Lietuvos verslas

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė valdančiųjų siūlymui šiek tiek sumažinti nekilnojamam turto (NT) mokesčio tarifus ne pagrindiniam būstui.  Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad Seimui pritarus mažesniems tarifams, į valstybės biudžetą būtų surenkama kelias milijonais eurų mažiau.  „Kalba eitų apie kelis milijonus“, – komitete sakė viceministras.

Parlamentarai į kitą savaitę nukėlė nekilnojamojo turto (NT) ir gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčių priėmimą. Iš pradžių planuota juos priimti per posėdį ketvirtadienį, tačiau Nekilnojamojo turto mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų projektai buvo išbraukti iš darbotvarkės. Dėl jų priėmimo planuojama šaukti nenumatytą parlamento posėdį kitą savaitę, po Joninių, BNS trečiadienį patvirtino pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas. Tiksli posėdžio data dar neaiški.

Seimui šią savaitę po svarstymo pritarus prezidento Gitano Nausėdos ir „aušriečių“ siūlymui vėl grąžinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms su vaikais, parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė socialdemokrato Juozo Oleko siūlymui jį taikyti nuo 2027, o ne 2026 metų.  „Reikia įsivertinti finansines galimybes“, – komitete teigė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Nacionalinio stadiono Vilniuje vystymą ketinančios perimti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad su investicijų bendrove „BaltCap“, siekiant perimti projekto koncesininkės akcijas, jau daugeliu klausimu yra pasiektas susitarimas.  „Pagrindinis dalykas yra sutartis su „BaltCap“. Tai mes daug klausimų esame su jais sutarę. Dar yra pora klausimų, kurie nepilnai yra sutarti“, – BNS Plius sakė jis.

Socialdemokratų iniciatyvos nustatyti tam tikras pirmojo būsto neapmokestinimo grindis rodo, kad susitarimas koalicinėje taryboje apskritai neapmokestinti pagrindinio nekilnojamo turto (NT) yra nieko vertas, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.  „Dabar, matyt, žvilgsniai turėtų krypti į mūsų kolegas socialdemokratus, nes tai, kas buvo sutarta koalicinėje taryboje, matome, kad tas susitarimas yra nieko vertas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Ūkininkams ketinant ketvirtadienį su traktoriais atvykti prie Seimo protestuoti prieš mokesčių pertvarką, Saulius Skvernelis sako, kad jiems jau ir taip yra padaryta pakankamai mokestinių išlygų. „Kiekviena suinteresuota grupė savo interesus gina. Ūkininkai daro tą patį, tačiau jiems jau daug išlygų yra padaryta – ypač kalbant apie smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Dabar tas jų reikalavimas dėl GPM nulemtų, kad mes turėtume eiti ir daryti skirtingas mokestines sistemas.

Vyriausybės mokesčių pakete numatyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ir gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai paskutiniam balsavimui į Seimą sugrįš kitą, o ne šį ketvirtadienį, sako Seimo pirmininkas, valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Šie mokesčių įstatymo projektai pirmadienį svarstyti neeiliniame posėdyje, o priėmimo stadija planuota šios savaitės ketvirtadienio posėdyje.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia nepalaikanti dalies ūkininkų bendruomenės ketvirtadienį prie Seimo planuojamo protesto prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas bei žada jame nedalyvauti.  „Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas.

Tęsiantis Izraelio ir Irano konfliktui pasaulinėms energetikos rinkoms itin svarbiame Artimųjų Rytų regione, Lietuvos rinkos dalyviai tikina, jog suskystintosios gamtinės dujos (SGD) ir nafta šalį pasiekia be sutrikimų. Vis tik ekspertai pabrėžia, jog užsitęsęs konfliktas energijos išteklių kainas didintų, ypač, jei sutriktų tiekimas naftą ir dujas eksportuojančioms arabų šalims svarbiu prie Persijos įlankos esančiu Hormūzo sąsiauriu.

Seimui priėmus dalį Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir draudikų asociacijos pirmininkas Andrius Romanovskis kritikuoja chaotišką politikų komunikaciją diskutuojant apie šių pakeitimų poreikį. Anot verslo atstovo, valdančiųjų įvardijami tikslai, kodėl reikia keisti šalies mokestinę sistemą, toliau prieštarauja vienas kitam. „Šita mokesčių reforma kaip buvo jovalas, tokia ji ir liko.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys pluoštą naujų parlamentarų siūlymų Vyriausybės inicijuotiems gyventojų pajamų (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimams.     Šie nauji siūlymai registruoti Seime jau po pirmadienį vykusio svarstymo, kuomet buvo pritarta Gyventojų pajamų bei Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymų pataisoms.  Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė siūlo iki 200 tūkst.

Paprastai elektra suvartojama tuo pačiu metu, kai yra pagaminama. Daugėjant gaminančių elektros vartotojų, energijos pagaminama ir rinkai pasiūloma vis daugiau. O kai didėja pasiūla, kainos turėtų mažėti. Vis dėlto elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra gana nepastovi. Vienu metu, pavyzdžiui, vėjuotą ir saulėtą dieną jos pagaminama labai daug. Tačiau apniukusią dieną be vėjo – jos pagaminama labai mažai.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“ vykdys skrydį, kuriuo iš Jordanijos į Vilnių bus pargabenti iš Izraelio evakuojami lietuviai. Kaip pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), „Chapman Freeborn“ orlaivis iš Akabos oro uosto pakils trečiadienį apie 4 val. nakties, juo skris apie 100 evakuojamų žmonių, dauguma jų – Lietuvos piliečiai.

Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) ir aštuonioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms Konkurencijos taryba 2022 metų gruodį nepagrįstai skyrė beveik 73 mln. eurų baudų, antradienį nusprendė Regionų administracinis teismas.  Kaip BNS patvirtino teismas, jis antradienį patenkino LVA ir jai priklausančių bendrovių skundus dėl Konkurencijos tarybos skirtų milijoninių baudų ir panaikino tai numačiusį 2022 metų gruodžio 9 dieną priimtą tarybos nutarimą.

Seime kelią skinantis antrosios pensijų pakopos pertvarkai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlo į „Sodros“ biudžetą numatyti grąžinti visą iš valstybės prisidėjimo – pačios „Sodros“ įmokų, taip pat valstybės subsidijos – uždirbtą investicinę grąžą, kai dabartiniu projektu planuojama iš kaupimo pasitraukiantiems gyventojams leisti atsiimti visą investicinį prieaugį.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki 2026 metų vidurio planuoja įrengti ir sutvarkyti 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis daugiau nei 50 kilometrų, antradienį praneša bendrovė. Pasak „Via Lietuva“, galimybė rekonstruoti takus atsirado perskirsčius Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas bei gavus apie 50 mln. eurų papildomo finansavimo.

Naujausios apklausos atskleidžia, kaip visuomenė įvertino valdančiųjų inicijuotą mokesčių reforma. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos analizės duomenimis, 61 proc. respondentų įsitikinę, kad, įsigaliojus pakeitimams, jiems teks susimokėti daugiau. Gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta apklausa rodo, kad ne vieną mėnesį intensyviai aptarinėti projektai daliai visuomenės liko ne itin aiškūs. 4 iš 10 gyventojų (40 proc.

Seimas po pateikimo nepritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų siūlymui uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų. Projektą nuspręsta grąžinti tobulinti.  Posėdžio metu už tai pasisakė 58 parlamentarai, o 39 Seimo nariai balsavo už tai, jog projektas būtų atmestas.

Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keičiasi ir video turinio vartojimo įpročiai. Tačiau ir toliau daugiausia Lietuvos gyventojų žiūri įprastinius TV kanalus. Kita vertus, taip pat populiarėja ir užsakomo turinio platformų ar kanalų žiūrėjimas. Šiuo metu kiekvienas šalies gyventojas reguliariai vartoja vidutiniškai po 4,5 skirtingų kanalų ar platformų, iš kurių 1,3 – mokamų, rašoma pranešime žiniasklaidai.Vis dėlto daugiau kaip 80 proc.

Verslui nuogąstaujant dėl didinamų degalų akcizų bei siūlant jų kėlimą atidėti, premjeras tikina, jog dabar įteisinta akcizų politika yra persvarstoma bei rudenį gali koreguojama. „Akcizų politika iš tikrųjų yra vertinama ir persvarstoma. Ir gali būti, jog rudenį mes priimsime tam tikrus sprendimus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas. Iškastinio kuro akcizams nuo šių metų taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc.

