Lietuvos verslas

Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti. Siekdami sutaupyti Lietuviai pradėjo domėtis galimybe gyventi negyvenamosios paskirties patalpose, kurios paprastai yra pigesnės, nei gyvenamosios paskirties patalpos, kurioms taikomi papildomi reikalavimai.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad ekonomikai didesnę įtaką turės ne šie pakeitimai, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo planuojami įvesti muitai.  „Daugiausia pelno ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai turės tą neigiamą įtaką ekonomikos augimui, bet turiu pasakyti, kad muitų tiesioginis efektas savo esme turėtų du kartus didesnę įtaką“, – antradienį LRT televizijai teigė L. Savickas.

Jau nuo šių metų liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės kaupti daugiau lėšų. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra apverktina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.

Vyriausybei paprašius visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026 metais sutaupyti daugiau nei 100 milijonų eurų išlaidų, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad jų suma siektų tik apie 38 mln. eurų.  „Bet biudžetinės derybos (dėl 2026 metų ir trimečio 2026-2028 metų biudžeto – BNS) dar neprasidėjo.

Kaišiadorių rajone užfiksuotas paukščių gripo protrūkis naminių paukščių laikymo vietoje, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Virusas patvirtintas Bačkonių kaime po to, kai ūkininkas pranešė apie apatiškas, nejudrias, nebelesančias ir gaištančias vištas. Ūkyje iš viso buvo rasta 70 vištų dedeklių, 9 žąsys, 35 žąsiukai ir 2 antys.

Šalies vadovams nesutariant, ar valstybėje yra penktoji kolona, gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius neabejoja, kad ir Lietuvoje yra prieš valstybę nusiteikusių politikų.  „Nereikia galvoti, kad Lietuva kažkuo išsiskiria iš kitų valstybių.

Valstybės valdomos LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ su Lenkijos bendrove „PKP Intercity“ sutarė gerinti susisiekimą geležinkeliu tarp Vilniaus ir Varšuvos. Lietuvos ir Lenkijos keleivių vežimo bendrovės susitarė siekti, kad nuo šių metų gruodžio kelionės traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą sutrumpėtų maždaug 1 valanda (iki 7 val. 30 min.), o ateityje truktų mažiau nei 7 valandas, pranešė LTG. Atstumas geležinkeliu tarp Vilniaus ir Varšuvos yra 574 km.

Baltijos šalims ketinant kartu derėtis dėl Europos Sąjungos (ES) finansavimo strateginės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui, kurį užbaigti planuojama iki 2030-ųjų, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad susitarti būtina, nes nacionalinių valstybių lėšų projektui finansuoti neužteks.

Valstybė skyrė Vilniaus rajonui 450 tūkst. eurų naujoms priedangoms, kurių suplanuota įrengti aštuoniolika. „Šis projektas nukreiptas į 18 priedangų visapusišką įrengimą, aprūpinimą būtina įranga ir pritaikymą, kad priedangomis galėtų pasinaudoti ir riboto judumo asmenys“, – pranešime cituojamas V. Vansavičius.

Seimui svarstant Finansų ministerijos mokesčių paketą, kuriam registruotas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kelti 1 proc. punktu iki 22 proc., premjeras Gintautas Paluckas tokią iniciatyvą vadina nepamatuota. „Yra pasiūlymų pateiktiems mokesčių įstatymų projektams nemažai, bet kol kas kažkokių kritinių ar odiozinių ar kažkokių labai nepamatuotų aš nematau, išskyrus gal vieną kitą – dėl PVM didinimo, ko tikrai nėra nei koalicinėje sutartyje, nei Vyriausybės programoje.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pranešus apie ketinimus dėl šalnų skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, premjeras Gintautas Paluckas sutinka, kad dalis ūkių po patirtų nuostolių be valstybės pagalbos gali ir neišgyventi.  „Iš tikrųjų pastarosios trys savaitės, kai prasidėjęs aktyvus augalų vegetacijos periodas, augalų žydėjimas, tikrai nusiaubė kai kuriuos sodus.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad Seimui iki liepos priėmus mokesčių pertvarkos paketą, draudimo įmonės per pusmetį nespės pasiruošti naujam 10 proc. mokesčiui visoms ne gyvybės draudimo sutartims.    „Tai naujas mokestis (...) tiek draudikams, tiek klientams, tiek administravimui.

