Rusija

Rusija penktadienį pranešė įtraukusi Kanų kino festivalio Didįjį prizą pelniusio niūraus, Rusijos karo prieš Ukrainą fone sukurto filmo „Minotauras“ režisierių į „užsienio agentų“ sąrašą. Andrejaus Zviagincevo filmo premjera įvyko gegužę Kanų kino festivalyje. Jame pasakojama apie Rusijos provincijoje gyvenantį smulkų oligarchą, kuris sugalvoja pražūtingą būdą, kaip aprūpinti karo mašiną.

Kyjivas ir Maskva yra nusivylę JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo požiūriu į taikos derybas ir apskritai jų eiga, tačiau Donaldas Trumpas kol kas nėra pasirengęs nušalinti savo ilgamečio bendražygio nuo derybų proceso – apie tai, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais šaltiniais, rašo „The Kyiv Independent“. Rugsėjo pradžioje S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, mėgindami atnaujinti faktiškai įstrigusias derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šiandien pasirašys įstatymą dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“. Pasak „Radio Free Europe/Radio Liberty“ korespondento Alexo Raufoglu pareiškimo, JAV prezidentas sankcijų valstybei agresorei įstatymą pasirašys šiandien 16.30 val. vietos laiku (23.30 val.

Rusijos pareigūnai nerimauja dėl galimos naujos mobilizacijos ir perkelia turtą į užsienį. Jie taip pat ragina savo artimuosius išvykti iš Rusijos, praneša „Bloomberg“. Rusijoje vis labiau nerimaujama, kad šalies vadovas Vladimiras Putinas netrukus gali paskelbti naują plataus masto mobilizaciją. Tai gali įvykti po šį savaitgalį vykstančių parlamento rinkimų. Baimė plinta ir tarp Kremliaus pareigūnų bei karinių komisariatų darbuotojų.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) duomenimis, Rusijos Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą kliudė dronas.  Pranešta, kad TATENA buvo informuota, jog ketvirtadienį incidento metu atominė elektrinė veikė. Tačiau gaisras nekilo ir elektrinė toliau veikė.  TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi dar kartą pabrėžė, kad bet kokios atakos prieš branduolinius objektus gali kelti grėsmę branduolinei saugai ir todėl yra nepriimtinos.

JAV specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, rugsėjį lankęsi Maskvoje ir vedę derybas su Vladimiru Putinu, per pokalbį Kremliuje priminė Rusijos vadovui jo neįvykdytus pažadus užimti visą Ukrainos Donecko sritį.

Kremliaus atstovai ir kraštutinių dešiniųjų Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vadovybė pradėjo rengti susitikimą, kuriame planuojama aptarti rusiškų dujų tiekimo Vokietijai atnaujinimą.

Europos Sąjungos Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) dar kartą nepavyko susitarti, kad būtų pratęstos ES sankcijos Rusijai už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimus, kitas jo posėdis numatytas rugsėjo 21 d., pirmadienį, pranešė naujienų portalas „Ukrainska pravda“.  „Ambasadoriai šį rytą susitiko COREPER posėdyje, tačiau nesusitarė dėl sankcijų pratęsimo. Sutarta, kad diskusija bus tęsiama pirmadienį“, – sakė vienas iš portalo šaltinių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Rusijos vykdomų slaptų operacijų keliama grėsmė visoje Europoje didėja, ir nurodė imtis priemonių Prancūzijos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti nuo stiprėjančių Rusijos „hibridinių atakų“.  „Rusijos hibridinė grėsmė europiečiams ir Prancūzijai sustiprėjo“, – sakė jis po susitikimo su Prancūzijos politiniais lyderiais prieš kitą savaitę vyksiančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų balsavimas Sočyje prie Juodosios jūros penktadienį buvo sustabdytas, o rinkimų apylinkės – uždarytos dėl Ukrainos dronų atakos grėsmės, pranešė vietos pareigūnai. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Rinkimų apylinkėse Sočyje imtasi nuodugnių saugumo priemonių, – sakė miesto meras Andrejus Propušinas. – Rinkimų apylinkėse esantys rinkimų komisijų nariai, stebėtojai ir rinkėjai perkelti į slėptuves, kol bus atšaukta „dronų atakos“ grėsmė.

