Interfaks“ ir Rusijos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. Pratybose dalyvauja daugiau nei 20 laivų, apie 25 lėktuvai ir sraigtasparniai, apie trys tūkstančiai karių. Be Baltijos laivyno pajėgų, dalyvauja Šiaurės laivynas, taip pat oro ir kosminių pajėgų, Maskvos ir Leningrado karinių apygardų aviacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai apie Vladimiro Putino „beprotybę“ buvo ignoruoti Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tačiau sukėlė aštrią Kremliaus šalininkų reakciją internete.

Rusijos pajėgos užėmė keturis pasienio kaimus Ukrainos šiaurės rytų Sumų srityje, antradienį pranešė vietos pareigūnas.  Tuo tarpu pastarosiomis dienomis suintensyvėjusi Rusijos naktinių masinių atakų banga, atrodo, atslūgo, nes Maskva į Ukrainos miestus ir miestelius pasiuntė mažiau bepiločių.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz antradienį pasakė, kad neturi „jokių iliuzijų“ dėl greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. „Mums gali tekti pasirengti, kad jis užtruks“, – po Turku mieste vykusio susitikimo su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo sakė F. Merzas. F. Merzo teigimu, nuo seno konfliktai paprastai baigdavosi, kai viena arba abi šalys karine arba ekonomine prasme visiškai išsekdavo. „Akivaizdu, kad šiame kare iki to vis dar labai toli“, – sakė jis.

Prieš 11 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, JAV ir Vakarų šalys atsisakė imtis priemonių taikai užtikrinti, manydamos, kad tai gali eskaluoti konfliktą. Apie tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pasakojo buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas M. Breedlove’as. „Mes praradome daug galimybių dar pačioje pradžioje. Net prieš rusams įsiveržiant į Donbasą. Po Krymo mes matėme, ką daro Putinas“, – aiškino P. M. Breedlove’as.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Artimiausiomis savaitėmis Rusijos propaganda, tikėtina, sustiprins pastangas diskredituoti diplomatinį karo užbaigimo kelią ir intensyvins antimobilizacinę kampaniją. Apie tai rašoma Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro feisbuko paskyroje.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 43 iš 60  Rusijos paleistų dronų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo pirmadienio 23.50 val. rusai atakavo Ukrainą 60 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Antradienio 9.00 val.

Po rekordinio skaičiaus rusų dronų atakų prieš Ukrainą naktį į antradienį šalies rytuose ir pietuose vėl gaudė oro pavojaus sirenos. Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ įspėjo dėl atakų Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo srityse bei virš Juodosios jūros Odesos uostamiesčio kryptimi. Anot duomenų, be kita ko, paleisti „Shahed“ bepiločiai. Ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus Sumuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant naują puolimą. Nėra ženklų, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir jo aplinka rengtųsi užbaigti karą ir rimtai svarstytų diplomatinį sprendimą, sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Priešingai, yra daug ženklų, kad jie rengia naujas puolamąsias operacijas“, – pažymėjo V. Zelenskis. Taip Rusijos vadovybė esą rodo savo panieką visiems tiems, kurie siekia taikos.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....

Rusai aktyviai diegia įvairias naujoves atakuodami Ukrainą. Jie bando rasti spragų Ukrainos gynyboje. Šiuo metu Ukraina susiduria su raketų oro gynybos sistemoms trūkumu, rašo „Le Monde“, cituoja UNIAN. „Rusai ką tik paleido į mūsų zoną penkis naujo tipo raketų modelius, pavadintus „Banderol“. Jie atidžiai tiria kiekvienos atakos rezultatus, ieškodami spragų mūsų gynyboje.

Dvi naktis iš eilės Rusija masiškai dronais ir raketomis atakuoja Ukrainą. Tuo tarpu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ciniškai pareiškė, kad Maskva buvo „priversta“ pradėti vadinamąją „specialiąją operaciją“, o dabar Rusiją visi bando „daryti kaltą“, rašo UNIAN.

Nyderlandų gynybos ministerija patvirtino išsiuntusi paskutinę partiją iš 24 Ukrainai skirtų naikintuvų F-16. „Paskutinė olandų Ukrainai skirtų naikintuvų F-16 partija išgabenta iš Nyderlandų“, – sakoma oficialiame Nyderlandų gynybos ministerijos pranešime. Iš Volkelio oro pajėgų bazės Nyderlanduose naikintuvai perkeliami į Belgiją ir ten rengiami pristatymui. Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas dalyvavo simbolinėje atsisveikinimo su F-16 ceremonijoje Volkelio bazėje.

