Rusija

Rusijos Solokovo aukštųjų technologijų ir inovacijų centre bei verslo mokykloje buvo atidaryta laboratorija, skirta tirti gyvenimo trukmės ilgėjimo poveikį valstybės politikai, ekonomikai ir darbo rinkai, rašo „Moscow Times“, remdamiesi „Vedomosti“. Su šiuo įvykiu susijusiame forume pasisakė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino dukra Marija Voroncova. Savo pasisakyme ji pareiškė, kad ilgaamžiškumą galima skirstyti į du etapus.

Rusijos smūgiai kaimui Ukrainos pietryčių Zaporižės srityje pirmadienį nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs šį išpuolį „visiškai siaubingu“....

Rusijos valdžios institucijos parengė žaidimus darželinukams, kurių metu vaikams bus pasakojama apie Krymo „susijungimą“ su Rusija ir aiškinama, kodėl šio Ukrainos regiono aneksija yra teisinga ir pagrįsta. Apie tai rašo „Moscow Times“, remdamiesi „Sota“. Kokie „žaidimai“ laukia rusų darželinukų? Oficialiai skelbiama, kad žaidimų pagalba vaikai turėtų įtvirtinti įgytas teorines žinias.

Per telefoninį pokalbį su Donaldu Trumpu spalio 9 d. Vladimiras Putinas vėl aptarinėjo galimybę surengti trišalį susitikimą kartu su Xi Jinpingu Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime lapkričio 18–19 d., pranešė „The Wall Street Journal“. Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi „naujosios Jaltos“ — derybų dėl įtakos sferų padalijimo, analogiškų 1945 metų konferencijai.

Iš Rusijos kalėjimo išlaisvintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius Rusijos gyventojams pateikė niūrią — tačiau tuo pačiu ir daugelio žinomą — prognozę: per Putino valdymo metus šalyje susiformavo sistema, gebanti išgyventi savo kūrėją.

JAV ambasada Maskvoje šeštadienį pranešė, kad įspėjo Rusiją apie galimai planuojamą išpuolį sostinėje, o Rusijos FSB atsakė, kad gavo šį įspėjimą ir imasi atitinkamų veiksmų. JAV ambasada teigė, kad „žino apie realią grėsmę, kad Maskvos Carycino muziejuje-draustinyje gali įvykti incidentas, kurio metu gali būti daug aukų“. Rusijos FSB pranešė, kad gavo įspėjimą ir imasi „atitinkamų veiksmų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

2021 metų gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas Minske tapo tarptautiniu skandalu. Šio įvykio liudininkė ir viena iš „Černa kniga Belarusi“ (ČKB) („Juodoji Baltarusijos knyga“) kūrėjų Sofija Sapega atvirai prabilo apie tą dieną patirtą šoką, bendravimą su Ramanu Protasevičiumi ir vėlesnius išbandymus KGB bei izoliatoriuje.

Nors po Jevgenijaus Prigožino nužudymo Rusijos valdžia perėmė jo privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius į savo rankas, įtraukdama juos į Rusijos Afrikos korpusą, jo sūnus sugebėjo išsaugoti šeimos „verslą“ Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Padėjo jam šiame procese ne kas kitas, o CAR prezidentas Faustinas-Archange'as Touadéra, dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo diplomatai ir „Wagner“ veiklos tyrėjai.

Šeštadienio naktį Rusijos Kaliningrado srityje sutriko elektros tiekimas, o Baškirijos sostinės Ufos pramoniniame rajone, anot pranešimų, paskelbus perspėjimus dėl galimų Ukrainos dronų atakų pasigirdo sprogimai, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak vietos žiniasklaidos, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad elektra dingo apie vidurnaktį.

Per Helovino šventę Baltuosiuose rūmuose tarp šventėje dalyvavusių vaikų pasirodė mergaitė, apsirengusi rusiškais tautiniais rūbais, ir berniukas, apsivilkęs sovietinę karinę uniformą, skelbia „European Pravda“. Vaikus Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania Trump saldainiais vaišino ketvirtadienį, spalio 29 d. Prie D. Trumpo ir jo žmonos priėjo mergaitė, apsirengusi rusišku sarafanu ir kokošniku bei berniukas, vilkintis sovietinę karinę uniformą.