Šalies vadovai antradienį aptarė Seime pradėtus svarstyti mokesčių įstatymų pakeitimus. Po susitikimo prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Gintautas Paluckas pasakė, kam artimiausiu metu teks mokėti daugiau. Primename, kad šiuo metu Seime svarstoma daug mokesčių pakeitimų. Jais siekiama labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, taip pat skirtingas pajamas. Be to, Vyriausybė pasiūlė įvesti du naujus mokesčius – cukraus arba saldintų gėrimų ir negyvybės draudimo įmokų.

Generalinė prokuratūra tenkino Seimo Audito komiteto prašymą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl netinkamai panaudotų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų, kurių suma siekia daugiau nei 235 mln. eurų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visą vasarą uoliai stebės valgomųjų ledų kainas kitų didžiųjų prekybos tinklų šaldikliuose, kad savo pirkėjams pasiūlytų pačius pigiausius ledus.

Vilniaus valdžia turi atlyginti kelių tiesimo bendrovei „Hisk“ 1,6 mln. eurų  žalos atlyginimo dėl nelaimėto Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurso.  Jis pirmadienį uždarame posėdyje iš dalies tenkino bendrovės skundą ir priteisė jai beveik 1,61 mln. eurų bei 5 proc. metų palūkanų nuo 2021 metų birželio pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, BNS pranešė  Vilniaus apygardos teismas.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, du nepriklausomi tiekėjai Lietuvoje siūlomų 12ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų.  Vis tik vienas tiekėjas vienas tiekėjas juos didino ir mažino atitinkamai iki 1 proc. ir 0,4–1,5 proc. ribose. Per savaitę siūlomų 12 mėn.

Susidūrus su ekstremaliomis situacijomis, kiek didesnė dalis gyventojų mano, jog tokių krizių akivaizdoje verslo įmonės įsitrauktų ir padėtų valstybei dorotis su iššūkiais, rodo advokatų kontoros „TGS Baltic“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Balandžio 18–28 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, ar, jų nuomone, kilus ekstremaliai situacijai šalies verslas įsitrauktų padėti Lietuvai.

Viename prabangiausių ir kultūriškai turtingiausių šalies kampelių, Neringoje, parduodamas istorinis XX a. pr. poilsio paskirties turtas. Bendras buvusio žvejo namo su šalia esančiu ūkiniu pastatu plotas – 353,13 kv. m. Nuomojama žemės sklypo dalis siekia apie 0,1202 ha. Pradinė naudoti jau paruošto objekto prie Kuršių marių pakrantės kaina – 1,35 mln. eurų.

9 iš 10 lietuvių, atsiradus finansinei galimybei, grąžintų jau turimą paskolą, dar 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tai atskleidė finansinių technologijų įmonės „Inbank“ užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, net 62 proc. gyventojų, turinčių paskolų, teigė, kad susidarius palankioms finansinėms sąlygoms paskolą grąžintų visą, 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tik 9 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjai Antoninai Miliauskienei priklausanti įmonė „Mėlynšilis“, apeidama sankcijas, tiekė Rusijos rinkai žinomų prekės gamintojų ženklų prekes, atskleidė su tarptautiniu tyrimu dirbantis tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip skelbiama publikacijoje, Šalčininkų rajone įregistruota įmonė krovinių gabenimo verslo ėmėsi 2022 metų vasarą, praėjus kone pusmečiui nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į jaunų šeimų lūkestį bei finansinės paskatos priemonės aktualumą ir paklausą, skiria papildomus 4,46 mln. eurų finansinei paskatai jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš viso pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti 2025 m. skiriama apie 10,46 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė papildomą 4,46 mln. eurų finansavimą pirmąjį būstą ketinančioms įsigyti jaunoms šeimoms. „Papildomu finansavimu siekiame atliepti jaunų šeimų lūkesčius ir prisidėti prie galimybės šiai žmonių grupei kurti komfortabilesnį gyvenimą įsigyjant pirmąjį būstą“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Bendrai šiai finansinei paskatai šiemet ministerija skirs 10,46 mln. eurų.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) pirmą metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, padidėjo 0,1 proc. – siekė 2337,7 eurų, vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) padidėjo 0,3 proc. – siekė 1436,4 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį didesnis buvo viešajame sektoriuje – sudarė 2424,5 eurų (per ketvirtį sumažėjo 7,8 proc.), privačiame – mažesnis ir siekė 2301 eurų (padidėjo 4 proc.