Konkurencinga darbo rinka skatina įmones ieškoti kūrybiškų sprendimų darbuotojų pritraukimui. Prekybos tinklas „Iki“ žengė drąsų žingsnį – darbuotojams siūlo rekordinę 1000 eurų premiją už sėkmingai rekomenduotą kolegą dviejuose miestuose. Nors premijas už rekomendacijas tinklas dalija jau ne vienerius metus, šįkart tai – didžiausia tokio pobūdžio išmoka prekybos tinklo istorijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo naujų metų netylant diskusijoms dėl valdančiųjų projektuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų tvirtina, kad sunkiai kelią besiskinančiai iniciatyvai – nepritaria. Net 85 proc. apklaustųjų sako, kad tokio visuotinio mokesčio nepalaiko, rodo ELTA užsakymu gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Tiesa, kokiam konkrečiai NT mokesčio projektui Lietuvos gyventojai priešinasi – bent jau kol kas sunku tiksliai atsakyti.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui papildyti Mokėjimų įstatymą straipsniu, kuriame būtų reglamentuojama kaip vyktų mokėjimai visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu. „Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam paskirtas mobilizacines užduotis, planuoja įgyvendinti atsiskaitymo offline režimą – per mobilizaciją būtų leidžiama atlikti mokėjimus neturint interneto, net jei sąskaitoje būtų lėšų trūkumas ar būtų taikomi kiti apribojimai.

Seimas panaikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc., kuris galioja dabar, padidino iki 12 proc. Tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o nuo sausio PVM šildymui sieks 21 procentą.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas: už balsavo 77  parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė 16 politikų.

Nuo 2026 metų akcizu būtų apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas: už balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 12 , o 30 susilaikė.  Socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžė, kad pridėtinio cukraus yra ne tik gaiviuosiuose gėrimuose, tačiau, pasak jo, įstatymas turi tam tikrą ambiciją – stebėti, ar visuomenė sureaguos ir ims mažiau vartoti sveikatai kenkiančių gėrimų.

Seimo opozicija skirtingai vertina šią savaitę priėmimo etapą pasieksiančius valdančiųjų mokesčių pakeitimus. Liberalų sąjūdžiui aiškiai teigiant, kad jie nebalsuos nė už vieną iš siūlomų projektų, konservatoriai tikina palaikysiantys pelno mokesčio didinimą bei solidarumo įnašą. „Mūsų pozicija labai aiški. Nežymų pelno mokesčio didinimą – palaikome, solidarumo įnašą iš draudimo sutarčių taip pat palaikome.

Seimas pritarė naujo draudimo mokesčio, kurio pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą, įvedimui nuo 2026-ųjų. Priėmimo stadijoje Saugumo įnašo įstatymą antradienį palaikė 104, 11 prieš, susilaikė 15 parlamentarų. Pagal Vyriausybės siūlymą, 10 proc. bus apmokestintos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą.

Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių. Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas. Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, skelbia „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 19 proc., o Estijoje – 38 proc. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse kainų pokyčius lėmė sumažėjusi saulės energijos gamyba ir net 35 proc. sumažėjęs elektros importas iš Suomijos. Tuo metu Šiaurės šalyse didmeninės elektros energijos kaina augo dėl 36 proc.

Seime antradienį vyks galutinis balsavimas dėl keturių Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos projektų. Siūloma tiek pagrindinį, tiek lengvatinį pelno mokesčio tarifus didinti 1 proc. punktu – atitinkamai iki 17 ir 7 proc., naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc., kuris galioja dabar, didinti iki 12 proc. – tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams.

Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija – apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų.

Baltijos šalys ir Lenkija pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje pasirašė memorandumą. Dokumente numatoma, kad šalys keisis informacija ir gerąja praktika bei organizuos bendras pratybas, siekdamos didinti kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, pranešė Energetikos ministerija. „Kritinės energetinės infrastruktūros apsauga šiandien yra ne tik nacionalinio, bet ir regioninio saugumo klausimas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės svarstyti, ar įstatymai pernelyg neriboja lobistinės veiklos, nevaržo verslo struktūrų teisės pareikšti savo nuomonę dėl teisėkūros bei atitinka Konstituciją. „Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą įvertinti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas, pagal kurią tik kai kurių juridinių asmenų pareikšta nuomonė dėl teisėkūros yra laikoma lobistine veikla, konstitucingumą“, – pirmadienį pranešė KT.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja išbandyti sistemos lankstumo paslaugas – elektros vartojimo ir gamybos reguliavimą, reaguojant į perteklinį vartojimą, gamybą ar įtampos svyravimus – skirstomajame elektros tinkle.  ESO pirmadienį pranešė inicijavusi šių paslaugų pirkimą bandomajam projektui ir pradėjusi viešąją konsultacija su jas galinčiais teikti klientais.

Už korupciją kalintis buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teisme neįrodė, kad pateikta nuomonė, esą jis panašus į gėjų, buvo įžeidžianti.  Jo ieškinys atsakovams – verslininkui Arūnui Cicėnui ir STT pareigūnui Renatui Martišiui – pirmadienį teisme buvo atmestas.