Elitinėje Maskvos gyvenvietėje Malyje Berežki (Rusija) nenustatyti asmenys išpaišė sieną name, kuris priklauso Kristinai Orbakaitei, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse. Anksčiau buvo skelbiama, kad namas priklauso jos mamai Alai Pugačiovai, tačiau atstovų teigimu, namas priklauso lietuvių kilmės K. Orbakaitei. „Tai nėra Alos Borisovnos (Pugačiovos) namas, o Kristinos Orbakaitės. Pareiškimo (policijai) rašyti mes neplanuojame“, – TASS cituojama A. Pugačiovos padėjėja Jelena Čurpakova.

Spalio 29 d. ir naktį į spalio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Rusijos Federacijos Kursko srityje, taip pat Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėliams, logistikos objektams ir remonto padaliniams.

Planuojamų trišalių derybų Abu Dabyje tema esą bus Rusijos ir Ukrainos saugumas pasibaigus karo veiksmams. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai pareiškė Rusijos diktatoriaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Reikia bent jau pereiti prie darbinio režimo, rasti tinkamų sąlyčio taškų, pradėti rimtai diskutuoti... Juolab kad būtent dabar mes ir iškėlėme šią temą“, – sakė J. Ušakovas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas perspėjo Europos šalis neriboti laivybos Baltijos jūroje ir užsiminė apie galimą krizę, panašią į susidariusią Hormuzo sąsiauryje, tačiau pabrėžė, kad Maskva nenori karinės konfrontacijos su Europa, praneša naujienų portalas „The Statesman“. Ketvirtadienį Maskvoje kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi galimam konfliktui, tačiau tebėra atvira diplomatinių santykių su Europos valstybėmis atkūrimui.

Lenkijoje sulaikytas Rusijos pilietis, įtariamas veikla užsienio žvalgybos tarnybos naudai. Apie tai pranešė Žemutinės Silezijos vaivadijos policija, skelbia „RMF24“. Teisėsaugos duomenimis, 55 metų Rusijos pilietį policijos pareigūnai sulaikė Svidnicos mieste. Policija pranešė, kad vyras buvo sulaikytas fotografuojantis pro šalį važiuojančius traukinius ir miesto geležinkelių infrastruktūrą.

Ketvirtadienį dėl dronų atakos Rusijos Maskvos ir Sankt Peterburgo oro uostuose buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 460 skrydžių, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA. Remdamasis portalo „airports.ru“ duomenimis, ASTRA suskaičiavo, kad daugiausia skrydžių sutrikimų buvo Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose. Sutriko oro uostų veikla Leidinio „Fontanka“ duomenimis, lėktuvus, negalėjusius nusileisti Rusijos sostinėje, priėmė Pulkovo oro uostas.

Rusijos oro linijų „Rossija“ lėktuve, skridusiame iš Maskvos į Archangelską, artėjant prie nusileidimo suveikė gaisro signalizacija, praneša Rusijos naujienų portalas „Lenta“. Nurodoma, kad lėktuve buvo 78 keleiviai. Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasis „Telegram“ kanalu „Shot“, incidentas įvyko bendrovės „Rossija“ orlaiviui „Superjet“ vykdant skrydį iš Maskvos į Archangelską.

Rusija intensyvina dienines atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti artėjant žiemai, taip pat mėgina suskaldyti Europos valstybes ir pašalinti jas iš taikos derybų. Apie tai rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų centro „Omega“ dronų perėmėjų operatoriai Donecko srities padangėje aptiko ir atakavo Rusijos dronų nešėją „Molnija-13“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė specialiųjų operacijų centras „Omega“. Pasak kariškių, Rusijos pajėgos dronus nešėjus naudoja FPV dronams gabenti arčiau fronto linijos, taip padidindamos jų veikimo nuotolį.

Naktį dronai atakavo Novokuibyševską Rusijos Samaros srityje. Po atakos vietinės naftos perdirbimo gamyklos (NPG), gaminančios degalus Rusijos aviacijai, teritorijoje kilo gaisras. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos leidiniu „ASTRA“, stebėsenos kanalu „Exilenova+“ ir Rusijos valdžios institucijų pareiškimais. Vietos gyventojai apie sprogimus ir veikiančią oro gynybą pranešė dar prieš paskelbiant regione pavojų. Oficialiai apie dronų atakos grėsmę paskelbta tik apie 6 val.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi karui su Europa, skelbia TASS. V. Putinas pareiškė, kad Rusija „karo nenori“. „Daugelis Europoje ruošiasi karui su Rusija iki 2030 metų, o Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori“, – cituojamas V. Putinas.

