Transportas

Ar pakanka vieną kartą išlaikyti vairavimo egzaminą, kad visą gyvenimą būtum įgudęs, taisykles puikiai išmanantis vairuotojas? Su tuo sutinka beveik devyni iš dešimties vairuojančių lietuvių. Saugaus eismo ekspertai pabrėžia – kelių eismo taisyklės keičiasi, automobiliai tobulėja, tad neatsilikti reikėtų ir vairuotojams.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti strateginės reikšmės elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos pirkimą. Tai reiškia, kad „Via Lietuva“ gali toliau vykdyti procedūras ir artėti prie vienos svarbiausių kelių infrastruktūros reformų įgyvendinimo. „Vertiname šį teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių.

Ar vieno vairavimo egzamino pakanka visam gyvenimui? Dauguma vairuojančių lietuvių įsitikinę – taip. Vis dėlto saugaus eismo ekspertai įspėja: kelių eismo taisyklės (KET) kinta, automobiliai tobulėja, o įpročiai bėgant laikui – ne visada išlieka teisingi. Tačiau privalomi vairavimo žinių atnaujinimo egzaminai, jų manymu, būtų perteklinė priemonė. Vietoje to siūloma didinti vairuotojų informuotumą ir skatinti savanoriškai atnaujinti žinias.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pasirodė ne vienas virusinis pranešimas, neva „Ryanair“ ir kitos pigių skrydžių bendrovės netrukus pradės naudoti „stovimas“ vietas, nors pačios oro linijos tai neigia. Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo pigių skrydžių kelionių skaičius, o „Ryanair“ ar „Wizz Air“ kartais pasiūlo skrydžius, kurių kaina prasideda nuo 10 eurų. Vis dėlto naujausi pranešimai teigė, kad Airijos oro linijų bendrovė netrukus pasiūlys dar pigesnį „stovimų vietų“ variantą.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą norintiesiems turėti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemonę nustatyti pareigą išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.  Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo šeši, o 20 susilaikė. AM kategorijai priklauso mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai.

Šeštadienio rytą iš Vilniaus į Egiptą turėjęs skristi lėktuvas taip ir nepakilo, praneša naujienų portalas „Lrytas“. Pranešama, jog Ukrainos bendrovės „SkyUp“ vykdomas skrydis iš Vilniaus į Šarm aš Šeichą turėjo įvykti šeštadienio rytą, 4.15 val.  Pasak Lietuvos oro uostų, skrydis buvo nukeltas dėl operacinių iššūkių. „Pagal mūsų turimą informaciją, šis orlaivis dar yra Vilniaus oro uoste. Kaip mus informavo oro bendrovė, kilo tam tikrų operacinių iššūkių.

Praėjusiais metais vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo beveik 20 tūkst. M1 klasės automobilių. Tokį skaičių, kaip rodo „Regitros“ duomenys, būtų neįmanoma pasiekti net dirbant visą parą – tektų kas valandą pirkti po du automobilius. Toks atvejis ne tik absurdiškas statistiškai, bet ir kelia rimtų įtarimų dėl galimos šešėlinės schemos, kai transporto priemonės fiktyviai išregistruojamos kaip parduotos užsienio piliečiams, tačiau realiai lieka Lietuvoje, kur yra nelegaliai išardomos.

Vos prieš metus „Tesla Model Y“ tapo perkamiausiu automobiliu pasaulyje. 2023-iaisiais jis dominavo ir Europoje, kur buvo parduota daugiau nei 250 tūkst. šio modelio vienetų. Tačiau vos per vienerius metus situacija apsivertė aukštyn kojomis – pirkėjų susidomėjimas „Tesla“ modeliais sparčiai mažėja. Balandžio mėnesį „Tesla“ pardavimai Europoje smuko net 46,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – nuo 14 696 iki 7 908 automobilių.

Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Už viešai deklaruojamų didelių algų slypi ne visuomet sąžiningai veikiantys darbdaviai, socialinių garantijų šešėlis ir tyliai toleruojamos praktikos, kurios niekaip nepadeda išspręsti ne vienerius metus akis badančios problemos.  Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien darbo rinkos ar verslo efektyvumo klausimais.

