Sveikatos DNR

Kaišiadorietį Edmundą Leonaitį insultas ištiko vos 35-erių ir nors dažniausiai medikai tokiais atvejais piešia liūdnus scenarijus, vis tik jis sugebėjo ne tik iš naujo pradėti kalbėti, bet ir vienas Jungtinėse Valstijose nuėjo 4000 kilometrų žygį.  Laidoje „Sveikatos DNR“ Edmundas prisiminė lemtingą 2014 metų dieną, kuomet jį pakirto insultas. Kodėl jaunam ir aktyviam vyrui smogė ši būklė – iki šiol nėra aišku.

Insultas – tai gyvybei pavojinga būklė, kuri aiškinama kaip ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, galintis lemti sunkius padarinius žmogaus sveikatai. Kaišiadorietį Edmundą Leonaitį jis ištiko vos 35-erių ir nors dažniausiai medikai tokiais atvejais piešia liūdnus scenarijus, vis tik jis sugebėjo ne tik iš naujo pradėti kalbėti, tačiau taip pat išvyko vienas į JAV nueiti 4000 kilometrų žygio.

Nerimas, nuolatinis nuovargis ir prislėgta nuotaika dažnai lydi šiuolaikinį žmogų. Nors kai kurie vis dar linkę manyti, kad emociniai sunkumai yra tik charakterio silpnybė ar trumpalaikis nuotaikos svyravimas, neuromokslininkai ragina į tai pažvelgti rimčiau. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstomis įžvalgomis apie tai, kas fiziškai nutinka mūsų galvoje, kai susergame depresija ar jaučiame stiprų nerimą.

Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.

Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.

Šiuolaikinis tempas, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Dauguma žmonių pas daktarus eina tik pamatę kažkokią problemą, tačiau specialistai įspėja, kad gera savijauta ne visada reiškia problemų nebuvimą. Kai kada yra nejauku kalbėti apie tam tikras problemas, net su patyrusiais specialistais, bet, norint užkirsti kelią tolimesnėms problemoms, tai yra itin svarbu. Viena temų, kuriomis gali būti nepatogu kalbėti, yra erekcijos sutrikimai.

Kepenys yra vienas iš organų, be kurių žmogus negali išgyventi. Lėtinės kepenų ligos nerodo simptomų pirmose stadijose, tik tada, kai liga paūmėja. Svarbu stebėti savijautą ir kreiptis į gydytoją, jei skausmas nenurimsta.  Apie kepenų ligas laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kvietkauskas.  Kepenų vėžio simptomai Pasak gydytojo, papildų vartojimas neatsakingai ir nesaikingai gali lydėti įvairių kepenų ligų link.

Bėda po vieną nevaikšto – šį posakį puikiai žino mūsų chirurgai. Jie dažnai mato, kaip iš pirmo žvilgsnio nepavojinga atrodanti ir ilgą laiką jokių simptomų nesukelianti kepenų liga ilgainiui virsta onkologine diagnoze. Spalį, minimą kaip kepenų vėžio žinomumo mėnesį, kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ laidą su abdominalinės chirurgijos gydytoju Mindaugu Kvietkausku, kuris prabilo apie kepenų ligas.

Rugsėjį vaikai grįžta į mokyklas, grįžta prie namų darbų ruošos ir pasiruošimų atsiskaitymams. Dažnai vaikai mokykloje turi draugų, kurie jiems padeda ir su kuriais gali gerai praleisti laiką tarp pamokų. Tačiau kai kurie vaikai mokyklose patiria stresą ir patyčias. Svarbu pastebėti ženklus ir žinoti, kaip elgtis, norint padėti savo vaikui.  Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su vaikų psichologe Simona Velikiene.

Pasibaigusi vasara ir prasidėję mokslo metai kardinaliai pakeičia vaikų ir paauglių dienotvarkes. Vietoje ilgo miego, laisvų popiečių ir malonių vakarų su šeima pereinama prie ankstyvo kėlimosi, pamokų lankymo ir namų darbų ruošimo.

Lytiškai plintančios infekcijos visuomenėje vis dar yra gaubiamos daugybės baimių, nepagrįstų stereotipų ir mitų. Neretai žmonės nerimauja dėl visiškai kasdienių situacijų, svarstydami, ar pavojus gali tykoti ant paprasčiausių buities daiktų ar maisto produktų. Apie tai, kaip iš tiesų plinta šios infekcijos ir su kokiais nepagrįstais įsitikinimais vis dar susiduria gyventojai, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Gyvenimas nuolatinėje baimėje dėl geopolitinės situacijos, brangstančių išteklių ir nesibaigiantis naujienų srautas nepastebimai gali žaloti mūsų emocinę sveikatą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalyvavęs Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius papasakojo, kaip baimės veikia žmogų, kokią įtaką emocijoms daro negatyvas socialiniuose tinkluose ir kaip su tuo susitvarkyti.