Lietuvos valdžia parengė gyventojų evakuacijos planą karinės grėsmės ar rimtos krizės atveju. Jame, be kita ko, numatyta Vilniaus gyventojų evakuacija į Lenkiją. Apie tai praneša „Polskie Radio“. Leidinio duomenimis, Lenkijos Palenkės vaivadijos valdžia šiuo metu rengia regioną galimam Baltijos šalių gyventojų tranzito koridoriaus vaidmeniui. Pagal Lietuvos planą evakuacijos eiliškumas ir maršrutai priklausys nuo grėsmės vietos bei masto.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą vietoj tikslesnių „Iskander“ tipo balistinių raketų pradėjo plačiai naudoti modifikuotas mokomąsias raketas RM48U. Apie tai, remdamasi Ukrainos teisėsaugos institucijų, karinės žvalgybos ir karo analitikų informacija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Ukrainos generalinės prokuratūros karo analitikų duomenimis, raketos 48N6 (RM48U variantas) sudarė daugiau nei pusę iš 228 balistinių ir hipergarsinių raketų, liepą ir rugpjūčio pradžioje paleistų į Ukrainą.

Tekste apie tai, kad JAV svarsto pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar karui nepasibaigus, pateikiama šiek tiek naujų detalių apie JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve‘o Witkoffo susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kaip rašoma tekste, anksčiau rugsėjį vykusio susitikimo metu V. Putinas spinduliavo pasitikėjimu. D. Trumpo pasiuntiniai mėnesio pradžioje lankėsi Maskvoje, taip pat Kyjive.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo konfiskuojamas kelių tarptautinių bendrovių, tarp jų „Nestlé“ ir „Auchan“, turtas.

Rusija numušė virtinę Ukrainos dronų, skridusių į Maskvą, penktadienį pranešė miesto meras, šalyje atidarius rinkimų apylinkes pirmiesiems parlamento rinkimams nuo karo pradžios. Nors mažai kas abejoja, kad prezidento Vladimiro Putino partija vėl laimės, balsavimas pasitarnaus kaip barometras vertinant požiūrį į karą, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir pakenkė kasdieniam rusų gyvenimui.

JAV tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje, svarstoma pasirašyti verslo susitarimus su Rusija, skelbia „The New York Times“. Apie tai leidiniui pranešė du su derybomis susiję šaltiniai. Anot jų, Baltieji rūmai dabar svarsto galimybę pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar prieš rusams nutraukiant karo veiksmus Ukrainoje.

Rusija apsimetinės, kad išpuoliai prieš Ukrainos sąjungininkus yra atsitiktiniai, perspėja Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo „Sky news“. D. Tuskas taip pat perspėjo, kad Rusija planuoja smūgius prieš Ukrainos sąjungininkus. Tuskas perspėja dėl Rusijos planų Anot jo, Kremlius apsimetinės, kad tokie išpuoliai yra atsitiktiniai ir bandys paralyžiuoti arba bent jau susilpninti NATO šalių motyvaciją padėti Ukrainai.

Rusijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksta parlamento rinkimai. Griežtai kontroliuojamas balsavimas pergalę veikiausiai atneš valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Šie rinkimai, kuriuos kritikai jau pavadino nesąžiningais, plačiai laikomi referendumu dėl prezidento Vladimiro Putino visapusiškos invazijos į Ukrainą, kuri tęsiasi jau penktus metus, tąsos. V. Putinas rinkimus pavadino „kolektyviniu indėliu į Rusijos pergalę“ prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „aiškiai supranta“, kas galėtų aktyvuoti NATO 5-ojo straipsnį dėl savitarpio gynybos, nepaisant to, kad aljansas sąmoningai laiko paslaptyje savo „raudonąsias linijas“, teigia NATO vadovas Markas Rutte.

Šią ir praėjusią savaitę Baltarusijos teritorijoje buvo aptikti iš karto keturi retransliatoriai, kuriuos Rusija naudoja reaktyviniams bepiločiams orlaiviams valdyti. Apie tai rašo situaciją stebintis „Telegram“ kanalas „eRadar“. „Turimais duomenimis, būtent dėl šių retransliatorių operatoriai galėjo realiuoju laiku valdyti bepiločius orlaivius ir smogti traukiniui bei degalinėms netoli Lenkijos sienos“, – pažymi kanalas.

