Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas. D. Trumpas neseniai perspėjo Rusiją, kad ji žaidžia su ugnimi tęsdama atakas prieš Ukrainą. Nors perspėjimas yra gerai, jis gali taip ir likti niekiniu, jei JAV nesiims tvirtesnės pozicijos derybose su Rusija.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė užėmė dar tris kaimus Rytų Ukrainoje.  Nepaisant naujausių Rusijos pasiūlymų kitą savaitę Stambule surengti naują tiesioginių derybų raundą, jos pajėgos toliau veržiasi gilyn į Ukrainos teritoriją.  Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose nurodė, kad jos kariai užėmė Stroivkos kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, taip pat Hnativką ir Ševčenkos Pirmąją gyvenvietę Donecko srityje.

Rusija ketvirtadienį pareiškė laukianti Kyjivo atsakymo į pasiūlymą pirmadienį Stambule surengti antrąjį tiesioginių derybų su Ukraina raundą.  „Kiek žinau, iki šiol negauta jokio atsakymo (...) turime laukti atsakymo iš Ukrainos pusės“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Kyjivo reikalavimą prieš derybas pateikti taikos sąlygas pavadinęs nekonstruktyviu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį spaudos konferencijos metu netikėtai sustabdė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Buvo susidurta su tam tikromis techninėmis bėdomis. Panašu, kad iš pradžių nepavyko suderinti V. Zelenskio kalbos vertimo. Merzas sustabdė Zelenskį F. Merzas uždėjo ranką ant V. Zelenskio ir paprašė trumpam sustoti. „Man atrodo, kad neveikia vertimas“, – sakė F. Merzas. „Vokiška technologija“, – juokavo jis. „Viskas gerai“, – nusijuokė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio tarptautinio spaudimo Rusijai, kad būtų nutrauktas karas prieš jo šalį. Jis kol kas nematąs, kad Vladimiras Putinas būtų tam pasirengęs, sakė V. Zelenskis vokiečių televizijos RTL laidai „RTL Direkt“. „Spaudimas nepakankamas“, – pažymėjo jis. Lyderiaujančios šalys, pasak V. Zelenskio, vis dar daro nepakankamai. „JAV daro, tačiau ne 100 proc.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, skelbia „Reuters“. Pranešama, kad pokalbio metu buvo aptarti konkretūs pasiūlymai naujam derybų su Ukraina raundui.

Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios per daugiau kaip trejus metus kalėjimuose mirė daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių. Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitiko su Vokietijos verslo atstovais, kad aptartų bendradarbiavimą su Ukraina. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Kartu su Friedrichu Merzu susitikome su Vokietijos verslo atstovais. Vokietijos įmonės jau yra gerai atstovaujamos Ukrainos rinkoje, o mes galime ir turime daryti daugiau, kad sustiprintume mūsų verslo ryšius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „negali pasakyti“, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori baigti karą, bet tai sužinos maždaug per dvi savaites, rašo „Sky News“. D. Trumpas pridūrė, kad jo žodžiai apie Rusiją „kalba garsiai“ ir kad jis reaguos „kitaip“, jei paaiškės, kad Putinas „apgaudinėja“ JAV. „Per dvi savaites aš jums pranešiu, ar Putinas mus „apgaudinėja“, ar ne. Jei taip – mes reaguosime kitaip“, – teigė JAV prezidentas.

Rusija apkaltino Vokietijos vyriausybę karo kurstymu dėl jos pažado toliau remti Ukrainą, Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui prieš tai paskelbus, kad Berlynas ir Kyjivas siekia kartu gaminti tolimojo nuotolio ginklus. Komentuodamas pareiškimą, padarytą po trečiadienį Berlyne surengto F. Merzo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vokietijos lyderį, kad jis dar labiau kursto karą savo pastabomis.

Šiandien Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų atgrasyti Rusiją nuo puolimo fronto linijoje ir apriboti ją iki minimalių teritorinių laimėjimų, mokant didžiulę kainą. Tačiau pagrindinė Ukrainos kariuomenės problema – nuolatinis darbo jėgos trūkumas. Tai interviu laikraščiui „Tagesschau“ pareiškė vokiečių karo analitikas Franzas-Stephanas Gadi, cituoja UNIAN. „Pagrindinė Ukrainos problema yra pėstininkų trūkumas.

Po viešai paskelbtų konkurso dokumentų tapo prieinami slaptų Rusijos branduolinių objektų planai. Apie tai rašoma bendrame Danijos leidinio „Danwatch“ ir Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ tyrime, cituojama „Zerkalo“. Kas atskleidžiama brėžiniuose? Žurnalistai išanalizavo daugiau nei du milijonus Rusijos konkursų dokumentų ir tarp jų aptiko šimtus strateginės paskirties raketinių pajėgų bazės planų Orenburgo srityje Rusijoje.

