Karas Ukrainoje

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį prieš Ukrainos sostinę žuvusių žmonių skaičiaus išaugo iki 27. Dar 134 asmenys buvo sužeisti, rašė jis tinkle „Telegram“. Pasak V. Klyčko, tarnybos tęsia gelbėjimo operaciją. Trečiadienis Kyjive paskelbtas gedulo diena.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal parengtą darbotvarkę turi asmeniškai dalyvauti birželio 24–25 dienomis Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Sprendimas bus priimtas aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. Tai tik tvarkaraštis“ – sakė šaltinis.

Žmonių, žuvusių per antradienio nakties išpuolį Kyjive, skaičius išaugo iki 28, gelbėtojams iš sugriauto devynių aukštų daugiabučio namo griuvėsių Ukrainos sostinėje ištraukus dar daugiau kūnų. Pastatas Solomiankos rajone Kyjive patyrė tiesioginį smūgį ir sugriuvo per daugiausiai aukų šiais metais pareikalavusį Rusijos išpuolį prieš Ukrainos sostinę. Institucijos trečiadienį pranešė, kad 23 iš žuvusiųjų buvo šio pastato viduje. Likę penki žmonės žuvo kitose miesto vietose.

Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, Maskvos duomenimis, aplankė okupacinius dalinius Ukrainos rytuose. Gynybos ministerija Maskvoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame generolas matyti sraigtasparniu skrendantis į fronto teritoriją bei vadavietėje, kur aptaria padėtį su lauko vadais. V. Gerasimovas kontroliavo, kaip daliniai Pokrovsko regione vykdo kovines užduotis, pranešė ministerija.

Šiaurės Korėja planuoja pasiųsti į pernai ukrainiečių užpultą Rusijos Kursko regioną karių iš statybos bataliono bei išminuotojų, pranešė Maskvos saugumo vadovas. Toks Pchenjano sprendimas – stiprėjančių ryšių tarp šių dviejų šalių ženklas. Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu plataus masto šalių karinio susitarimo pasirašymo metinių proga šį mėnesį jau antrą kartą lankėsi Pchenjane, kur susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, pranešė valstybinė abejų šalių žiniasklaida.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 30 iš 58 Rusijos per naktį paleistų dronų, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.  Nuo antradienio 23 val. Rusija iš Kursko, Primorsko-Achtarsko ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme paleido 58 kovinius „Shahed“ tipo bei įvairius imitacinius nepilotuojamus orlaivius. Pagrindiniai jų taikiniai buvo Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.  Iki trečiadienio 8.30 val.

Iš po daugiaaukščio namo griuvėsių Kyjive, kurį vakar atakavo Rusija, ištraukti dar šešių žmonių kūnai, praneša „Meduza“. Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Solomiansko rajone, kur po Rusijos raketos smūgio sugriuvo dalis gyvenamojo namo, visą naktį tęsėsi paieškos darbai. Taip pat pranešta, kad iš po griuvėsių ištraukti dar šešių žuvusiųjų kūnai. Iš viso per Rusijos ataką Kyjive naktį iš birželio 16 į 17 d. žuvo 22 žmonės, dar 134 buvo sužeisti.

Okupuotame Luhanske darosi vis sunkiau prisijungti prie interneto, o kai kuriose gyvenvietėse internetinio ryšio visai nebėra. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Vadinamoji Luhansko Liaudies Respublikos skaitmeninės transformacijos ministerija palaipsniui verčia Luhanską zona, kurioje neveikia internetinis ryšys. Primename, kad interneto jau nėra pafrontės miestuose ir kaimuose.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas planuoja apsilankyti Baltarusijoje ir susitikti su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais. Baltarusijoje K. Kelloggas greičiausiai susitiks su savavališkai pasiskelbusiu prezidentu A. Lukašenka. Tai „Reuters“ teigė keturi diplomatiniai šaltiniai, tačiau oficialaus patvirtinimo kol kas nėra. Pasak dviejų šaltinių, tiksli darbotvarkė kol kas nežinoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad anksčiau šią savaitę bendravo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“. Anot jo, V. Putinas pasisiūlė tapti tarpininku Artimųjų Rytų konflikte.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai, nedalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pažadėjo labiau remti Ukrainą, nors Jungtinės Valstijos blokavo bendrą raginimą daryti spaudimą Rusijai. JAV prezidentas turėjo surengti derybas su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą, bet dieną anksčiau paliko Kanadą.