Šiuo metu gyvename turbūt didžiausiame informaciniame sraute, kokiame yra kada nors gyvenusi žmonija. Visos naujienos yra pasiekiamos per akimirką, jų nereikia ieškoti, nes pranešimai patys mus suranda. Dėl to tokioje informacinėje gausoje svarbu prabilti apie propagandą, jos poveikį žmogui ir sveikatai. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Žurnalisto darbas iš arti“ svečiavosi psichologas, psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.

Nors apie jėgos treniruočių naudą kalbama vis garsiau, daugelis moterų vis dar vengia svarmenų ar štangų. Pagrindinė to priežastis – baimė prarasti moteriškas formas arba užsiauginti pernelyg didelę raumenų masę. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė ragino atsikratyti šių nepagrįstų baimių ir paaiškino, kodėl moterys fiziologiškai nepavirs kultūristais. „Girdimos tokios frazės: „Aš nenoriu būti kaip vyras.

Treneris įvardija ne visiems matomą tendenciją: paaugliai vis dažniau veria sporto klubų duris, nori judėti ir tobulinti savo kūnus. Tiesa, dažnas iš jų nežino, nuo ko pradėti, todėl pratimus atlieka netaisyklingai ir rizikuoja prisidaryti rimtų sveikatos problemų.  Apie tai, kaip atrodo paauglių treniruotės, apie fizinio aktyvumo svarbą ir kas gali suteikti vaikams motyvacijos sportuoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo vaikų treneris Miroslav Jankoit.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta  vaizdo įrašai, patariantys laikytis tam tikros dietos, daugiau sportuoti ar keisti gyvenimo būdą, kad kūno įvaizdis atitiktų šiuolaikines tendencijas. Tačiau dalis tokio turinio stebėtojų yra per daug pažeidžiami – jie patenka į šių patarimų pinkles, kurios vėliau tampa rimtų sveikatos ir valgymo sutrikimų priežastimi.

Išgirdę žodį „priklausomybė“ turbūt dažniausiai pagalvojame apie alkoholį, nikotiną ar kitus svaigalus, tačiau vien į organizmą patenkančiomis medžiagomis priklausomybės neapsiriboja. Naujausioje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidoje aptariama nepatogi, tačiau dėmesio verta tema – priklausomybė nuo pornografijos.

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Nevaisingumas tampa vis aktualesne tema, o daugybė porų, svajojančių apie vaikus, susiduria su sunkumais bandydamos pastoti. Tokie iššūkiai neretai kelia nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą, tačiau specialistai pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių šiame kelyje yra tinkamas pasirengimas nėštumui.

Nors apie plaučių ir bronchų sveikatą kalbama vis dažniau, daugelis brandaus amžiaus vyrų vis dar linkę ignoruoti varginančius simptomus. Atsiradęs kosulys, dusulys ar švokštimas dažnai nurašomi amžiui arba ilgalaikiam rūkymui, o pas gydytojus patenka tik po artimųjų paraginimų. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė atskleidė pavojingą tendenciją tarp vyresnio amžiaus vyrų.

Atsivėrę socialinius tinklus matome, kiek daug galima aptikti įvairių valgymo įpročių ir kūno įvaizdį keičiančių tendencijų – siekį kasdienybėje surinkti kuo daugiau baltymų, įvairių dietų laikymąsi, o taip pat netgi vaistus, kurie žada žaibišką sulieknėjimą. Vis tik visos šios tendencijos – dietų kultūros dalis, kai kuriems tampanti priežastimi akistatos su valgymo sutrikimais.

Metus iš metų gajus mitas, jog diagnozavus astmą reikėtų saugoti plaučius, vengti fizinio krūvio ar net atleisti vaikus nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks požiūris ne tik pasenęs, bet ir žalingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė ir klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems yra ne tik galimas, bet būtinas, o geriausias to įrodymas – aukščiausio lygio sportininkai.

Daugelis žmonių lengvą nosies užgulimą, dingusią uoslę ar pakitusį balsą linkę nurašyti paprastam peršalimui arba tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Visgi specialistai perspėja: toks aplaidumas gali baigtis kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, o viena jų – agresyvi astmos forma.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje astma serga apie 50 tūkst. žmonių. Dusulys, kosulys, oro trūkumas – tai tik keli simptomai, su kuriais susiduria sergantieji, tačiau ne visi žino, kaip nesupainioti šių ligos ženklų su kitomis būklėmis ir kokios klaidos trukdo  kontroliuoti astmą. Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė.