Artėjant vasarai, įsibėgėja ne tik atostogų, bet ir vestuvių, krikštynų bei kitų šeimos švenčių sezonas, paskatinsiantis ne vieną užduoti klausimą – kokią pinigų sumą dovanoti? Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai į vokelį įdeda nuo 100 iki 200 eurų. Šeimos finansų specialistė pažymi, kad vasaros švenčių sezonas gali tapti nemenku iššūkiu piniginei, ir dalijasi patarimais, kaip to išvengti.

Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes.  Darbo teisė gyventojams tokią galimybę suteikia, tačiau kartais tai gali sukelti nesutarimų tarp įmonės ir darbuotojo.

Siekdama suteikti platesnį investavimo spektrą pensijų fondams Lietuvoje, Finansų ministerija siūlo leisti jiems lėšas nukreipti į įvairesnius produktus.  Ministerija teikia Vyriausybei tai numatančias Pensijų kaupimo bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymų pataisas. Jeigu joms pritars Ministrų kabinetas pakeitimus svarstys Seimas. Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd.

Lietuvoje antradienį lankysis „Bukarešto devintuko“ formato ir Šiaurės šalių susisiekimo ministrai, už gynybą ir atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius, kiti NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, aptarsiantys vystomus tarptautinius infrastruktūros projektus, tarp jų – europinės vėžės „Rail Baltica“ progresą.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių planuoja atostogas ir ieško kelionių pasiūlymų. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad šiuo metu suaktyvėja ir nelegalūs kelionių organizatoriai. Taigi vartotojai turėtų būti ypač budrūs – keliones rinktis tik iš teisėtai veikiančių rengėjų bei atsargiai vertinti pasiūlymus, kuriais dalijamasi socialiniuose tinkluose.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė „LTG Infra“ ieško, kas įrengtų 24,5 kilometrų ilgio europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasą ir inžinerinius statinius ruože Ramygala–Berčiūnai, pirmadienį pranešė LTG.  Šiemet „LTG infra“ jau paskelbė 12,4 km ilgio „Rail Baltica“ ruožo Berčiūnai–Joniškėlis, 18,9 km ilgio ruožų tarp Kauno ir Šveicarijos, pernai – 12,1 km atkarpos nuo Šėtos iki Ramygalos statybos rangovų konkursus.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) sausį–kovą siekė 16,074 mln. eurų – 56,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo metu grupės konsoliduotos pardavimo pajamos augo 18,2 proc. iki 43,513 mln. eurų, pelnas (prieš apmokestinimą) – 67,9 proc. iki 13,853 mln.

Laikinai valstybinei kelių bendrovei „Via Lietuva“ vadovaujant Martynui Gedaminskui, jo brolio Dovydo Gedaminsko įmonė „Telekonta“ pasirašė 181 tūkst. eurų vertės kelio rangos darbų sutartį ir pretenduoja atlikti dar 3,6 mln. eurų vertės darbus, skelbia portalas lrt.lt Anot portalo, „Telekonta“ yra pasirašiusi vieną sutartį dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugų. „Via Lietuva“ lrt.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie sukčiavimo atvejus ir ragina neužkibti ant sukčių kabliuko. Kaip teigė VMI atstovai, jei deklaravote pajamas, daugiau jokių papidomų dokumentų pildyti nereikia. „Deklaravus pajamas, jokių papildomų formų ar prašymų pildyti nebereikia“, – teigė VMI specialistai.