Vaikinas, kurio tėvai visą dieną laukė prie griuvėsių, rastas negyvas, rašo „Kanal 24“. Antradienį pasaulį apskriejo nuotrauka, kurioje užfiksuoti du žmonės sėdintys ir laukiantys prie griuvėsių po rusų atakos. Nuotrauka sujaudino ne tik ukrainiečius, bet ir kitų šalių gyventojus visame pasaulyje. Vis dėlto, kaip rašo leidinys, po daugybės valandų laukimo šeima išgirdo liūdną žinią – griuvėsiuose rastas nebegyvas vaikinas.

Kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney antradienį paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių (1,73 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti dronai ir sraigtasparniai.  Tai jis padarė priimdamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.

Ukrainos sostinėje Kyjive trečiadienis skelbiamas gedulo diena – ji skirta pagerbti naujausio Rusijos oro smūgio aukas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Per rusų atakas naktį į antradienį Kyjive žuvo mažiausiai 15 žmonių, 114 buvo sužeisti. Pasak Kyjivo karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos, po griuvėsiais dar gali būti iki 14 žmonių. Rusija naktį į antradienį į Ukrainą paleido daugiau kaip 440 dronų ir 32 raketas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė tarpinstitucinės darbo grupės, kuri buvo įsteigta siekiant priversti Rusiją paspartinti taikos derybas su Ukraina, veiklą. Tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi trijų JAV pareigūnų informacija. Iniciatyva buvo sukurta pavasarį ir koordinuota JAV Nacionalinio saugumo tarybos. Jos sudėtyje buvo Valstybės departamento, Pentagono, Finansų ministerijos ir žvalgybos atstovai.

Vokietija antradienį pažadėjo didinti spaudimą Rusijai po pranešimų apie vieną didžiausių rusų dronų ir raketų atakų prieš Kyjivą, kur žuvo mažiausiai 14 žmonių. Šis smūgis rodo, kad „Rusija diplomatiją naudoja tik kaip fasadą“, rašė Užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nenori sprendimo, jis nori kapituliacijos“, teigė ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė naktinius Rusijos smūgius Kyjivui, teigdamas, kad tai buvo vienas baisiausių Maskvos surengtų išpuolių. Antradienį Rusija surengė ataką Kyjive, per kurią žuvo mažiausiai 14 žmonių.  „Kyjivas patyrė vieną iš baisiausių išpuolių“, – socialiniame tinkle „Facebok“ nurodė V. Zelenskis.

Naktį į birželio 17-ąją Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 440 nepilotuojamų orlaivių ir 32 raketas, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kyjivas patyrė vieną baisiausių puolimų. Taip pat naktį buvo atakuotos Odesos, Zaporižios, Černihivo, Žytomyro, Kyrovohrado, Mykolajivo ir Kyjivo sritys“, – parašė V. Zelenskis. Jo žodžiais, šiuo metu Kyjive dedamos pastangos gelbėti žmones iš paprasto gyvenamojo namo griuvėsių, vis dar neaišku, kiek jų ten liko įstrigusių.

Viena iš Rusijos raketų naktinio apšaudymo metu pataikė į devynių aukštų pastatą Solomiansko rajone Kyjive. Apie tai televizijos kanale „Kyiv 24“ papasakojo Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. „Devynaukštis namas iš emsės sugriuvo. Raketa prasiskverbė per visus aukštus iki pat rūsio. Dabar mes turime atkelti dideles konstrukcijos detales, kad galėtume pasakyti, kiek žmonių yra po griuvėsiais“, – pasakojo I. Klymenko.

Kyjivas antradienį išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad pasaulis, jo teigimu, nepakankamai reaguoja į mirtinus Rusijos smūgius Ukrainoje. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai antradienį Rusija surengė ataką Kyjive, per kurią žuvo mažiausiai 14 žmonių.  „Štai kaip Rusija kovoja – tyčia žudo civilius gyventojus paprastuose namuose“, – socialiniuose tinkluose sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.

