Sveikatos DNR

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Nevaisingumas tampa vis aktualesne tema, o daugybė porų, svajojančių apie vaikus, susiduria su sunkumais bandydamos pastoti. Tokie iššūkiai neretai kelia nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą, tačiau specialistai pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių šiame kelyje yra tinkamas pasirengimas nėštumui.

Nors apie plaučių ir bronchų sveikatą kalbama vis dažniau, daugelis brandaus amžiaus vyrų vis dar linkę ignoruoti varginančius simptomus. Atsiradęs kosulys, dusulys ar švokštimas dažnai nurašomi amžiui arba ilgalaikiam rūkymui, o pas gydytojus patenka tik po artimųjų paraginimų. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė atskleidė pavojingą tendenciją tarp vyresnio amžiaus vyrų.

Atsivėrę socialinius tinklus matome, kiek daug galima aptikti įvairių valgymo įpročių ir kūno įvaizdį keičiančių tendencijų – siekį kasdienybėje surinkti kuo daugiau baltymų, įvairių dietų laikymąsi, o taip pat netgi vaistus, kurie žada žaibišką sulieknėjimą. Vis tik visos šios tendencijos – dietų kultūros dalis, kai kuriems tampanti priežastimi akistatos su valgymo sutrikimais.

Metus iš metų gajus mitas, jog diagnozavus astmą reikėtų saugoti plaučius, vengti fizinio krūvio ar net atleisti vaikus nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks požiūris ne tik pasenęs, bet ir žalingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė ir klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems yra ne tik galimas, bet būtinas, o geriausias to įrodymas – aukščiausio lygio sportininkai.

Daugelis žmonių lengvą nosies užgulimą, dingusią uoslę ar pakitusį balsą linkę nurašyti paprastam peršalimui arba tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Visgi specialistai perspėja: toks aplaidumas gali baigtis kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, o viena jų – agresyvi astmos forma.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje astma serga apie 50 tūkst. žmonių. Dusulys, kosulys, oro trūkumas – tai tik keli simptomai, su kuriais susiduria sergantieji, tačiau ne visi žino, kaip nesupainioti šių ligos ženklų su kitomis būklėmis ir kokios klaidos trukdo  kontroliuoti astmą. Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė.

Santykių pradžia dažnai asocijuojasi su romantika ir aistra, tačiau visuomenėje pamažu keičiasi požiūris į lytinę sveikatą. Nors atviras pokalbis apie lytiškai plintančias infekcijas ar pasitikrinimą vis dar yra jautri tema, specialistai pastebi itin teigiamus pokyčius. Apie tai, kaip atrodo kasdienis darbas su lytiškai plintančiomis ligomis ir kokie įpročiai formuojasi visuomenėje, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterims pakanka tik lengvo tempimo, jogos ar mobilumo pratimų, o svorių kilnojimas – tai išskirtinai vyrų ar kultūristų sritis. Visgi šiuolaikinis mokslas ir reabilitacijos specialistai griauna šį mitą ir įspėja, kad vengiant jėgos treniruočių ilgainiui sau galima prisidaryti rimtų sveikatos problemų.

Apie judėjimo naudas girdime dažnai, tačiau dirbant sėdimą darbą duoti kūnui krūvio dažnai pritrūksta laiko, o dienos pabaigoje – ir motyvacijos. Ilgos valandos prie stalo, stingstantis kaklas ar nugaros skausmai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau kineziterapeutė rėžia atvirai: pats sėdėjimas nėra priešas, didžiausia bėda – visiškas judesio trūkumas.

Įtempta dienotvarkė, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Šiuolaikinis tempas, technologijos, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidos „Sveikatos DNR“ pašnekovą, sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Vis tik jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Paklausus, ar norėtumėte gauti 10 eurų dabar ar už valandos sulaukti 100 eurų apdovanojimo dažnas turbūt net nesusimąstytų. Bet ar tikrai? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ neuromokslininkė dr.