Rusai nenustoja smūgiuoti Ukrainai, nes siekia žiemą pasiekti reikšmingų laimėjimų ir taip sustiprinti savo pozicijas derybose. Apie tai JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė televizijos kanalo „Fox News“ eteryje. Diplomatas teigė, kad Jungtinės Valstijos mėgina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, o prezidentas Donaldas Trumpas laikosi pozicijos, jog žudynės turi liautis.

Rusija rengia hibridinius smūgius Ukrainą remiančioms šalims, perspėja Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Rusija planuoja bepiločių orlaivių ir raketų smūgius Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją, perspėjo šios šalies ministras pirmininkas.

Įstrigęs mūšiuose Ukrainoje, Vladimiras Putinas reikalauja, kad Rusijos specialiosios tarnybos stiprintų hibridinę agresiją Ukrainą remiančiose Europos šalyse. Diversijų ne tik daugėja – jos tampa vis įžūlesnės ir beatodairiškesnės, rašo „Bloomberg“, remdamasis Europos pareigūnais ir kontržvalgybos atstovais, kurie baiminasi, kad civilių aukų atsiradimas tėra laiko klausimas.

Šią savaitę Rusijoje vyks griežtai kontroliuojami rinkimai, kuriuos Kremlius laiko savotišku visuomenės nuomonės apie karą Ukrainoje barometru. Dalis rusų pavargo nuo ekonomikos sąstingio ir intensyvėjančių Ukrainos atsakomųjų smūgių, be to, kai kas baiminasi, jog V. Putinas po rinkimų gali paskelbti masinę naujų karių mobilizaciją.

Rusijos valdžia parodoms ir nacionaliniams centrams „Rusija“, kuriuose bus pristatomi šalies „pasiekimai“ valdant Vladimirui Putinui, iš viso išleis mažiausiai 162 mlrd. rublių (apie 1,67 mlrd.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad pasikeitus grėsmių vertinimui, ypač jei Rusijoje būtų paskelbta mobilizacija, valdžia yra pasirengusi nedelsiant uždaryti sieną. Apie tai jis kalbėjo per vyriausybėje surengtą spaudos konferenciją kartu su užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna, praneša ERR. K. Michalas pabrėžė, kad Estija nuolat stebi padėtį Rusijoje.

Karas tarp Rusijos ir Europos „būtų trumpas“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis sakė: „Jeigu Europa, kuri nesiliauja kalbėjusi apie pasirengimą karui su Rusija, užpultų Rusijos Federaciją, tai būtų visiškai kitoks karas – labai trumpas. Tikiuosi, kad Europos sostinės ir struktūros, kurios dabar bando vaizduoti save kaip vieningą Europą, išgirdo šį perspėjimą.“ Tačiau tuo pačiu jis pabrėžė, kad Maskva esą neketina pradėti karo su Europa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad į Rusiją galėjo būti išsiųsta net 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o kalbėdamas apie Kiniją įvardijo „apmaudą ir problemą“. Šiaurės Korėja yra viena tvirčiausių Rusijos rėmėjų nuo tada, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pchenjanas siuntė karius, kurie kovėsi Kursko srityje, taip pat raketas, kurias Rusija naudojo atakoms prieš Ukrainą.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje. Tokiu būdu jis pratęsė žodinį konfliktą su Kremliumi, kuomet V. Putinas netikėtai pareiškė, kad gali „nors ir rytoj“ išvesti karinį kontingentą. Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo. Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Radoslavas Sikorskis atsakė į Rusijos grasinimus Lenkijai, rašo „Polsat News“. Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pagrasino Lenkijai sunaikinimu, jei kiltų karas su Rusija. Jo teigimu, jei Varšuva pradės karo veiksmus prieš Maskvą, „Lenkijos valstybė nustos egzistuoti per dvi–tris dienas“. Rusija grasino Lenkijai R. Sikorskis atkirto, kad rusams reikėtų suprasti, į ką jie veliasi.

Paaiškėjo naujos detalės apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ryšius. Kaip skelbia „Agetstvo“, remdamiesi „Proekt“, S. Lavrovas ir jo meilužė Svetlana Poljakova reguliariai skrenda atostogauti į užsienį kartu su Liubova Kabajeva, V. Putino meilužės Alinos Kabajevos motina. Naujausias atliktas tyrimas dar kartą įrodo Rusijos vadovybės ir oligarchų ryšius.