Ukraina planuoja atsaką Rusijai į mirtinus smūgius Kyjive, rašo „Sky news“. Rusijos ataka prieš Kyjivą naktį iš pirmadienio į antradienį nusinešė 10 gyvybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė ketinantis Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti JAV ginklų pirkimą, tačiau pridūrė, kad JAV karinė pagalba nebuvo įtraukta į darbotvarkę. „Šiandien su Amerika nekalbame apie naują pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš G7 viršūnių susitikimo Kanadoje tikisi dar didesnio spaudimo Rusijai, kad pagerėtų bent jau paliaubų perspektyvos. Reikalingos tolesnė sankcijos, sakė į Austriją atvykęs prezidentas. Tai esą ypač pasakytina apie energetikos ir įšaldyto turto sritis. V. Zelenskis sustojo Vienoje politinių pokalbių su Austrijos vadovais. Iš čia jis skris toliau į Kanadą.

Internete buvo rastas Rusijos pasienio Belgorodo regionui skirtos elektroninės kovos sistemos skelbimas, rašo „Go31“. Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pavedė išsiaiškinti, ar sistema iš tiesų yra pardavinėjama. Gubernatorius liepė patikrinti skelbimus Gubernatorius teigė esąs pasipiktinęs skelbimu. Jis pasakoja, kad esą vieną neišpakuotą sistemą matė Mokraja Orlovkoje ir jam dėl to kilo įtarimas.

Paskutinį kartą, kai Rusija Ukrainai perdavė žuvusių ukrainiečių karių kūnus, tarp jų buvo ir rusų karių kūnų, sako Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko, rašo „Kanal 24“. Anot I. Klymenko, kiekvieną kartą, kai į Ukrainą sugrąžinami karių palaikai, vyksta ilgas tyrėjų darbas – atliekama autopsija, ekspertizė, kūnai tikrinami. „Šis procesas ir taip sudėtingas ir ilgas. O Rusija dar ir tyčia apsunkina mums identifikavimo procesą.

Ukraina atgavo dar 1 245 žuvusiųjų palaikus – tuo buvo užbaigta Stambulo susitarimuose su Rusija numatyta repatriacijos dalis. Apie tai „Telegrame“ paskelbė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.  Tai buvo galutinis Stambulo derybose sutartų repatriacijos priemonių etapas. Kaip pranešama, Rusijos pusė perdavė Ukrainos piliečių, įskaitant kariškius, palaikus.  Iš viso pagal Stambulo susitarimus grąžinta 6 057 kūnai.

Ukrainos kariui, kuriam ant pilvo nelaisvėje buvo išdegintas užrašas „šlovė Rusijai“, sulaukė medikų pagalbos. Specialus su nukentėjusiaisiais kare dirbantis fondas apsiėmė pašalinti žiauraus susidorojimo pėdsakus ant ukrainiečio kūno.  Po 15 mėnesių nelaisvėje ukrainiečių gynėjas grįžo namo su baisiais randais.

Internete pasirodė ukrainiečių gynėjo, kuris išgyveno trejus metus rusų nelaisvėje, nuotrauka. Okupantai jį kankino badu, rašoma „Glavkom“, remiantis visuomenininkės Olenos Zolotariovos paviešinta istorija. Pirmoje nuotraukoje karys Oleksandras ir jo žmona Jelena Jurčyna prieš nelaisvę, antroje – po išlaisvinimo. Rusijos okupantai nesilaiko Ženevos konvencijų, akcentuojama leidinyje, ypač aiškiai matyti, kad Ukrainos gynėjas neteko daug svorio. „Ką žinote apie neapykantą? Štai kaip ji atrodo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Vieną, kur susitiks su savo kolega Alexander'u Van der Bellenu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš ukrainiečių lyderio delegacijos. V. Zelenskis planuoja iš Austrijos sostinės skristi į Kanadoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kur ruošiasi spausti šalis dėl sankcijų Rusijai ir prašyti toliau remti Ukrainą, kovojančią su plataus masto rusų invazija.