Naujas rusofašistų kankinimo būdas savo kariams – jie juos riša prie medžio ir tai vadina aukojimu „Babai Jagai“ – sunkiajam ukrainiečių bepiločiui lėktuvui. Tokius okupantų pėstininkų veiksmus užfiksavo Ukrainos žvalgyba Charkivo ir Donecko srityse. Kodėl baudžia savus, kokias dar istorijas žvalgyba pasirengusi atskleisti ir kaip skamba rusofašistų vadų įsakymai bausti savus – TV3 žinių kolegų ukrainiečių parengtame reportaže.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį turėtų apsilankyti Berlyne ir susitikti su kancleriu Friedrichu Merzu, pirmadienį pranešė Vokietijos žiniasklaida. Pasak žurnalo „Der Spiegel“, F. Merzas nori aptarti galimus žingsnius siekiant tolesnių „techninių“ Ukrainos ir Rusijos taikos derybų. F. Merzas taip pat turėtų informuoti Ukrainos prezidentą apie planus dėl naujo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, kuriuo siekiama padidinti spaudimą Maskvai pradėti rimtas derybas.

Ukraina įsitikinusi, kad jai labai svarbu būti atstovaujamai NATO viršūnių susitikime Hagoje ir prisidėti prie jo sėkmės – tiek aukščiausio lygio asmeniniu dalyvavimu, tiek aukščiausio lygio susitikime priimtais tvirtais sprendimais. Tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė internetu kreipdamasis į NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją, vykstančią Deitone, JAV.

Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas. Petteri Orpo, kurio šalis turi 1 340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė sulaikiusi kelis žmones, įskaitant paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos „informatoriai“ ir padėjo Rusijai surengti smūgius į šalį. Asmenys buvo sulaikyti Rusijai jau tris dienas smogiant į Ukrainą, savaitgalį žuvo 13 žmonių. Maskva tęsia invaziją į Ukrainą jau daugiau nei trejus metus.  SBU pranešė atskleidusi penkių jaunų „agentų“, keliuose regionuose šnipinėjusių Rusijai, tinklą.

Ukrainos prezidento iniciatyva „Bring Kids Back UA“ iš laikinai okupuotos teritorijos buvo išgelbėtas dar vienas ukrainietis paauglys. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė „Bring Kids Back UA“ vyriausioji operacijų pareigūnė Daria Zarivna. „17-metis vaikinas didžiąją paauglystės metų dalį praleido okupacijoje su negalią turinčia motina. Dėl vyresniojo brolio tarnybos kariuomenėje šeima turėjo gyventi nuolatinėje baimėje – net vienas neatsargus žodis galėjo virsti grėsme jų gyvybei.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos informatoriai ir padėjo Rusijai planuoti smūgius šaliai. SBU teigė, kad atskleidė penkių jaunų agentų, šnipinėjusių Rusijai keliuose regionuose, tinklą. „Jauniausias iš jų yra 16 metų, o vyriausias – 23“, – nurodė SBU. Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą verbuojant jaunimą, įskaitant nepilnamečius paauglius, vykdyti diversijos išpuolius.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį sakė, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai siunčia svarbios sąjungininkės Vakaruose. „Nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, siunčiamiems į Ukrainą – (jų netaiko) nei britai, nei prancūzai, nei mes, nei amerikiečiai“, – sakė kancleris.

Per rudenį Baltarusijoje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“ bus imituojama dviejų koalicijų – Rusijos ir Vakarų – konfrontacija.  Tai interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka. „Turime visą atitinkamą informaciją apie šias pratybas. Rusija jau išsiuntė apie keturias dešimtis kvietimų kitų šalių kariniams atstovams. Jie nori iš to padaryti tarptautinį įvykį.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi du pasienio kaimus Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje. Regione, iš kurio Ukrainos kariai pernai pradėjo plataus masto puolimą į Rusijos Kursko sritį, rusų pajėgos pastaruosius mėnesius yra reikšmingai suintensyvinusios puolimą. Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja rusų žiniasklaida, teigė, kad kariai užėmė pasienio kaimus Volodymyrivką ir Bilovodus, esančius netoli sienos su Kursko sritimi.