Anoniminė programišių grupė teigia įsilaužusi į Rusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) ir rangovų duomenų bazes, susijusias su nauja elektroninio balsavimo sistema, likus vos kelioms dienoms iki parlamento rinkimų, praneša Lenkijos transliuotojas „TVP World“. Programišių grupė „CikLeak“ teigia, kad jos taikiniu buvo infrastruktūra, kuri priklauso Rusijos CRK ir jos rangovams, įskaitant valstybės kontroliuojamą telekomunikacijų milžinę „Rostelekom“ bei jos patronuojamą įmonę „Cifrotech“, daly...

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą. Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.

Maskvos miesto teismas paleido keturis vairuotojus, kurių sunkvežimius Ukrainos saugumo tarnybos per operaciją „Voratinklis“ panaudojo paleisti dronus į Rusijos karinius aerodromus, remdamasis leidinio „Kommersant“ informacija praneša naujienų portalas „Meduza“. Rugsėjo 16 dieną vykusiame posėdyje teismas atmetė Tyrimų komiteto atstovo prašymą pratęsti Andrejaus Merkurjevo, Aleksandro Zaicevo, Michailo Riumino ir Sergejaus Kanurino suėmimą.

Rusija pradėjo proukrainietiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo Vakarų šalyse, ypač JAV, kampaniją, remdamasi JAV Teisingumo departamento paskelbta informacija praneša naujienų agentūra BBC.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suteikusi specialų leidimą Rusijos lėktuvo skrydžiui, kad palengvintų rusų konsulato, kuris buvo uždarytas reaguojant į bandymą viename oro uoste įvykdyti dronų išpuolį, dėl kurio kaltinama Maskva, pareigūnų išvykimą, praneša agentūra dpa. Rusijos orlaivis Kelno / Bonos oro uoste nusileido trečiadienio rytą.

Europos Parlamentas (EP) paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pripažinti, kad hibridinės atakos gali būti laikomos karo forma, ir vietoje reagavimo į tokius veiksmus imtis aktyvaus jų atgrasymo, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Trečiadienį Strasbūre priimtą rezoliuciją dėl hibridinio karo bei ES teritorinio vientisumo ir svarbios infrastruktūros apsaugos saugumo ir gynybos srityje parėmė 470 europarlamentarų, 129 balsavo prieš, o 62 susilaikė.

Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kad šis galėtų veiksmingiau smogti JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, remdamasis dviem JAV pareigūnais, praneša CNN. Žurnalistų duomenimis, Iranas iš Rusijos gaudavo, be kita ko, palydovinės žvalgybos duomenų, kurie vėliau, tikėtina, buvo naudojami taikiniams nustatyti ir smūgiams rengti. Tarp tokių taikinių leidinys mini strategiškai svarbią Princo Sultano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje, į kurią Iranas smogė kovo 27 dieną.

Juodosios jūros uostų veiklos sustabdymas, paralyžiavęs rusiškų grūdų eksportą ir palikęs ūkininkus be pajamų, sukėlė grėsmę žieminių kviečių sėjai. Žieminiai kviečiai sudaro apie du trečdalius viso kasmet Rusijoje nuimamo grūdų derliaus, skelbia „The Moscow Times“. Rugsėjo pradžioje Rusijos žemės ūkio gamintojai buvo apsėję 2,6 mln. hektarų žieminiais augalais, iš jų 2,4 mln. hektarų – kviečiais. Tai 25 proc.

Naftos perdirbimas sustabdytas Rusijos Syzranės ir Saratovo naftos perdirbimo gamyklose. Abi įmonės prieš kelias dienas buvo atakuotos Ukrainos, praneša „Reuters“. Syzranės ir Saratovo miestuose esančios naftos perdirbimo gamyklos po rugsėjį surengtų Ukrainos dronų atakų sustabdė naftos perdirbimą, rugsėjo 15 d. „Reuters“ pranešė trys šios pramonės šakos šaltiniai. Syzranės gamykla buvo sustabdyta antradienį, o Saratovo gamykla veiklą nutraukė praėjusį penktadienį.