Išsiblaškymas, užmaršumas, sunkumai užbaigti užduotis, hiperaktyvumas – tokios ir panašios problemos seka dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) turinčius žmones. Nors neretai žmonės yra linkę šiuos dalykus įvardinti kaip dėmesio stoką ir išsiblaškymą, ši diagnozė ne visada kelia juoką, nes gali sukelti rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, darbe ar santykiuose.

Nors skubančioje visuomenėje dažnas ieško greito būdo ar stebuklingo papildo, galinčio akimirksniu sugrąžinti energiją ir gerą nuotaiką, specialistai ragina atsigręžti į pamatinius dalykus. Pasirodo, geros savijautos paslaptis reikalauja ne brangių investicijų, o nuoseklumo. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstais būdais, kaip galima efektyviai pasirūpinti savo smegenimis.

Nenurimstančios mintys, paralyžiuojanti baimė ir neapleidžiantis nerimas – su šiais varginančiais jausmais kasdien susiduria tūkstančiai žmonių, o ilgainiui tai gali peraugti ir į depresiją. Nors dažnai esame linkę šias būsenas vertinti tik per emocinę prizmę, viskas prasideda nuo labai konkrečių procesų mūsų smegenyse. Apie tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria nerimą ar susiduria su depresija, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo neuromokslininkė dr.

Su svorio metimo sunkumais, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu ar nereguliariu ciklu susiduria kas aštunta moteris, tačiau dažna net neįtaria tikrosios priežasties.   Apie tai, kas yra poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMOS), ką išgyvena šį sutrikimą turinčios moterys bei kodėl nereikia pulti į neviltį išgirdus šią diagnozę, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė.

Su svorio metimo sunkumais, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu ar nereguliariu ciklu susiduria kas aštunta moteris, tačiau dažna net neįtaria tikrosios priežasties.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs kardiologas Arnas Karužas paaiškino, kokią žalą rūkymas daro organizmui ir iki kokių sunkių pasekmių tai gali privesti. Anot A. Karužo, rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių daugybei ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, onkologinės bei širdies ir kraujagyslių ligos. Pasak gydytojo, rūkymas taip pat reikšmingai didina infarkto ir insulto riziką.

Prasidėjus šiltajam sezonui ir žmonėms vis daugiau laiko leidžiant gamtoje, daugelis šventai tiki vienu mitu – jei grįžę iš miško ar parko apžiūrėjote savo kūną ir ant jo nieko neradote, esate visiškai saugūs. Visgi specialistai ragina išlikti itin budriems, mat didžiausias pavojus gali slypėti ne miške, o jau namuose, kur parnešta erkė gali tykoti net kelias savaites.

Norėdami kuo greičiau numalšinti triukšmą ir rasti ramybės minutę, tėvai vis dažniau griebiasi „stebuklingo vaisto“: įjungia telefoną su spalvotais filmukais. Visgi ekspertai perspėja – toks momentinis išsigelbėjimas vaikui padaro meškos paslaugą ateityje, nes išmanusis ekranas tiesiog pakeičia tėvų glėbį. Kai išmanusis įrenginys tampa pagrindiniu vaiko guodėju, mažamečio emocinė raida paprasčiausiai sustoja.

Baimė išgirsti baisią diagnozę dažną moterį paralyžiuoja tiek, kad vizitas pas gydytoją ginekologą atidėliojamas metų metus. Nors Lietuvoje veikia nemokamos prevencinės programos, gebančios užkirsti kelią vėžiui, medikai pastebi liūdną tendenciją – baimė pasitikrinti vis dar yra stipresnė už norą išlikti sveikai. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič atvirai prabilo apie tai, kaip vyksta onkologinių ligų diagnozavimas ir kodėl moterys privalo nugalėti vidinį nerimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau tėvams tai kelia vis daugiau iššūkių. Nuolatinis vaikų noras leisti laiką su telefonu rankose dažnai virsta šeimos konfliktais, o ekspertai pastebi liūdną tendenciją – tėvai, norėdami skirti laiko sau, patys įstumia vaikus į virtualius pasaulius, net nesusimąstydami apie ilgalaikes pasekmes.