Pagal dabar galiojančias taisykles, privažiavę perėją, vairuotojai turi praleisti pėsčiuosius. Norintys būti praleisti dviratininkai taip pat privalo nulipti nuo dviratės transporto priemonės. Tačiau Seime bręsta pasiūlymas šią taisyklę pakeisti. Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praėjusią savaitę registravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Tiek dabartinė, tiek praėjusi valdžia pasisako už tai, kad iš gyventojų mokesčių pavidalu būtų paimta daugiau pinigų, kurių trūksta krašto gynybai. Tačiau panašu, kad kai kurios institucijos turi tiek mūsų pinigų, kad leidžia sau nusipirkti įspūdingą prabangų visureigį. Viena iš tokių institucijų – Radiacinės saugos centras, kuriam vadovauja Ernestas Jasaitis. Centras turi 63 darbuotojus ir 8 tarnybinius automobilius.

Jau po mažiau nei dviejų mėnesių įsigalios vairuotojams svarbus pakeitimas. Nuo 2025 m. liepos 7 dienos automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Tokiais automobiliais dalyvauti eisme nebus galima.

Didžiulę finansinę krizę išgyvenanti „Nissan“ ieško netradicinių sprendimų kaip iš jos išbristi. Japonijos gamintojas svarsto savo gamyklų vartus atverti ne kam kitam, o Kinijos automobilių koncernui „Dongfeng“. Abu gamintojai glaudžiai bendradarbiauja nuo 2003 m., o dabar šis bendradarbiavimas gali peržengti Kinijos ribas. Iš „Nissan“ gamyklų Europoje galėtų riedėti ne tik japonų, bet ir kinų automobiliai.

Savaitgalį Dariaus ir Girėno stadione vykusios futbolo rungtynės kai kuriems žiūrovams baigėsi nemaloniai. Po renginio dalis jų aikštelėje nerado savo automobilių – neleistinose vietose paliktos transporto priemonės buvo priverstinai išgabentos į saugojimo aikštelę. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius imasi griežtų veiksmų prieš pažeidėjus, nuolat ignoruojančius eismo taisykles Ąžuolyne ir šio parko prieigose, rašoma spaudos pranešime.

„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti kelių tvarkymo, remonto bei žvyrkelių asfaltavimo darbus daugiau nei 220 km ruožuose visoje Lietuvoje. Darbai apims ne tik pagrindines magistrales, bet ir krašto, rajoninius kelius, tiltus bei pėsčiųjų ir dviračių takus. Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, šiemet itin daug dėmesio skiriama susisiekimui regionuose. Tam numatyti papildomi 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui.

Atšilus orams žmonės traukia dviračius, paspirtukus, riedžius arba juos nuomojasi ir jais važinėja. Vieni tą daro dėl smagumo, kiti – dėl sporto. O kai kurie šias transporto priemones naudoja kaip patogesnę ir pigesnę alternatyvą vietoje automobilių, taksi ar autobusų. Vis tik ne visi žino, už ką galima užsitraukti baudas. Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, iškėlė vilnietis Gytis.

Daugelis supranta, kad keliaujant lėktuvu negalima vežtis ginklų, aštrių daiktų ar sprogmenų, tačiau ne visi žino, kad yra ribojamas ne tik alkoholio, tabako ar vaistų, bet ir grynųjų pinigų kiekis. O už paprasčiausią sūrio ar dešros pakelį galima gauti ir keturženklę baudą. Pvz., skrendant į Jungtinę Karalsytę yra draudžiama įsivežti bet kokius mėsos ir pieno produktus, net jeigu jie yra sufasuoti gamintojo pakuotėje arba įsigyti „duty free“ parduotuvėje, kitaip grės 5845 eurų bauda.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Be priežiūros paliktos stovėti transporto priemonės ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis vietomis automobiliams statyti, bet ir yra opi problema aplinkosauginiu požiūriu.

Pastarosiomis savaitės Vilniaus mieste netrūksta eismo įvykių ir avarijų, kurios paralyžiuoja miestą ir susidaro didžiulės spūstys. Ilgą laiką nevairavę ir nusprendę sugrįžti į eismą vairuotojai neretai sukelia bėdų ir į pavojingas situacijas atsiduria ne tik patys, bet pavojų sukelia ir kitiems eismo dalyviams.

Keliaujantiems gegužės 30 dieną vietinių maršrutų bilietams taikoma net 90 proc. nuolaida, kuri galios perkant internetu ar mobiliojoje programėlėje, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Pigūs bilietai parduodami jau nuo gegužės 15 dienos.  „Traukiniu Lietuvoje kasdien galima pasiekti daugiau nei šimtą vietovių, tai puiki alternatyva kelionei automobiliu, kai tikslą pasiekti galima nevairuojant, negaištant laiko spūstyse.