Ukraina vis dar tikisi, kad Vokietija pristatys ilgojo nuotolio ginklus, trečiadienį Berlyne per bendrą su kancleriu Friedrichu Merzu spaudos konferenciją sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jungtinių Tautų (JT) ekspertai trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje padarė išvadą, kad Rusijos kariuomenė, rengdama dronų atakas prieš civilius Ukrainos Chersono regione, įvykdė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja NATO rašytinio pažado nepriimti į savo gretas daugiau rytinės Europos valstybių ir kelių sankcijų panaikinimo – kaip sąlygų Maskvos karui prieš Ukrainą užbaigti, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis neatskleidžiamais rusų šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją vilkinant taikos derybas ir pareiškė, kad Maskva nenori nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančios invazijos. „Jie nuolat ieškos priežasčių, kodėl nenutraukti karo“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kritikuodamas Rusiją už tai, kad ji dar nieko nepasakė dėl kito derybų raundo vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino NATO pakviesti Kyjivą į birželį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą ir perspėjo, kad jo šalies neįtraukimas būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė. „Jei Ukraina nedalyvaus NATO viršūnių susitikime, tai bus Putino pergalė, bet ne prieš Ukrainą, o prieš NATO. Todėl sprendimą turi priimti mūsų partneriai“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą sakė, kad Berlynas padės Kyjivui finansuoti tolimojo nuotolio ginklus, kuriais galima smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. „Mūsų gynybos ministrai šiandien pasirašys supratimo memorandumą dėl ukrainiečių gamybos tolimojo nuotolio ginklų sistemų įsigijimo“, – sakė F. Merzas.

Po oficialios sutikimo ceremonijos Berlyne prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybos. Kaip praneša „Ukrinform“, prezidento spaudos tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą. Anksčiau jau skelbta, kad vizito metu numatyta bendra F. Merzo ir V. Zelenskio spaudos konferencija, po kurios dar vyks susitikimas su Vokietijos verslo atstovais.

Ukrainos oro gynyba numušė 34 Rusijos paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo antradienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 88 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Trečiadienio 9.00 val.

Norint pradėti gaminti ukrainietiškus ginklus visu pajėgumu, reikia papildomų 30 mlrd. dolerių. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbyje su žurnalistais. „Norėčiau, kad gautume 30 mlrd. JAV dolerių ir galėtume visu tempu pradėti Ukrainos [ginklų] gamybą. [...] Techniškai mums trūksta maždaug tokios sumos. Nepakankamas finansavimas vienus metus. Turiu omenyje ir raketų programą, ir viską, ką esame pajėgūs pagaminti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, ką kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per jų trumpą susitikimą Vatikane. D. Trumpas ir V. Zelenskis trumpam buvo susitikę per popiežiaus Pranciškaus laidotuves. Kai kurie dvasininkai užsienio žiniasklaidai šį susitikimą vadino popiežiaus Pranciškaus stebuklu. Zelenskis atskleidė, ką kalbėjo su Trumpu Anot V. Zelenskio, abu prezidentai susitikimo metu aptarė du sankcijų Rusijai aspektus.

Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino, Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas būtų įmanomas tik Kyjivui ir Maskvai pasiekus „konkrečius susitarimus“, trečiadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į ukrainiečių lyderio raginimą surengti tokį trišalį viršūnių susitikimą. „Toks susitikimas turėtų būti konkrečių susitarimų tarp (ukrainiečių ir rusų) delegacijų rezultatas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad gavo kvietimą į Didžiojo septyneto (G7) šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, o dėl dalyvavimo NATO viršūnių susitikime jis sakė, kad „Ukrainai labai svarbu suprasti, kokiu formatu ji gali būti atstovaujama“. Valstybės vadovas tai sakė per pokalbį su žurnalistais. „G7: mane pakvietė [Kanados] ministras pirmininkas [Markas] Carney. Jis šiuo metu pirmininkauja. Ir aš ten dalyvausiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad Rusija Ukrainą tūkstančiu nepilotuojamųjų orlaivių pulti galėtų tik tuo atveju, jei pakankamai jų prikauptų per tam tikrą laiką, o jo šalis nuo tokio antskrydžio gintųsi, be kita ko, pasitelkdama gaudomuosius dronus. „Jie rengiasi per dieną pagaminti po 300–350 dronų. Tokia yra tikra situacija. Jų užduotis buvo per dieną jų turėti po 500, bet aš nemanau, kad jie jų tiek turi.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Sumų srities šalies šiaurės rytuose puolimui sutelkė 50 000 karių. Tačiau vyriausybė Kyjive, anot jo, ėmėsi priemonių, kad sutrukdytų Rusijai ten vykdyti plataus masto operaciją, praneša agentūra „Reuters“. Sumai yra priešais Rusijos Kursko sritį, į kurią rugpjūčio pradžioje įžengė ukrainiečių daliniai. Praėjusį mėnesį, kaip pranešama, Maskvos pajėgos, padedamos Šiaurės Korėjos kareivių, išstūmė Ukrainos karius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarieji veiksmai ir pareiškimai rodo, kad jis galbūt siekia susitarimo, pagal kurį JAV, Kinija ir Rusija dominuotų savo įtakos sferose, rašo „New York Times“. Anot leidinio, dabar tam sąlygos itin palankios. Trumpas turi didesnių tikslų dėl Rusijos ir Kinijos? D. Trumpas neseniai pareiškė norįs normalizuoti prekybą su Rusija, taip sumažindamas spaudimą Maskvai baigti karą su Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“. D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro  Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“. Įstatymų leidėjai mato galimybę taikyti daugiau sankcijų Rusijai, bet prezidentas yra neapsisprendęs. Putinas rizikuoja sugriauti tiltą tarp jo ir Trumpo D. Trumpas antradienį davė ženklą, kad jo kantrybė dėl V. Putino senka.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau ignoruoja JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus siekti taikos. Tačiau Vašingtono vadovas vis dar gali priversti Kremlių pradėti realias derybas dėl karo pabaigos. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, rašo UNIAN. Jo teigimu, V. Putinas ciniškais išpuoliais Ukrainoje smogė D. Trumpo autoritetui.