Nors gyvename technologijų amžiuje, o dirbtinis intelektas tampa kasdienybės dalimi, kol kas apie vaikų ir ekranų santykį tebėra kalbama kaip apie ydingą. Šiuo metu vyrauja įsitikinimas, kad ekranų naudojimas gali pakenkti vaiko elgesiui ir fizinei sveikatai, tačiau „Sveikatos DNR“ laidoje paaiškėjo, kad tinkamas ir tėvų prižiūrimas atžalų naudojimasis telefonu gali būti naudingas.

Vasara – ne tik atostogų, maudynių ir kelionių metas, bet ir sezonas, kai jaunos moterys vis dažniau ginekologams skundžiasi pasikeitusiomis išskyromis, niežuliu ar net sutrikusiu ciklu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė sako, kad tokiais atvejais nebūtinai kalbame apie rimtas infekcijas. Kartais pakanka žinoti, ką turėti vaistinėlėje, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių kitose šalyse ar po maudynių.

Sveikas kūnas – tai ne tik kūno apimtis ar skaičius ant svarstyklių. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė laidoje „Sveikatos DNR“ primena, kad tiek riebalinis, tiek raumeninis audinys yra būtini žmogaus organizmui, o jų pusiausvyra lemia ne tik išvaizdą, bet ir savijautą. Pasak jos, net ir iš pažiūros liekni žmonės gali turėti pavojingą vidaus organų suriebėjimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtomis ligomis.

Pasibaigusios mėnesinės daugeliui moterų asocijuojasi su naujo gyvenimo etapo pradžia ir palengvėjimu. Tačiau visuomenėje vis dar gajus pavojingas mitas – manoma, kad po kelerių metų pertraukos netikėtai pasirodęs kraujas yra tiesiog „atsigavęs“ organizmas ar vėlyvas ciklas. Gydytojai įspėja – toks aplaidumas gali kainuoti gyvybę. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič pasidalijo įspėjimu, kurį turėtų išgirsti kiekviena vyresnio amžiaus moteris.

Vasarą vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip greičiau ir tolygiau įdegti. Vienas dažniausiai minimų papildų – beta karotenas. Tačiau dermatologai ragina į tokius preparatus žiūrėti atsargiai. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas dermatovenorologas Tadas Raudonis paaiškino, kas iš tiesų yra ši medžiaga ir kam ji yra pavojinga. T. Raudonis paaiškino, kad beta karotenas yra vitamino A darinys, kurio daugiausiai galima rasti morkose ir kitose oranžinėse daržovėse – paprikose, abrikosuose.

Atėjus vasarai ir šiltiems orams, pramogos prie vandens tampa viena populiariausių lietuvių pamėgtų laisvalaikio formų, tačiau kartu jos atsineša ir didžiulį pavojų. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad nelaimę vandenyje pastebėti lengva, tačiau plaukimo trenerės ragina sugriauti šį mitą.

Moters lytinė sistema yra itin jautri tiek vidiniams hormonų vėjams, tiek išoriniams toksinams. Todėl itin svarbu žinoti kritinius moters sveikatos signalus, genetikos įtaką krūties bei kiaušidžių vėžio vystymuisi ir ginekologinės onkologijos prevencijos galimybes ir taisykles, kurios gali išgelbėti gyvybę. Apie moterų onkologines ligas bei gydymą laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič.

Auskarų vėrimas – populiari grožio procedūra, tačiau daugelis žmonių neįvertina jos rizikų ir tinkamai neprižiūri vėrimo vietos, o tai gali sukelti ir nemalonių komplikacijų. Internete taip pat egzistuoja nemažai klaidingos informacijos, todėl laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi auskarų vėrimo meistrė Gintarė Balevičė papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas prižiūrint auskarus.

Lietuvoje kasdien tūkstančiai žmonių susiduria su staigiu galvos svaigimu ar širdies permušimais, tačiau dažniausiai tai nurašo paprasčiausiam nuovargiui, skysčių trūkumui ar stresui. Kodėl kartais šie, atrodytų, nekalti simptomai neišnyksta po kelių sekundžių? Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė paaiškino, kodėl paslaptingas POTS (posturalinės ortostatinės tachikardijos) sindromas nėra tik trumpalaikis galvos apsvaigimas.