Maskvoje, Sankt Peterburge ir Ufoje šią parą buvo atidėta arba atšaukta daugiau nei 400 skrydžių, skelbia „Moscow Times“, remdamiesi „Baza“, „Fontanka“. Maskvos Šeremetjevo oro uoste buvo atidėta 149 skrydžių, o dar penki – atšaukti. Vnukovo oro uoste vėlavo 137 skrydžiai, o Domodedovo – 42, iš kurių vienas buvo atšauktas. Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostui teko priimti 16 lėktuvų dėl apribojimų sostinės oro erdvėje. Oro uoste buvo atšaukti šeši skrydžiai, o 57 – vėlavo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį išreiškė sielvartą dėl Rusijos drono smūgio į sausakimšą geležinkelio stoties peroną Ukrainoje. Anot jo, taikydamasi į civilius Maskva renkasi eskalacijos kelią. „Ką tik su dideliu sielvartu sužinojau, kad Rusijos reaktyvinis dronas smogė Dnipro geležinkelio stočiai, o padariniai – labai sunkūs“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.

Spalio 29 d. dieną Rusijos kariuomenė surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Per atakas žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, tarp jų – vaikų, rašo „RBC-Ukraine“. Spalio 29 d. apie 11 val. ryto priešas reaktyviniu dronu smogė Dnipro geležinkelio stočiai, kur stovėjo įprastas elektrinis traukinys ir keleivinis traukinys. Smūgis teko peronui, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose pasisakys prieš tarptautines sankcijas, ketvirtadienį pranešė Maskva. Rusija trečiadienį paskelbė, kad S. Lavrovas vyks į susitikimą Atlantoje, rengiamą spalio 30–31 d., prieš kitą mėnesį numatytas naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

Pchenjano remiamas Rusijos tarpininkų tinklas išnaudotojiškomis sąlygomis ir pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) sankcijas gabena Šiaurės Korėjos piliečius dirbti į Rusiją, įskaitant gamyklas, gaminančias Maskvai kare Ukrainoje reikalingą produkciją, pranešė žmogaus teisių grupė.

Spalio 29 d. Rusijos okupantai atakavo geležinkelio stotį Dnipro mieste. Naujausiais duomenimis, žuvo 13 žmonių. Apie tai pranešė miesto meras Borysas Filatovas savo „Facebook“ paskyroje ir vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža „Telegram“ kanale. „Dnipre įvyko tragedija. Dronas smogė civiliniam elektriniam traukiniui. Daug žmonių žuvo. Daugybė sužeistųjų“, – parašė B. Filatovas. Pasak O. Hanžos, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre paprašė „Financial Times“ ištaisyti straipsnį apie pokalbį su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Apie tai jis pareiškė interviu metu televizijai „TV2“. Antradienį, spalio 27 d., J. Gahr Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Pasak jų, pokalbio tikslas buvo išnagrinėti deeskalacijos galimybes ir sukurti europinį dialogo kanalą.

Rusijos invazijai į Ukrainą vis labiau slegiant valstybės finansus, vadovas Vladimiras Putinas ieško lėšų vyriausybei ir karui finansuoti. Jis siekia surinkti daugiau mokesčių iš ekonomikos, vis labiau orientuojamos į kariuomenės poreikius, civilių gyventojų reikmės nustumiamos į antrą planą. Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, paprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 m. valstybės biudžetą. Kartu numatyta virtinė mokesčių didinimo priemonių.

JAV Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendroves, gabenančias rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas, kad joms gresia teisinė atsakomybė. Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Senatorius pareiškė, kad rusiško kuro importas yra neteisėtas, ir paragino tanklaivius pakeisti kursą, kol dar ne vėlu.

Ketvirtadienio, spalio 29-osios, rytą dronai atakavo vieną didžiausių Rusijos chemijos kompleksų Baškortostane, gaminantį produkciją karinės pramonės sektoriui. Kaip praneša „The Moscow Times“, dronų taikiniu tapo Baškirijos sodos bendrovės gamykla. Po atakos virš jos ėmė kilti juodi dūmai. Ši gamykla yra vienas didžiausių Rusijos chemijos kompleksų. Šalyje jis užima pirmąją vietą pagal kalcinuotosios ir maistinės sodos gamybą.

Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pavadino JAV milijardierių Eloną Muską genijumi, skelbia rusų agentūra TASS. Jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija palaiko ryšius su JAV kosmoso klausimais, o konkrečiai – su „Starlink“ vadovu E. Musku. „Tiek mes, tiek mūsų amerikiečių partneriai – mes tai vertiname ir, nepaisant visų politinio pobūdžio klausimų, glaudžiai bendradarbiaujame su jais. Dirba tiek mūsų „Roscosmos“, tiek kitos įmonės“, – cituojamas V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priėmė dešimtis Afrikos lyderių Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime – tai Maskvos pastangų išplėsti savo įtaką visame žemyne dalis.

Ukrainai kuriant ir naudojant savo gamybos balistines raketas, Rusijai kils daugiau sunkumų, nes kai kurie geriausiai saugomi jos taikiniai taps pažeidžiami. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Turkijos karo ir saugumo analitikas, Izmiro ekonomikos universiteto docentas Sitki Egeli, kuris yra dirbęs su pirmaujančiomis savo šalies gynybos pramonės įmonėmis.

Po pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre sulaukė sąjungininkų kritikos. Jis paaiškino skambučio tikslą ir įvardijo galimus žingsnius taikos link, skelbia „Reuters“. Leidinio teigimu, toks kontaktas skiriasi nuo pastarųjų metų Vakarų Europos lyderių praktikos, kai jie vengė tiesioginių pokalbių su Kremliaus vadovu. Sprendimas surengti pokalbį sulaukė sąjungininkų kritikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Suomijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad, nepaisant Suomijos ir Rusijos vadovų pokalbio telefonu, Helsinkis nesiekia normalizuoti santykių su Maskva, praneša naujienų portalas „TVP World“. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie Rusijos karą Ukrainoje ir diplomatines pastangas jį užbaigti.

Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos diktatoriumi sukėlė įtampą tarp Europos šalių, remiančių Ukrainą, o tai labai pradžiugino Vladimirą Putiną. Apie tai rašo „The Telegraph“. Kiti Europos lyderiai sukritikavo Alexanderį Stubbą ir Joną Gahrą Støre už tai, kad šie „veikė savarankiškai“, nesiekdami bendro Europos sutarimo. Tuo metu Rusija pareiškė, kad tai buvo tiesiog bandymas atlikti tam tikrą vaidmenį derybų procese.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

NATO neturėtų sutikti su Rusijos reikalavimais, kol ši tęsia karą prieš Ukrainą. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“. Pasak valstybės vadovo, JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo parodė, kad ateityje gali būti imtasi įvairių veiksmų, kuriuos šiuo metu sunku prognozuoti. Jis taip pat priminė, kad Kremlius ne pirmą kartą viena ar kita forma grįžta prie saugumo garantijų suteikimo pagal savo sąlygas klausimo.

Nerimaudami dėl mažėjančių investicijų ir kapitalo nutekėjimo, Rusijos verslo atstovai reikalauja peržiūrėti mokesčių pakeitimus. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. „Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną su pasiūlymais prieš antrąjį svarstymą pakeisti mokesčių įstatymų projektus.

Trečiadienį, spalio 28 d., anksti ryte Rusijos Tulos srities Novomoskovsko miestą atakavo dronai. Per apšaudymą chemijos gamyklos „Azot“ teritorijoje kilo gaisras. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“. Pažymima, kad šį rytą maždaug 6 val. socialiniuose tinkluose pradėjo masiškai plisti Novomoskovske kilusio gaisro vaizdai. Rusai skundėsi dėl atakos ir patikslino, kad smūgiai teko vienam iš miesto objektų. Iš pradžių nebuvo aišku, kas sukėlė gaisrą. Mat dar 4 val.

Rusijos Skaitmeninės plėtros ministerija rengia naujus interneto apribojimus: institucija pasiūlė visą srautą iš užsienio domenų nukreipti per interneto svetainių blokavimui skirtą įrangą, taip pat riboti jo apimtį vartotojams. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, pranešė „Forbes“. Jų teigimu, ministerija ketina šiuos pakeitimus įtraukti į telekomunikacijų sektoriaus reformos įstatymo projektą, kurį pradėta rengti šių metų pavasarį.