Naudotų automobilių prekybos platformų Europoje „Carvago“ paskelbė juodąjį sąrašą (Blacklist) – modelių ir konkrečių jų versijų sąrašą, kurie dėl nepatikimumo ir didelės rizikos nebus parduodami potencialiems klientams.  Pasak „Carvago“ atstovų, į šį sąrašą patenka automobiliai, kurie, remiantis įmonės surinktais duomenimis, kelia per didelę riziką pirkėjui – tiek dėl techninių defektų, tiek dėl eksploatacinių kaštų.

Keliuose prasidėjęs oficialus automobilininkų vasaros sezonas leidžia vairuotojams judėti didesniu greičiu. Vis tik Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, lemiančius saugesnes ir pigesnes keliones, rašoma pranešime žiniasklaidai. Į ką atkreipti dėmesį? Pirmiausiai, specialistai pataria patikrinti padangos protektoriaus gylį.

„Regitra“ skelbs 60 naujų planuojamų gaminti registracijos numerio derinių automobiliams, rašoma valstybei priklausančios bendrovės pranešime. Pirmieji norintys užsisakyti patikusius  numerio derinius tai  padaryti galės  elektroninėje sistemoje  nuo 17 val. Nuo gegužės 14 d., trečiadienio, klientai norimus numerio ženklus galės  užsisakyti ir visuose „Regitros” padaliniuose. Užsakomų ženklų kainos suskirstytos į keturias grupes.

Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą naujam pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui per Nerį, rašoma savivaldybės pranešime. Naujas tiltas turėtų sujungti A. Goštauto ir Upės gatves bei taps svarbia grandimi darnaus judumo infrastruktūroje. Planuojama, kad tiltas bus baigtas iki 2027 m. „Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas papuoš atnaujintą Neries krantinę ir atlieps didėjantį vilniečių poreikį patogioms ir aplinkai draugiškoms jungtims.

Kasmet už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus yra skiriama šimtai tūkstančių ar net milijonai baudų. Nemažai pažeidėjų baudų laiku nesumoka ir vairuoja toliau. Vis tik tam tikru metu asmuo gali būti priverstas sumokėti visas baudas, kitaip jam nebus išduodamas vairuotojo pažymėjimas. Su tuo susidūrė vilnietis Dominykas (vardas pakeistas), kuris anksčiau turėjo nemažai baudų, bet jas visas sumokėjo.

Sekmadienį Alytuje bus įvedami laikini momentiniai eismo ribojimai, praneša Lietuvos policija.  Skelbiama, jog nuo 11.30 iki 13 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai Raudonkalnio, Naujosios ir Žuvinto gatvių sankryžoje atliks eismo įvykio eksperimentą.

Europos Komisija užsimojo kasmet tikrinti transporto priemones, jei jų amžius siekia daugiau kaip 10 metų. Tačiau techninės apžiūros asociacijos atstovai pripažįsta – jei pasiūlymas įsigaliotų čia ir dabar, aptarnauti tokio automobilių srauto nepavyktų, tad reikėtų kardinalių pokyčių.

Atliktas tyrimas parodė, kurios transporto priemonės nuvertėjo kur kas labiau nei kitos. Kaip rašo „Radiozet.pl“, remdamasi „iSeeCArs“ atliktu tyrimu, rašo, kad transporto priemonės kainų analizė aprėpia ne tik tai, kokios yra automobilio degalų sąnaudos ar kiek kainuos draudimas. Tačiau specialistai žmones, kurie svarsto įsigyti automobilį, ragina sutelkti dėmesį ir į tai, kurie modeliai geriau išlaiko savo vertę antrinėje rinkoje.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė. Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“. „Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali.

Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose toliau auga. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc. Ekspertai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką eismo saugumui šalyje.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukaupti duomenys apie dažniausiai nustatomus M1 ir N1 klasių automobilių trūkumus, atimančius galimybę dalyvauti viešajame eisme, leidžia santūriai pasidžiaugti kokybinėmis permainomis. Palyginti 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Iki birželio vidurio Vilniuje planuojama įrengti papildomai 350 naujų stovėjimo vietų. Po šio plėtros etapo visame mieste bus apie 800 specialių stovėjimo vietų, pritaikytų elektriniams paspirtukams ir dviračiams statyti, rašoma JUDU pranešime žiniasklaidai. „Šios iniciatyvos tikslas – didinti tvarką viešosiose erdvėse, užtikrinti eismo dalyvių saugumą ir skatinti atsakingą naudojimąsi mikrojudumo priemonėmis.

Seimui pritarus įstatymo pataisoms dėl greičio matuoklių, reikėtų išmontuoti miestuose esančius įrenginius, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Taip jis kalbėjo pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurioms balandžio antroje pusėje po svarstymo pritarė parlamentarai.