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų. Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė. Galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisų numatytas ketvirtadienį. Parlamentaras dėl šio mokesčio sutarus ir tada, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 metų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus tyrimą dėl premjerui Gintautui Paluckui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“, pats Vyriausybės vadovas susiklosčiusios situacijos nekomentuoja. Jis sako neturintis jokios informacijos apie pradėtą patikrinimą ir tikina, jog dėl atsakymų reikėtų kreiptis į bendrovių vadovus. „Niekaip nevertinu, aš šitos informacijos neturiu.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, kaip pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia, jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlymui šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti tarpinį – 25 procentų laiptelį. Tame pačiame įstatyme, svarstant jį komitetuose, įrašytas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio buvo atsisakyta 2018 metais. Už įstatymą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė šeši politikai.

Sulaukusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno kreipimosi, Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo patikrinimą dėl premjerui Gintautui Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“. „VMI gavo Lauryno Kasčiūno kreipimąsi dėl įmonės „Garnis“ ir pradėjo operatyvų patikrinimą“, – BNS pirmadienį informavo inspekcija.

Ledai neabejotinai yra neatsiejama vasaros dalis – jie lydi šiltas popietes, atgaivina po karštos dienos ir netgi gali nukelti į vaikystės prisiminimus. Visgi šiandien vis daugiau žmonių skiria didesnį dėmesį sveikatai palankesnei mitybai, todėl šį desertą renkasi ne tik pagal skonį, bet ir pagal tai, kokią informaciją randa ant produkto pakuotės.

Valdančiajai koalicijai priklausančių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad jo frakcija nepalaikys Seime socialdemokratų registruoto siūlymo apmokestinti brangesnį nei 450 tūkst. eurų vertės pagrindinį būstą, nes tai nebuvo sutarta koalicinėje taryboje.  „Laikomės to, kas sutarta koalicijoje – kiek žinau, frakcija mūsų irgi palaikys.

Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui vienu esminių Vyriausybės tikslų įvardijus viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, ekonomistai pastebi, kad Lietuva šioje srityje – turi vietos, kur tobulėti. Tačiau, anot ekspertų, šis valdžios siekis nėra suderinamas su Seime kelią besiskinančia mokesčių reforma ir kitais planuojamais sprendimais. „Atrodo, kad premjeras atsižvelgė į tai, kad dalį biudžeto disbalanso galima išspręsti didinant viešųjų įstaigų efektyvumą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nenustatė parlamento Statuto pažeidimų, pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) praėjusią savaitę balsuojant dėl Vyriausybės mokestinės pertvarkos projektų. Tai numatančią išvadą komisija pirmadienio posėdyje priėmė bendru sutarimu. „Labai priklauso nuo komiteto pirmininko, kiek ir už ką galima balsuoti, bet šiuo atveju statutas nebuvo pažeistas“, – posėdyje teigė komisijos pirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko demokrato Kęstučio Mažeikos siūlymui mažinti ūkininkų apmokestinimą.  Pasak jo, įgyvendinus Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų mokesčio (GMP) pakeitimus, ūkininkams gerokai padidės mokestinė našta, kas gali juos paskatinti nutraukti veiklą.  „Šis gelbėjomosi ratas padėtų jiems“, – komitete teigė K. Mažeika.

„Sodra“, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tikrina savarankiškai dirbančių asmenų VMI deklaruotas apmokestinamąsias pajamas su „Sodrai“ pateiktų pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis (SAV pranešimus) duomenimis. Nustačius neatitikimus – inicijuojamas savarankiškai dirbančių asmenų duomenų patikrinimo procesas.     Artimiausiu metu pranešimus su prašymu patikslinti duomenis gaus 4,6 tūkst.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, gavusi skundą dėl turimos negalios apribotos galimybės apsilankyti sostinės restorane „Augustin“, įspėjo pastarąją įstaigą dėl diskriminacijos. Kaip pranešė tarnyba, į ją kreipęsis pareiškėjas nurodė, kad šiame restorane bandęs rezervuoti staliuką.  Jam pasiteiravus, ar į „Augustin“ gali patekti klientai su neįgaliojo vežimėliais, restorano atstovai vyrui nurodę, kad įėjimas tokiems asmenims nėra pritaikytas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pakeitė poziciją ir pritarė socialdemokratų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas. Minima suma būtų laikoma apmokestinimo „grindimis“. Tai reiškia, kad mokestis būtų taikomas būsto vertei, viršijančiai šią ribą. Atitinkamai, jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, apmokestinimo „grindys“ siektų 900 tūkst. eurų.