Rusija, siųsdama į puolimą savo karius, siunčia juos į tikrą mirtį. Apie tai papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, pulkininkas leitenantas Serhijus Cechočka, rašo UNIAN. „Pokrovske nieko naujo, priešo bandymų pralaužti mūsų gynybą skaičius išlieka gana didelis. Tačiau, daužydamas galvą į mūsų gynybą būtent Pokrovske, okupantas pradėjo labiau pulti Novopavlivkos kryptimi. Mes iš anksto matome visus okupantų žingsnius, stebime visus jų judėjimus ir telkimąsi.

Vašingtonas mažina karinę paramą Ukrainai. Šios savaitės Kongreso posėdžiuose JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija turi „labai skirtingą požiūrį“ į karą Ukrainoje nei jo pirmtakas Joe Bidenas, ir pabrėžė, kad „taikos susitarimas, pasiektas derybomis, yra geriausias sprendimas abiem šalims ir JAV interesams“, rašo „The Telegraph“. Atsižvelgiant į tai, kad Kongreso posėdžio pagrindinė tema buvo 2026 m. JAV karinis biudžeta...

Per 48 valandas nuo karo su Iranu pradžios Izraelis pareiškė, kad užsitikrino oro erdvės viršenybę virš vakarinės šalies dalies, įskaitant Teheraną. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), tai pasiekimas, kurio milžiniškos Rusijos oro pajėgos nesugebėjo pasiekti Ukrainoje per 3,5 karo metus. Būtent ši nesėkmė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijos karinės pajėgos įklimpsta į pozicijų karą, patirdamos milžiniškus nuostolius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija pasiūlė mainyti karo belaisvius į pagrobtus ukrainiečių vaikus, rašo „Ukrainska Pravda“....

Kyjivas sekmadienį nurodė, kad per atsakomąsias Irano atakas prieš Izraelį netoli Tel Avivo žuvo penki Ukrainos piliečiai, įskaitant tris vaikus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šeštadienį per masinį Irano išpuolį prieš žydų valstybę, raketai pataikius į gyvenamąjį namą Bat Jame netoli Tel Avivo, žuvo penki žmonės.

Karui Ukrainoje tęsiantis, dėmesys išlieka sutelktas į mūšio lauką. Tačiau labiausiai pažeidžiama Rusijos vieta slypi ne fronto linijose, o jos ižde. Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, turi ekonominių svertų, galinčių priversti Vladimirą Putiną pradėti rimtas derybas arba net visiškai sunaikinti jo gebėjimą tęsti karą, rašoma „Kyiv Independent“. Naujausi įvykiai rodo Vašingtono pozicijos pokyčius: atnaujinta karinė pagalba Ukrainai, o balandžio 30 d. pasirašytas istorinis JAV ir Ukrainos iškase...

Rusijoje sulaikytas ukrainietis papasakojo apie patirtis, kankinimus, seksualinį smurtą bei įvairius grasinimus, kuriuos jam teko išgyventi. Pirmosios Maksymo Butkevyčiaus dienos Rusijos nelaisvėje buvo pažymėtos pažeminimais, kurie buvo niekis palyginti su tuo, kas įvyko netrukus. 2022 m. karo Ukrainoje pradžioje paimti į nelaisvę M. Butkevyčius ir jo bendražygiai, kurie buvo įvilioti į spąstus rytinėje fronto linijoje, iš pradžių buvo mušami ir apiplėšinėjami.

Birželio 15 d. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija atakavo Ukrainą beveik 200 kartų bei apšaudė gyventojus Chersono ir Donecko srityse, nužudydama vieną žmogų ir sužeisdama tris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užkirsti kelią Rusijos ketinimams užgrobti Ukrainą, interviu „Newsmax“ pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neatsisakė minties užgrobti visą Ukrainą. Pasak Ukrainos prezidento, gynybos pajėgos sugebėjo sulaikyti agresorių mūšio lauke, o diplomatinis kelias nedavė vaisių. „D. Trumpas gali jį sustabdyti. Šiuo tikslu V. Putinas turi prarasti pinigus.

Šimtai ukrainiečių gydytojų buvo priversti bėgti iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Daugelis jų dirbo Mariupolyje, o dabar rado namus ir pacientus Latvijoje. Keli iš jų pasidalino savo patirtimis, rašoma „Zerkalo“, kuris cituoja „Novaja gazeta Europa“. Nuo 2022 m. Latvijoje dirba daug ukrainiečių medikų: 107 gydytojai specialistai, 52 stomatologai, 61 slaugytoja. Ukrainos medicinos diaspora gavo teisę dirbti vietos ligoninėse iš karto po atvykimo, be nereikalingų klausimų ar patikrinimų.