Atsistojus staiga padažnėja širdies ritmas, apsvaigsta galva, apima regėjimo, klausos sutrikimai, diskomfortas. Tai tik keli simptomai, kuriuos patiria POTS – posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromą turintys pacientai. Apie šią būklę, jos simptomus bei gydymą laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Nėštumas vis dar apipintas daugybe mitų – vienas jų susijęs su intymumu. Dalis porų baiminasi, kad lytiniai santykiai gali pakenkti vaisiui ar net sukelti komplikacijų. Tačiau specialistai ramina – jei nėštumas sklandus, intymumas ne tik leidžiamas, bet gali būti ir naudingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė paaiškino, kada mylėtis saugu ir kokią įtaką tai gali turėti gimdymui. Pasak akušerės, svarbiausia – moters sveikata ir nėštumo eiga.

Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trauma – viena sunkiausių traumų, su kuria susiduria sportininkai. Tačiau, kaip sako kineziterapeutas Petras Mikučionis, ji gali nutikti ne tik profesionalams – kartais užtenka tik nelaimingo judesio lipant laiptais.  Laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau nei 17 metų patirtį sukaupęs specialistas paaiškino, kodėl ši trauma vadinama gyvenimą keičiančia, kiek trunka reabilitacija ir kodėl po jos sugrįžti į ankstesnę formą pavyksta ne visiems.

Sparčiai populiarėjantis genetinis tyrimas kelia įvairių diskusijų. Laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė, ką šis tyrimas nustato, kokia jo nauda ir kur jį galima atlikti. Laidos svečias tikino, kad genetinis tyrimas padeda nustatyti žmogaus privalumus ir trūkumus, o jo metu pateikiamos individualios rekomendacijos. Vyras taip pat pasakojo, kad genetinis tyrimas leidžia įvertinti vėžio riziką organizme.

Dažnai girdime, kad suvalgę saldumynų galime greitai pasijausti geriau. Tačiau laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas tikino, jog toks įpročių susiformavimas atsiranda dėl išorinių veiksnių ir nebūtinai yra teisingas. Vyras atskleidė, kodėl per PMS norisi saldumynų ir kaip su saldėsiais palaikyti sveiką santykį. E. Grišinas sutiko, kad dalis potraukio griebtis ledų ar šokolado per PMS yra suformuota išorinių veiksnių.

Laidoje „Sveikatos DNR“ genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė papildą, kuris, vartojamas gerinti ir ilginti gyvenimo trukmę. Vyras taip pat paminėjo daugeliui gerai pažįstamą – išmanųjį laikrodį. Jis atskleidė, kodėl šis prietaisas naudingas šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje.  V. Dirsė pabrėžė, kad į viską žiūri per mokslo prizmę ir skatino nepasikliauti reklamomis, o atkreipti dėmesį į mokslinius tyrimus.

Masažo specialistė Karina Mikailova laidoje „Sveikatos DNR“ atskleidė paprastą būdą, kaip namų sąlygomis atlikti nugaros skausmą mažinantį masažą. Moteris tikino, kad kasdien skyrus bent 5 minutes sau, savijauta gali gerokai pagerėti. Susidūrus su skausmu, K. Mikailova ragino atlikti tempimo pratimus. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmų, rekomenduojama užsiimti joga, tačiau svarbu nepersistengti, kad būklė nepablogėtų.

Sėdimas darbas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, kurį lydi pečių juostos ir nugaros skausmais. Masažuotojų trenerė, masažuotoja Karina Mikailova atvira – daugiausiai pagalbos prašančių klienčių yra vidutinio amžiaus darbą ofise dirbančios moterys, dėl nugaros skausmo susiduriančios net su problemomis dėl miego. Specialistė laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo apie limfodrenažinius masažus nugaros sričiai, kada verta pradėti juos lankyti bei apie  pagalbą sau namuose.