Šiuo metu į Maskvą atvykęs Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šią savaitę vyks į Kyjivą, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Turkijos pareigūnas.  „Ministras šią savaitę planuoja keliauti į Kyjivą“, – teigė anonimiškumo pageidavęs pareigūnas, bet nepasakė, kada vyks kelionė.  Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir anksčiau gegužę surengė pirmąsias tiesiogines abiejų kariaujančių šalių derybas.

Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje ir atskleidė, kur planuojamos trišalės prezidentų derybos. Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.

Rusija okupuotoje Ukrainos dalyje stato elektros perdavimo linijas, nes, kaip manoma, nori prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie savo energetinės sistemos. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „The New York Times“ (NYT) ir aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace“ ataskaita. Apie elektros perdavimo linijų statybą liudija ataskaitoje paskelbtos palydovinės nuotraukos.

Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.

Rusijos karinės pajėgos pradėjo planines pratybas Baltijos jūroje, praneša „Meduza“, remiantis „Interfaks“ ir Rusijos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. Pratybose dalyvauja daugiau nei 20 laivų, apie 25 lėktuvai ir sraigtasparniai, apie trys tūkstančiai karių. Be Baltijos laivyno pajėgų, dalyvauja Šiaurės laivynas, taip pat oro ir kosminių pajėgų, Maskvos ir Leningrado karinių apygardų aviacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai apie Vladimiro Putino „beprotybę“ buvo ignoruoti Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tačiau sukėlė aštrią Kremliaus šalininkų reakciją internete.

Rusijos pajėgos užėmė keturis pasienio kaimus Ukrainos šiaurės rytų Sumų srityje, antradienį pranešė vietos pareigūnas.  Tuo tarpu pastarosiomis dienomis suintensyvėjusi Rusijos naktinių masinių atakų banga, atrodo, atslūgo, nes Maskva į Ukrainos miestus ir miestelius pasiuntė mažiau bepiločių.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz antradienį pasakė, kad neturi „jokių iliuzijų“ dėl greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. „Mums gali tekti pasirengti, kad jis užtruks“, – po Turku mieste vykusio susitikimo su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo sakė F. Merzas. F. Merzo teigimu, nuo seno konfliktai paprastai baigdavosi, kai viena arba abi šalys karine arba ekonomine prasme visiškai išsekdavo. „Akivaizdu, kad šiame kare iki to vis dar labai toli“, – sakė jis.

Prieš 11 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, JAV ir Vakarų šalys atsisakė imtis priemonių taikai užtikrinti, manydamos, kad tai gali eskaluoti konfliktą. Apie tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pasakojo buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas M. Breedlove’as. „Mes praradome daug galimybių dar pačioje pradžioje. Net prieš rusams įsiveržiant į Donbasą. Po Krymo mes matėme, ką daro Putinas“, – aiškino P. M. Breedlove’as.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Artimiausiomis savaitėmis Rusijos propaganda, tikėtina, sustiprins pastangas diskredituoti diplomatinį karo užbaigimo kelią ir intensyvins antimobilizacinę kampaniją. Apie tai rašoma Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro feisbuko paskyroje.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 43 iš 60  Rusijos paleistų dronų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo pirmadienio 23.50 val. rusai atakavo Ukrainą 60 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Antradienio 9.00 val.

Po rekordinio skaičiaus rusų dronų atakų prieš Ukrainą naktį į antradienį šalies rytuose ir pietuose vėl gaudė oro pavojaus sirenos. Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ įspėjo dėl atakų Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo srityse bei virš Juodosios jūros Odesos uostamiesčio kryptimi. Anot duomenų, be kita ko, paleisti „Shahed“ bepiločiai. Ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus Sumuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.