Kremlius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „emocine perkrova“, rašo „Sky news“. Tokiais žodžiais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į D. Trumpo komentarus, kad Vladimiras Putinas yra išprotėjęs. D. Trumpas sekmadienį vakare griežtai sukritikavo V. Putiną, teigė, kad nežino, kas jam nutiko ir kodėl jis tęsia Ukrainos apšaudymą. D. Peskovas pridūrė, kad darbas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina tęsiasi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, po tris dienas trukusių Rusijos didžiulio masto smūgių Ukrainai, pareiškė, kad Maskva elgiasi jausdama visišką nebaudžiamumą, ir paragino Kyjivo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas rusams. „Tik visiško nebaudžiamumo jausmas gali leisti Rusijai vykdyti tokius smūgius ir toliau didinti jų mastą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis. „Į padažnėjusius Rusijos smūgius turėtų būti reaguojama griežtesnėmis sankcijomis“, – pridūrė jis.

Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val.

Netrukus po to, kai 2014 m. Maskva aneksavo Krymą, Sergejus ir Tatjana Voronkovai nusprendė palikti Rusiją, rašo BBC. Pora jau kurį laiką kritiškai vertino Vladimiro Putino politiką, o jų draugai ne kartą ragino juos išvykti, jei jiems kažkas Rusijoje nepatinka. Taigi abu jie nusprendė persikraustyti į Ukrainą. Ten yra Tatjanos gimtinė. 2019 m. jie galiausiai apsigyveno Novolyubymivkoje, mažame kaimelyje Zaporižios srityje, kuriame gyvena apie 300 žmonių.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Rusijos planai mūšio lauke tebėra tokie patys – užimti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionus, o Charkivo, Sumų ir Černihivo regionuose sukurti 5–10 km buferinę zoną, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos vadas Olehas Ivaščenko.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW pastebi, kad Rusijos reikalavimai per pastaruosius trejus karo metus nepasikeitė, tačiau Rusijos puolimas žymiai sulėtėjo.

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

Ukrainai džiūgaujant dėl 1 000 karo belaisvių grįžimo iš Rusijos, pasigirdo ir kritikos. Tarp sugrįžusiųjų nėra nė vieno 12-osios „Azovo“ brigados karių, feisbuke kritikavo „Azovo“ vadas Denysas Prokopenka. Jis kalbėjo apie „gėdą šaliai“. „Azovo“ kovotojai iki 2022 g. gegužės gynė plieno gamyklą Mariupolyje ir tada vykdydami įsakymą pasidavė. Po daugiau kaip trejų metų jie turėjo „visišką teisę būti iškeisti pirmumo tvarka“, argumentavo įtakingas vadas.

Vatikanas siūlosi surengti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo pabaigos. Kaip rašo DW, remdamiesi savo šaltiniais, derybos gali įvykti per artimiausias savaites. Tačiau tam reikia, kad pritartų abi pusės. Taip pat skelbiama, kad derybose pats popiežius Leonas XIV nuolat nedalyvaus. Paskutinį kartą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankėsi Vatikane 2019 m. birželio mėnesį.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį dėl išpuolių prieš Ukrainos miestus pavadino savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną „bepročiu“ ir perspėjo, kad bet koks mėginimas užimti visą Ukrainą „baigsis Rusijos žlugimu“. D. Trumpas retai kada kritikuoja V. Putiną, o šie jo komentarai pasigirdo po to, kai rekordinis rusų dronų skaičius visoje Ukrainoje pražudė mažiausiai 13 žmonių, nepaisant pirmiau įvykdyto apsikeitimo belaisviais ir JAV pastangų susitarti dėl paliaubų.

Praėjusią naktį Rusija surengė dar vieną antpuolių bangą, naudodama milžiniškus spiečius kovinių dronų, pirmadienį ryte pranešė Ukrainos valdžia. Karinės oro pajėgos platformoje „Telegram“ perspėjo apie naujas Rusijos kruizinių raketų atakas, visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Valdžios institucijų teigimu, daugelyje vietovių veikė oro gynybos sistemos, pranešama apie daugybę sprogimų. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą kol kas nebuvo.

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba per dronų ataką netoli Tverės apšaudė savo karinį orlaivį. Pasak „Defense Express“, Rusijos socialiniuose tinkluose ėmė plisti informacija apie tariamą strateginio bombonešio Tu–160 numušimą virš Rusijos teritorijos. Tačiau vėliau pasirodęs vaizdo įrašas šią versiją paneigė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų priešlėktuvinė gynyba atidengia ugnį į orlaivį virš Tverės miesto. Lėktuvo siluetas neatitinka Tu–160 formos.

Šių metų birželį Rusijos karinės pajėgos gali pradėti naują puolimą. Trijų Ukrainos regionų – Charkivo, Sumų ir Dnipro – teritorijoms kyla grėsmė. Vokečių karinis ekspertas Nico Langesas pasidalijo šiuo vertinimu leidinyje „Bild“. Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.