Rusija turi „padėti ant stalo“ objektų, kurių Ukrainos kariuomenė neturėtų atakuoti pagal energetinių paliaubų susitarimą, sąrašą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Esame pasirengę energetinėms paliauboms, tačiau turime suprasti, ką tai reiškia Ukrainai. Putinui energetika – tai naftos ir dujų pardavimas. Mums energetika – tai elektra ir dujos mūsų žmonėms“, – interviu „CBS News“ sakė V. Zelenskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl karo su Rusija. S. Lavrovas apkaltino Europą ruošiantis karui su Rusija ir planuojant puolimą bei pareiškė, kad Rusija ketinimų pulti neturi. S. Lavrovas pareiškė, kad karas būtų „visiškai kitoks karas, labai trumpas“. „Tikiuosi, kad šis įspėjimas bus išgirstas Europos sostinėse ir tose struktūrose, kurios šiuo metu bando vaizduoti save kaip vieningą Europą“, – cituojamas jis.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas medaliu „Už kovinius nuopelnus“ apdovanojo korvetės „Soobrazitelnyj“ vadą, kuris tarptautiniuose vandenyse netoli Gedserio apšaudė Danijos karinį sraigtasparnį, praneša leidinys „The Moscow Times“. Gynybos žinyba patikslino, kad medalis kariškiui įteiktas „už sumanius ir ryžtingus veiksmus užkertant kelią provokacijai“, kurią neva mėgino įvykdyti Danijos karalystės oro pajėgos.

JAV Teisingumo departamentas pateikė kaltinimus penkiems asmenims, dirbantiems Rusijos žvalgybos tarnybose ir vykdžiusiems išpuolius, žmogžudystes visame pasaulyje. Minimos JAV, Lietuva. Įtariama, kad tinklas mokėjo ir siūlė mokėti asmenims JAV ir kitur už operacijų vykdymo stebėjimą, žmogžudysčių vykdymą. Tinklas taip pat pavedė savo bendrininkams vykdyti teroro aktus prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą Europos šalyse, kurios palaiko Ukrainą arba yra laikomos ją palaikančiomis.

Kare žuvo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie Kostiantynivkos „užėmimą“ raportavęs ir prieš dvi savaites Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“ apdovanotas generolas majoras Antonas Grunis, skelbia „Telegram“ kanalai. Apie Kazanės Suvorovo karo mokyklos absolvento Antono (KPK48 laida) žūtį rugsėjo 14 dieną pranešė „Telegram“ kanalas „Suvorovo brolija“. Prie įrašo buvo pridėta 4-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados vado, generolo majoro Antono Grunio nuotrauka.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad atsilieptų į Rusijos vadovo Vladimiro Putino ar Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo skambutį, jei toks pokalbis įvyktų. Apie tai ji kalbėjo interviu Suomijos transliuotojui „Yle“. Vis dėlto K. Kallas pabrėžė nepalaikanti dialogo su Rusija pradžios Maskvos sąlygomis. „Žinoma, kalbėsiu, jei atsiras tokia galimybė“, – sakė K. Kallas.

2024–2025 m. bulvių krizė, kai derlius sumažėjo 20 proc., kainos šoktelėjo iki rekordinių per pastaruosius 20 metų aukštumų, o Rusija, siekdama išvengti deficito, pradėjo masiškai importuoti bulves, be kita ko, iš Kinijos ir Mongolijos, artimiausiais mėnesiais gali pasikartoti. Pramoniniam bulvių auginimui skirti Rusijos pasėlių plotai šiemet sumažėjo iki mažiausio lygio per 18 metų – 277,8 tūkst. hektarų, rašo „AB-Centro“ analitikai.

Vakarų politikai ir diplomatai, vykstantys į Ukrainą, turėtų „blaiviai“ įvertinti tokios kelionės keliamą riziką, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos dronas vos per kelias minutes galėjo pataikyti į traukinį, kuriuo per Vakarų Ukrainą vyko Borisas Johnsonas ir buvęs Švedijos ministras pirmininkas.

Rusija antradienį pasmerkė Prancūzijos saugumo iniciatyvą įtraukti Europos šalis į savo branduolinį skydą, pavadindama tai beatodairiška politika, kuri kelia riziką Maskvai. „Žinoma, tai kelia mums pavojų. Ir, žinoma, privalome tai kontroliuoti“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova po to, kai Suomija šią savaitę nusprendė prisijungti prie šio projekto.