Be Jungtinių Valstijų, Europos parama Ukrainai „stringa“, šeštadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Norinčiųjų koalicija stringa“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje Kyjivo sąjungininkų grupę, kuriai nepriklauso Jungtinės Valstijos. „Ši situacija parodė, kad Europa dar pati nenusprendė, ką darys su Ukraina, jei nebus Amerikos“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad, paaštrėjus Izraelio ir Irano konfliktui, karinė pagalba Kyjivui nesumažės, sakoma šeštadienį paskelbtose ukrainiečių lyderio pastabose. „Norėtume, kad pagalba Ukrainai dėl to nesumažėtų“, – pažymėjo V. Zelenskis.  „Praėjusį kartą tai buvo veiksnys, dėl kurio pagalbos tiekimas Ukrainai sulėtėjo“, – pridūrė jis.

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad vykdant Stambule vykusiose taikos derybose pasiektus susitarimus, iš Rusijos gavo dar 1 200 kūnų. „Ukraina gavo dar 1 200 kūnų“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas ir pridūrė, kad, Rusijos teigimu, tai mirę Ukrainos piliečiai, įskaitant kariškius. Rusija praėjusią savaitę pareiškė vienašališkai perduosianti iš viso 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus. Kyjivas teigė, kad tai bus mainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Jungtines Valstijas „pakeisti toną“ dialoge su Rusija ir perspėjo, kad nuolaidžiavimas prezidentui Vladimirui Putinui nepadės užbaigti karo. „Šiuo metu JAV ir Rusijos dialogo tonas atrodo pernelyg šiltas“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“. „Būkime sąžiningi: tai nesustabdys Putino. Reikia pakeisti toną“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukraina sustabdė Rusijos puolimą šiaurės rytinėje Sumų srityje, ir neigė, kad Maskvos kariai įžengė į Dnipropetrovsko sritį.  „Nova Slobodos kryptis, kurią mes vadiname Sumų kryptimi.

Gegužės mėn. pradžioje Stambule (Turkija) vykusiose derybose Rusijos delegacija pareiškė esanti pasirengusi kovoti tiek, „kiek reikės“ ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo.

Planuojama, kad Hagos viršūnių susitikime JAV prezidentui Donaldui Trumpui bus pateiktas vieno puslapio dokumentas, taip siekiant išvengti viešų nesutarimų tarp JAV prezidento ir kitų Aljanso lyderių. Kaip praneša „The Telegraph“, tai bus trumpiausias per pastaruosius metus komunikatas – vos penkios ar šešios pastraipos. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos išlaidų padidinimui iki 5 proc. BVP – pagrindiniam D. Trumpo reikalavimui. „Šį kartą ketiname parengti dar trumpesnį tekstą.

Naktį Ukrainos dronai atakavo dvi Rusijos gamyklas: „Nevinomysko Azot“ Stavropolio krašte ir Novokuibyševsko katalizatorių gamyklą, esančią Samaros srityje, rašoma „Unian“....

Ukraina penktadienį pareiškė, kad pagal susitarimą, pasiektą per taikos derybas Stambule, iš Rusijos gavo 1 200 neatpažintų kūnų. „Ukrainai buvo grąžinti 1 200 mirusių asmenų kūnai, – informavo Ukrainos elgesio su karo belaisviais štabas. – Pasak Rusijos pusės, tai yra Ukrainos piliečių kūnai, įskaitant kariškius.

Europos Sąjunga (ES) Rusijos užpultai Ukrainai pervedė dar milijardą eurų finansinės paramos iš didelio pagalbos paketo. Šios lėšos yra paskola, kuri bus grąžinta iš palūkanų, gautų iš ES šalyse saugomo įšaldyto Rusijos turto. „Esame su Ukraina ilgam“, – platformoje „X“ rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Paramos paketas yra G7 šalių grupės iniciatyvos, pagal kurią Ukrainai iki 2027 m. turėtų būti išmokėta iš viso 45 mlrd. eurų naujos finansinės paramos, dalis.