2025 m. balandį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registracijų skaičius šoktelėjo net 47,3 proc, rodo „AutoTyrimų“ išankstiniai duomenys. Per mėnesį buvo įregistruoti 4 397 nauji automobiliai – tai net 1 411 daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.  Asmeninių automobilių (M1) registracijų skaičius ūgtelėjo 50,1 proc. iki 4 056 vnt., o lengvųjų komercinių (N1) – 20,5 proc. iki 341 vnt.

Kasdien Lietuvos keliuose galima sutikti šimtus sunkvežimių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Šiandien šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija.

Artėjant vasarai, poilsiautojai pradeda aktyviau keliauti po Lietuvą, o neretai intensyvius keliaujančiųjų srautus stabdo automagistralėje ir magistraliniuose keliuose vykdomi kelių darbai. Valstybinius kelius valdanti „Via Lietuva“ pranešė, jog šiemet planuojama sutvarkyti daugiau nei 30 km blogiausios būklės kelių bei 17 km abiejose magistralėse.

Šiuo metu rekonstruojamas vienas seniausių Lietuvos magistralinių kelių – Vilnius–Utena. Pavasarį pradėti darbai apima beveik 43 km ilgio atkarpą nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų. Iki 2025 m. pabaigos čia bus įrengtas modernus 2+1 tipo kelias – sprendimas, kuris leidžia iš esmės pagerinti eismo saugą ir pralaidumą. Planuojama, kad kas 1,5–2,5 km juostų išdėstymas keisis: vienoje kryptimi bus dvi eismo juostos, kitoje – viena.

TV6 laida „Autopilotas“ tęsia naudoto automobilio rubriką, o joje buvo apžvelgiamas ketvirtos kartos „Škoda Octavia“ automobilis. Tai populiarus modelis, kurį renkasi tiek individualūs pirkėjai, tiek ir įmonės. Dėl šios priežasties, vos kelių metų amžiaus egzemplioriai gali pasižymėti solidžia rida. Tačiau ar tai turėtų būti didelė problema?  Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.

Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje gerokai viršija 10 metų, o tūkstančiai transporto priemonių – dar senesnės. Beveik 1,5 mln. jų savininkų gali paliesti dabar siūlomi nauji pakeitimai dėl techninės apžiūros atlikimo. Iki šiol senesnių transporto priemonių savininkams atlikti techninę apžiūrą reikia kas 2 metus. Tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė senesnių nei 10 metų automobilių techninę būklę tikrinti kasmet.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai technologijų pažangai, vis labiau vertinami šių transporto priemonių privalumai. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė − kaip pagrindinį elektromobilių privalumą daugiau nei trečdalis šalies gyventojų (37 proc.

Europos Komisijai (EK) siūlant kasmet tikrinti senesnių nei dešimties metų automobilių techninę būklę, jos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad taip siekiama mažinti žūčių skaičių Bendrijos keliuose. „Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas, kurį norime užtikrinti, tai mažiau žūčių keliuose“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo M. Vaščega. Pasak jo, nors žūčių statistika gerėja, pernai Europos Sąjungos (ES) valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.

Šimtai žmonių prie Seimo protestavo prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių: parlamento apylinkes apstatė istoriniais automobiliais. Mat Seime sėkmingai kelią skinasi socialdemokrato Antano Nedzinsko projektas, kuriuo istorinės vertės transporto priemonėmis būtų laikomi automobiliai, sulaukę 40 metų, o ne 30-ies kaip yra dabar. Seimo prieigos laikinai virto senų, istorinių automobilių parodos podiumu, kur galima išvysti ir gerai žinomus, ir retus automobilius.

Kitos savaitės pradžioje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties laikinu Krunos tiltu, numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša „Via Lietuva“.  Skelbiama, jog šioje vietoje dienos metu kelioms valandoms bus uždaroma pirmoji eismo juosta – kraštinis laikinas tiltas – važiuojantiems Kauno kryptimi.  „Vairuotojai turėtų planuotis keliones su laiko atsarga“, – akcentuoja bendrovė.

Padidinus akcizus degalams, Lietuvoje nuo metų pradžios padidėjo jų kainos. Tiesa, kol kas atpigusi žaliavinė nafta leidžia vairuotojams sutaupyti. Tačiau nereikėtų stebėtis, jei, tarkime, dyzelino kaina ateityje pasieks ir daugiau kaip 2 eurus. Ypač jei dar kartą bus padidinti akcizai ir padidės naftos kaina.