Santykių pradžia dažnai asocijuojasi su romantika ir aistra, tačiau visuomenėje pamažu keičiasi požiūris į lytinę sveikatą. Nors atviras pokalbis apie lytiškai plintančias infekcijas ar pasitikrinimą vis dar yra jautri tema, specialistai pastebi itin teigiamus pokyčius. Apie tai, kaip atrodo kasdienis darbas su lytiškai plintančiomis ligomis ir kokie įpročiai formuojasi visuomenėje, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterims pakanka tik lengvo tempimo, jogos ar mobilumo pratimų, o svorių kilnojimas – tai išskirtinai vyrų ar kultūristų sritis. Visgi šiuolaikinis mokslas ir reabilitacijos specialistai griauna šį mitą ir įspėja, kad vengiant jėgos treniruočių ilgainiui sau galima prisidaryti rimtų sveikatos problemų.

Apie judėjimo naudas girdime dažnai, tačiau dirbant sėdimą darbą duoti kūnui krūvio dažnai pritrūksta laiko, o dienos pabaigoje – ir motyvacijos. Ilgos valandos prie stalo, stingstantis kaklas ar nugaros skausmai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau kineziterapeutė rėžia atvirai: pats sėdėjimas nėra priešas, didžiausia bėda – visiškas judesio trūkumas.

Įtempta dienotvarkė, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Šiuolaikinis tempas, technologijos, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidos „Sveikatos DNR“ pašnekovą, sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Vis tik jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Paklausus, ar norėtumėte gauti 10 eurų dabar ar už valandos sulaukti 100 eurų apdovanojimo dažnas turbūt net nesusimąstytų. Bet ar tikrai? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ neuromokslininkė dr.

Išsiblaškymas, užmaršumas, sunkumai užbaigti užduotis, hiperaktyvumas – tokios ir panašios problemos seka dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) turinčius žmones. Nors neretai žmonės yra linkę šiuos dalykus įvardinti kaip dėmesio stoką ir išsiblaškymą, ši diagnozė ne visada kelia juoką, nes gali sukelti rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, darbe ar santykiuose.

Nors skubančioje visuomenėje dažnas ieško greito būdo ar stebuklingo papildo, galinčio akimirksniu sugrąžinti energiją ir gerą nuotaiką, specialistai ragina atsigręžti į pamatinius dalykus. Pasirodo, geros savijautos paslaptis reikalauja ne brangių investicijų, o nuoseklumo. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstais būdais, kaip galima efektyviai pasirūpinti savo smegenimis.

Nenurimstančios mintys, paralyžiuojanti baimė ir neapleidžiantis nerimas – su šiais varginančiais jausmais kasdien susiduria tūkstančiai žmonių, o ilgainiui tai gali peraugti ir į depresiją. Nors dažnai esame linkę šias būsenas vertinti tik per emocinę prizmę, viskas prasideda nuo labai konkrečių procesų mūsų smegenyse. Apie tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria nerimą ar susiduria su depresija, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo neuromokslininkė dr.

Su svorio metimo sunkumais, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu ar nereguliariu ciklu susiduria kas aštunta moteris, tačiau dažna net neįtaria tikrosios priežasties.   Apie tai, kas yra poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMOS), ką išgyvena šį sutrikimą turinčios moterys bei kodėl nereikia pulti į neviltį išgirdus šią diagnozę, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė.

Su svorio metimo sunkumais, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu ar nereguliariu ciklu susiduria kas aštunta moteris, tačiau dažna net neįtaria tikrosios priežasties.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs kardiologas Arnas Karužas paaiškino, kokią žalą rūkymas daro organizmui ir iki kokių sunkių pasekmių tai gali privesti. Anot A. Karužo, rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių daugybei ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, onkologinės bei širdies ir kraujagyslių ligos. Pasak gydytojo, rūkymas taip pat reikšmingai didina infarkto ir insulto riziką.

Prasidėjus šiltajam sezonui ir žmonėms vis daugiau laiko leidžiant gamtoje, daugelis šventai tiki vienu mitu – jei grįžę iš miško ar parko apžiūrėjote savo kūną ir ant jo nieko neradote, esate visiškai saugūs. Visgi specialistai ragina išlikti itin budriems, mat didžiausias pavojus gali slypėti ne miške, o jau namuose, kur parnešta erkė gali tykoti net kelias savaites.

Norėdami kuo greičiau numalšinti triukšmą ir rasti ramybės minutę, tėvai vis dažniau griebiasi „stebuklingo vaisto“: įjungia telefoną su spalvotais filmukais. Visgi ekspertai perspėja – toks momentinis išsigelbėjimas vaikui padaro meškos paslaugą ateityje, nes išmanusis ekranas tiesiog pakeičia tėvų glėbį. Kai išmanusis įrenginys tampa pagrindiniu vaiko guodėju, mažamečio emocinė raida paprasčiausiai sustoja.

Baimė išgirsti baisią diagnozę dažną moterį paralyžiuoja tiek, kad vizitas pas gydytoją ginekologą atidėliojamas metų metus. Nors Lietuvoje veikia nemokamos prevencinės programos, gebančios užkirsti kelią vėžiui, medikai pastebi liūdną tendenciją – baimė pasitikrinti vis dar yra stipresnė už norą išlikti sveikai. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič atvirai prabilo apie tai, kaip vyksta onkologinių ligų diagnozavimas ir kodėl moterys privalo nugalėti vidinį nerimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau tėvams tai kelia vis daugiau iššūkių. Nuolatinis vaikų noras leisti laiką su telefonu rankose dažnai virsta šeimos konfliktais, o ekspertai pastebi liūdną tendenciją – tėvai, norėdami skirti laiko sau, patys įstumia vaikus į virtualius pasaulius, net nesusimąstydami apie ilgalaikes pasekmes.

Nors gyvename technologijų amžiuje, o dirbtinis intelektas tampa kasdienybės dalimi, kol kas apie vaikų ir ekranų santykį tebėra kalbama kaip apie ydingą. Šiuo metu vyrauja įsitikinimas, kad ekranų naudojimas gali pakenkti vaiko elgesiui ir fizinei sveikatai, tačiau „Sveikatos DNR“ laidoje paaiškėjo, kad tinkamas ir tėvų prižiūrimas atžalų naudojimasis telefonu gali būti naudingas.

Vasara – ne tik atostogų, maudynių ir kelionių metas, bet ir sezonas, kai jaunos moterys vis dažniau ginekologams skundžiasi pasikeitusiomis išskyromis, niežuliu ar net sutrikusiu ciklu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė sako, kad tokiais atvejais nebūtinai kalbame apie rimtas infekcijas. Kartais pakanka žinoti, ką turėti vaistinėlėje, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių kitose šalyse ar po maudynių.

Sveikas kūnas – tai ne tik kūno apimtis ar skaičius ant svarstyklių. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė laidoje „Sveikatos DNR“ primena, kad tiek riebalinis, tiek raumeninis audinys yra būtini žmogaus organizmui, o jų pusiausvyra lemia ne tik išvaizdą, bet ir savijautą. Pasak jos, net ir iš pažiūros liekni žmonės gali turėti pavojingą vidaus organų suriebėjimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtomis ligomis.

Pasibaigusios mėnesinės daugeliui moterų asocijuojasi su naujo gyvenimo etapo pradžia ir palengvėjimu. Tačiau visuomenėje vis dar gajus pavojingas mitas – manoma, kad po kelerių metų pertraukos netikėtai pasirodęs kraujas yra tiesiog „atsigavęs“ organizmas ar vėlyvas ciklas. Gydytojai įspėja – toks aplaidumas gali kainuoti gyvybę. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič pasidalijo įspėjimu, kurį turėtų išgirsti kiekviena vyresnio amžiaus moteris.

Vasarą vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip greičiau ir tolygiau įdegti. Vienas dažniausiai minimų papildų – beta karotenas. Tačiau dermatologai ragina į tokius preparatus žiūrėti atsargiai. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas dermatovenorologas Tadas Raudonis paaiškino, kas iš tiesų yra ši medžiaga ir kam ji yra pavojinga. T. Raudonis paaiškino, kad beta karotenas yra vitamino A darinys, kurio daugiausiai galima rasti morkose ir kitose oranžinėse daržovėse – paprikose, abrikosuose.

Atėjus vasarai ir šiltiems orams, pramogos prie vandens tampa viena populiariausių lietuvių pamėgtų laisvalaikio formų, tačiau kartu jos atsineša ir didžiulį pavojų. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad nelaimę vandenyje pastebėti lengva, tačiau plaukimo trenerės ragina sugriauti šį mitą.

Moters lytinė sistema yra itin jautri tiek vidiniams hormonų vėjams, tiek išoriniams toksinams. Todėl itin svarbu žinoti kritinius moters sveikatos signalus, genetikos įtaką krūties bei kiaušidžių vėžio vystymuisi ir ginekologinės onkologijos prevencijos galimybes ir taisykles, kurios gali išgelbėti gyvybę. Apie moterų onkologines ligas bei gydymą laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič.

Auskarų vėrimas – populiari grožio procedūra, tačiau daugelis žmonių neįvertina jos rizikų ir tinkamai neprižiūri vėrimo vietos, o tai gali sukelti ir nemalonių komplikacijų. Internete taip pat egzistuoja nemažai klaidingos informacijos, todėl laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi auskarų vėrimo meistrė Gintarė Balevičė papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas prižiūrint auskarus.