Laidoje „Sveikatos DNR“ šį kartą apsilankė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas, kuris papasakojo apie klastingą ligą – kepenų cirozę. O kartu atvyko ir alytiškė Daiva Benedikienė, kuri dėl šios ligos ilgiau nei metus laukė kepenų donoro. Daiva papasakojo, ką jai teko išgyventi kovojant su šia liga. Kepenų cirozės simptomai Pirmuosius sveikatos sutrikimus moteris pastebėjo dar prieš daugelį metų, tačiau į juos ilgai nekreipė dėmesio.

Traumos dažnai užklumpa netikėtai – paslydus, pradėjus sportuoti neapšilus ar per intensyviai treniruojantis. Tačiau, pasak kineziterapeuto Petro Mikučionio, daugelio šių traumų galima išvengti. Laidoje „Sveikatos DNR“ specialistas ne tik paneigė mitus apie savo profesiją, bet ir paaiškino, kokių taisyklių reikėtų laikytis, siekiant išvengti rimtų traumų. Anot P. Mikučionio, vis dar gajus stereotipas, kad kineziterapeutas – tai masažuotojas.

Lietuvoje šylantys orai ir gražios dienos kviečia gyventojus džiaugtis saule, būti lauke. Dažnai žmonės renkasi tai daryti šalia vandens telkinių, kur galima atsigaivinti, smagiai praleisti laiką, tačiau visada reikėtų prisiminti ir vandens pavojus. Apie plaukimą, pramogas bei pavojus vandenyje ir tai, kaip jų išvengti, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo plaukimo trenerės, skendimo prevencijos iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Simona Sigariova ir Žana Skridlienė.

Ilgai ir sveikai gyventi – kiekvieno žmogaus tikslas. Sparčiai populiarėjanti ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau ar visi žino, ką šis apibrėžimas reiškia ir kaip siekti kuo ilgesnės gyvenimo trukmės? Laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Laidos svečias patikslino ilgaamžiškumo terminą ir atskleidė, kokie yra svarbiausi jo elementai.

Ilgai ir sveikai gyventi turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas, tačiau, kad jį pasiektume, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien darome ir vengti to, kas senėjimo procesus skatina. Apie tai, ar egzistuoja ilgaamžiškumo receptas ir kokie nemokami arba pigūs veiksniai lemia mūsų savijautą, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ papasakojo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Kas yra ilgaamžiškumas? Laidoje Vaidas Dirsė paaiškina, ką reiškia ilgaamžiškumo sąvoka.

Kepenų cirozė vis dar siejama tik su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau medikai perspėja – ši liga vis dažniau išsivysto ir dėl kitų priežasčių. Virusiniai hepatitai, retos genetinės ligos, nutukimas ar cukrinis diabetas gali tyliai žaloti kepenis daugelį metų, kol pasireiškia gyvybei pavojingos komplikacijos. Laidoje „Sveikatos DNR“ Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas pabrėžė, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas požiūris į šią ligą.

Nors skamba sudėtingai, kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trauma yra viena dažniausių ir gali ištikti visai netikėtai. Su ja susiduria ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir fiziškai neaktyvūs žmonės kasdienėse situacijose, o tokia trauma dažnai reiškia ne tik ilgą reabilitaciją, bet ir rimtą išbandymą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Apie šią traumą ir jos gydymą bei darbą su sportininkais laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kineziterapeutas Petras Mikučionis.

Vaistai, iš pradžių sukurti 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, šiandien tapo vienais daugiausia diskusijų keliančiais preparatais svorio mažinimo kontekste. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė. Ji paaiškino, kaip socialiniuose tinkluose girdimi vaistų pliusai neretai nustelbia svarbią dalį – realias medicinines rizikas. Didžiausią riziką, pasak specialistės, kelia ne pats vaistas, o neteisingas jo vartojimas.

Nutukimas dažnai vis dar laikomas paprasta problema, kurią galima išspręsti sumažinus maisto kiekį ar pradėjus sportuoti. Tačiau specialistai pabrėžia – realybė yra kur kas sudėtingesnė. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja Dainora Mačiulienė paaiškino, kodėl svoriui mesti vien dietos nepakanka ir kokį vaidmenį atlieka šiuolaikinis gydymas.