Teismams galutinai paskelbus, kad 2019 metais mirusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondo Karpavičiaus turtas, įskaitant pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdytoją įmonę „Karpis“, atitenka antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui bei baigus teisminius ginčus dėl šių įmonių valdymo, pastarieji ir pirmoji R. Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė pasiekė taikos susitarimą dėl turto pasidalijimo.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ieško naujo finansų vadovo, pirmadienį pranešė įmonė. Jo konkursą užimti įmonė skelbs artimiausiu metu, iš jų po septynerių metų darbo pasitrauksiant Andrejui Kosiakovui, kuris LTG paliks birželio 6 dieną.

Pastarąją savaitę Brent naftos kainoms mažėjus 0,8 proc., benzinas ir dyzelinas Lietuvos degalinėse pabrango nuo 0,8 iki 0,9 procento, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65 USD/bbl ir buvo 0,76 proc.

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė skelbs finansų vadovo paiešką, nuo birželio pradžios iš šių pareigų traukiantis dabartiniam vadovui Andrej Kosiakov, pranešė grupė. „Esu nuoširdžiai dėkingas A. Kosiakov už ilgametį darbą ir išskirtinį indėlį į mūsų pažangą užtikrinant grupės veiklos transformaciją ir efektyvumą, finansų veiklos stabilumą, išskirtinį finansinį profesionalumą“, – pranešime cituojamas LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Esant nepalankioms sąlygoms mažesniems Lietuvos bankų rinkos dalyviams gali pritrūkti finansinio kapitalo, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, visas Lietuvos bankų sektorius sukrėtimams pasiruošęs – tą parodė LB atliktas testavimas. „Neigiamų sukrėtimų atveju bankų padėtis yra skirtinga.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 13,6 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 3,5 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai (14,1 mln. eurų). Grupė sausį–kovą uždirbo 4,4 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 69,2 proc. daugiau (2,6 mln. eurų), jos pajamos augo 3,7 proc. iki 25,3 mln. eurų (24,4 mln.

Šiemet paukščių gripui pražudžius šimtus tūkstančių vištų dedeklių Lietuvoje bei milijonus kaimyninėje Lenkijoje, ekspertai prognozuoja, kad dėl to šalies parduotuvėse gali ūgtelėti kiaušinių kainos. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors šiuo metu kiaušinių kainos parduotuvėse kyla nuosaikiai, netrukus jos gali šoktelėti stipriau.

Grupė parlamentarų siūlo nuo dvejų iki penkerių metų ilginti terminą pateikti skundus dėl nelegalių ar neteisėtų statybų. Aplinkos ministerija linkusi pritarti senaties termino ilginimui, tokį siūlymą palaiko ir Vilniaus meras.

Savivaldybės, kurių teritorijose galėtų būti steigiami poligonai, iš centrinės valdžios tikėtųsi didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios savivaldybėms, ir didesnio kelių priežiūros finansavimo, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Pavasarinėms šalnoms padarius didžiulę žalą ankstyvosioms lietuviškoms bulvėms, smidrams ir kitoms daržovėms – prekyvietėse matysime daugiau importuotų prekių, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė. Anot jos, tai gali nulemti, jog didelių daržovių kainų šuolių nepamatysime, tačiau atsiranda tikimybė iškilti kitoms problemoms.

Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose – o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.

Lietuvos kurortų verslininkai ieško darbuotojų vasaros sezonui, daugiausia – pajūrio miestų paslaugų sektoriuje, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, vien Palangoje reikia 330 darbuotojų, Druskininkuose – 120, Birštone – 35, Neringoje – 30.  „Antrus metus jau viduržiemį stebime vis ankstesnį darbuotojų poreikį vasaros sezonui.

Mokestiniai pakeitimai gali itin skaudžiai kainuoti ūkininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Todėl jis tikina sieksiąs, kad ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, taip sumažindami savo mokestinę naštą. „Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia.