TV3 Žinios

Vilniaus viršūnių susitikime Volodymyro Zelenskio ištarti žodžiai apie rusų vasaros planus Baltarusijoje uždavė mįslę Lietuvoje. Aukščiausi valstybės vadovai, paklausti, ką sako mūsų žvalgyba, nuo atsakymų išsisukinėja – aiškina, kad žmonėms reikia išlikti ramiems. Premjeras Gintautas Paluckas aiškina, kad informacija slapta, o prezidentas Gitanas Nausėda apskritai nusprendė ignoruoti šį klausimą ir nepratarė nė žodžio.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Iš Los Andželo per pasaulį skrieja įspūdingi riaušėmis virtusių protestų prieš imigracijos pareigūnus vaizdai su pleškančiais automobiliais, dujų užtaisais ir guminių kulkų šūviais. Donaldas Trumpas nutarė protestus malšinti karine jėga ir siunčia į Los Andželą Nacionalinę Gvardiją. Rusofašistai vakar naktį ir ryte atakavo Charkivą – miestui dar nespėjus atsigauti vėl ant jo numetė valdomų bombų.

Skandalas įsisuka – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai apsisprendė tirti, ar premjeras Gintautas Paluckas nesupainiojo verslo ir politikos reikalų. Kilus politinei audrai dėl Vyriausybės vadovo neseniai įsteigtai įmonei suteiktos penktadalio milijono lengvatinės paskolos, į komisiją Gitano Nausėdos rekomendacija kreipėsi pats Paluckas, taip pat opozicijoje esantys konservatoriai.

Nors jau vasara ir vis dažniau išlenda saulė, dalis žmonių skundžiasi dirglumu, jėgų stoka, mieguistumu. Kaltę dėl šių negalavimų dažnas suverčia sezoniniam nuovargiui, vitaminų trūkumui, nors iš tiesų dėl to kalti gali būti hormonų sutrikimai. Jei trūksta estrogeno, svyruoja nuotaika, per daug kortizolio – kankina nerimas, lėtinis nuovargis. Žmonės dažnai neįtaria, kad dėl jų negalavimų gali būti kalti hormonai.

Naujausias „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį užsakė Susisiekimo ministerija, atskleidė itin prastą Lietuvos kelių būklę. Apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Tuo tarpu net 61 procentas lietuvių mano, kad kelių būklė lemia ir šalies saugumą, o pagrindinis faktorius, trukdantis pagerinti infrastruktūrą – nepakankamas valstybės finansavimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė tradicinę, kasmetinę kalbą – apžvelgė tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Nausėda minėjo ne tik karų laikotarpį, kuriuo gyvename, bet ir akcentavo, kad sviesto negalime pakeisti patrankomis, o šalyje skurdo rizika didėja.   Kaip prezidento kalbą įvertino ekspertai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovu Linu Kontrimu.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Nuo kitų metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turės mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti dar metams – iki 2027-ųjų. Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą.

Dvi karalienės ir dvi ypatingos istorijos. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda apie Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę ir Švedijos – Kotryną Jogailaitę. Paroda kviečia pažvelgti į istorines moteris ne tik kaip į karalienes, bet ir kaip į įtakingas asmenybes. Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos.

Kone kas trečią Lietuvos gyventoją kamuoja pavasarinė alergija. Žydint beržams ir ore tvyrant žiedadulkėms, žmonės masiškai plūsta pas medikus – alergologų kabinetuose nebėra laisvų laikų, o konsultacijų tenka laukti net iki dviejų mėnesių. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis alergiškų žmonių nesigydo, taip rizikuodami savo sveikata. O pavasarinės alergijos gali komplikuotis ir į astmą, kai pradeda trūkti oro, apima dusulys – tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninę.

Prieš kiek daugiau nei dvi savaites vežta ir ant namo užvirtusi vėjo jėgainės mentė pagaliau nukelta. Namo šeimininkas skaičiuoja nuostolius, sako buvo apdraudęs turtą ir laukia draudikų išvadų. Didelių nuostolių patyrė ir krovinio savininkai, sugadinta ne tik pati mentė, brangiai atsiėjo ir patys darbai besiruošiant šiai sudėtingai operacijai.

Bitininkai kyla į kovą dėl prekyboje vis dažniau parduodamo neautentiško medaus. Nors, kaip rodo tyrimai, tokiame produkte daug pridėtinio cukraus, jis vis tiek vadinamas medumi ir dėl to klaidinami vartotojai. Žmonės gauna ne sveikatos šaltinį, o produktą, prifarširuotą cukrumi. Tokius gaminius jau tiria Maisto ir veterinarijos tarnyba, o aptikusi pažeidimų įmonėms taiko ir sankcijas.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje po ketvirčio amžiaus pertraukos vėl prasideda statybos. Ten statomas penktas iš kadaise aštuonių suplanuotų agregatų. Jis esą užtikrins Lietuvos elektros sistemos lankstumą ir padės greitai reaguoti į netikėtus svyravimus. O svarbiausia, kad leis sumažinti kainas vartotojams. Tiesa, kiek – nežinia.   Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje driekiasi 4 agregatai, šią savaitę pradėtas statyti penktasis.

Posakis „kaip dramblys porceliano parduotuvėje“ Tailande virto realybe. Tik parduotuvė ne porceliano, o dramblys taikėsi į ryžių traškučius. Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip kelias tonas sveriantis nekviestas pirkėjas įsliūkino į parduotuvę pasivaišinti. Vagis, sveriantis kelias tonas į tailandietišką parduotuvę „užsuko“ visai be gėdos jausmo. Dramblys kišo straublį į ryžių traškučių dėžę ir vikriai rijo skanėstus bei, žinoma, nepamiršo pasiimti maišelio su savimi.

Rusofašistai surengė didžiausią nuo invazijos pradžios Charkivo bombardavimą – mieste naktį nugriaudėjo maždaug 40 sprogimų. Smūgiavo ir dronai, ir raketos, ir aviacinės bombos. Deja, pražudydamos žmonių. O Amerikos prezidentas ne tik teisina Vladimirą Putiną už jo paskutines atakas. Bet, anot Amerikos žiniasklaidos, – patyliukais bando susilpninti kongrese ruošiamą sankcijų Rusijai įstatymą, kad jis būtų bedantis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sostinėje praūžė rekordinį dalyvių skaičių subūrusios LGBTQ bendruomenės eitynės „Baltic Pride“. Šiemet policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Per eitynes šalia Katedros tikintieji garsiai meldėsi, o į homoseksualus skriejo ir pomidorai, ir kiaušiniai. Su trankia muzika ir šokiais per Vilniaus centrą keliaujantys homoseksualai kasmet prašo to paties – tokių pačių teisių kaip ir heteroseksualioms poroms.

Sostinėje praūžė rekordinį dalyvių skaičių subūrusios LGBTQ bendruomenės eitynės „Baltic Pride“. Šiemet policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Per eitynes šalia Katedros tikintieji garsiai meldėsi, o į homoseksualus skriejo ir pomidorai, ir kiaušiniai.  Pernai liepą startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga neištempė nė metų – baigiasi suplanuoti milijonai. Nuo šiol nemokamai į gydymo įstaigas veš tik gulinčius ligonius ir tuos, kurie vyksta į transplantacijas.

Vilkaviškio krašto žmonės sukilo ir išsigando pasklidus kalboms, kad netrukus savininkai parduos turgavietę. Ji yra miesto centre, šalia – autobusų stotis, tad prekybai tokia lokacija, anot vilkaviškiečių, puiki vieta. Ir, jų žiniomis, į turgavietę galimai nusitaikė vienas prekybos centras. Vilkaviškiečiai išsigandę, kad liks be darbo. Vietos valdžia ramina, kad pastatys naują turgų, tiesa, jis bus gerokai toliau nuo miesto centro.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, naudodamasi brangiausiomis priemonėmis, šį pavasarį nesugebėjo įgyvendinti iškeltų tikslų ir įtikinamai įveikti laivybą Raudonojoje jūroje blokavusių Jemeno hučių. Ar mūsų didžiųjų sąjungininkų galia tampa vis labiau popierinė? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Giedrimu Jeglinsku.

Vilniuje nuo pavasario pradžios į „Grindos“ gyvūnų globos namus plūsta skambučiai su prašymais pagauti ir sterilizuoti benames kates. Kai kurie prašymai pavėluoti – pavyzdžiui, į kolektyvinį sodą po žiemos sugrįžę žmonės pamato, kad rudenį palikta katė atbėga su dešimčia kačiukų. Vilniaus gyvūnų globos namai nemokamai kastruoja katinus ir grąžina ten, kur rado.

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, milijardierius Darius Mockus prasiplėtė savo sklypą ir užgrobė dalį valstybinės žemės Pavilnių regioniniame parke. Statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad jis kaip savo naudoja 56 kvadratinių metrų žemės, kuri priklauso valstybei. Verslininką inspekcija įpareigojo patraukti tvorą, vartus ir lysves su svogūnais nuo valstybinės žemės. To nepadarius, gresia bauda, kuri, panašu, gali milijardieriaus ir neišgąsdinti – nuo 300 iki 560 eurų.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Prezidentūros kieme vyko sporto linksmybės. Prezidentas su pirmąja šalies ponia šėlo būryje vaikų iš visos Lietuvos, demonstravo įgūdžius virvės traukimo, riedulio rungtyse, mėtė kamuolį į krepšį. Tarptautinio olimpinio komiteto ir Dianos Nausėdienės organizuojamas renginys – olimpinis piknikas – siekia atitraukti vaikus nuo ekranų, skatinti daugiau judėti ir bendrauti gyvai. Prezidentūroje ordino medaliais pagerbti ir nusipelnę tėvai ir globėjai.

Daugelio dvyliktokų siaubas – lietuvių kalbos brandos egzaminas – šiemet tapo išskirtinis. Mokytojai spėja, kad dauguma abiturientų  visoje Lietuvoje pasirinko tą pačią temą – „Ar lengva būti savimi?“, remdamiesi Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėliu“. Moksleiviai šią temą vadina lengva ir tikisi gerų balų. Mokytojai atsargesni, dešimtukų lietaus nežada ir nerimauja, kad bus prasti sunkiau besimokiusių ir bendrojo kurso egzaminą pasirinkusių mokinių balai.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Maldos, ašaros, tikėjimas ir milijonai žmonių – Saudo Arabijoje vyksta didžiausias religinis susibūrimas planetoje. Ant šventojo Arafato kalno šlaitų piligrimai iš viso pasaulio leidžia dieną, kuri laikoma Hadžo kulminacija. Balti drabužiai, maldos auštant ir visiško dvasinio atsinaujinimo jausmas – musulmonams tai ne šiaip apeiga, o kelias į atleidimą ir naują gyvenimą. Virš uolėto Arafato kalno teka saulė.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Skandalingais šokiais pagarsėjęs Algimantas Ulvidas švenčia pergalę. Kauno apylinkės teismas jį išteisino byloje, kurioje jis kaltintas dėl keturių nepilnamečių – dviejų berniukų ir dviejų mergaičių – tvirkinimo. Pagrindinis argumentas – paaugliai kaunietį apgavo ir pasisakė esą vyresni. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis Algimantui Ulvidui.

Ukrainoje be žinios dingo lietuvis karys – 55-erių Gediminas Steponavičius, tarnavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. TV3 šaltinių duomenimis, lietuvis karys – šturmuotojas, prisidėjo prie bandymų atkovoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir gegužę dingo rusų okupuotoje zonoje. Įtariama, kad karį į nelaisvę paėmė rusai arba jis žuvo. Gediminas Steponavičius, Ukrainoje kariaujantis lietuvis, gegužę dingo be žinios.

Skandalas Alytaus rajone – iš lėktuvo mėtyta vakcina nuo pasiutligės, skirta lapėms, galimai apsinuodijo šunys. Du nugaišo iš karto, o vieną pavyko išgelbėti. Alovėje gyvenantys keturkojų šeimininkai netveria pykčiu – vakcina skirta mėtyti pamiškėse ar laukuose, buvo mėtoma bet kur, tad jaukas pakliuvo tiesiai į gyvenamo namo teritoriją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškinasi situaciją.  Savo vokiečių aviganę, vos septynių mėnesių kilmingąją Dorą, kviečia Tomas.

Pasvaliečių šeimos namą toliau ryja dar nenurimusi žemė. Šeimininkai pastebėjo naujus plyšius name. Į Pasvalį pirmadienį atvyko geologų komanda.  Kas vyksta žemės gelmėse, atsakymų iš specialistų laukia ne tik nukentėjusi šeima, bet ir aplinkiniai gyventojai, mat baiminasi, kad prasmegti gali visa gatvė. O smegduobės ryjamo namo šeimininkai jau susitaikė su mintimi, kad šeimos namus – tiksliau, kas liko iš jų – teks griauti.

Sicilijoje prie Etnos vaikščiojant turistams netikėtai iš ugnikalnio ėmė veržtis dūmais. Į dangų pakilo milžiniškas pelenų debesis – daugiau nei šešių su puse kilometro aukščio. Tai beveik kaip dvidešimt Vilniaus televizijos bokštų, pastatytų vienas ant kito. Išsigandę turistai ėmė bėgti kuo toliau nuo ugnikalnio, o vietiniai stebėjosi įspūdingu reginiu iš savo terasų.  Kadrai gniaužia kvapą – virš apstulbusių turistų galvų kyla milžiniškas vulkaninių pelenų debesis.

Nelaimingas įvykis Visagine – apsinuodijusi žiebtuvėlio dujomis mirė 17-metė. Toksikologai perspėja, kad toks svaiginimosi būdas ypač pavojingas, mat prisikvėpavus dujų, ima trūkti oro, žmogus pradeda dusti, o galiausiai stoja širdis. Specialistai nuo tokių pavojų pataria ypač saugoti paauglius, mat prisižiūrėję socialinių tinklų jie ima kopijuoti taip besisvaiginančius jaunuolius.

Į verslo paskolos skandalą įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas Seime atsakinėjo į klausimus dėl savo neseniai įsteigtos įmonės paskolos, skirtos startuoliams. Opozicija tikina, kad daugėja ženklų, jog įmonė gali būti sukurta tam, kad galima būtų pigiau pasiskolinti 200 tūkstančių. G. Paluckas atkerta, kad viskas teisėta ir trauktis neketina.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

Vienuoliktokai pradėjo brandos egzaminų sesiją. Matematikos egzaminas praėjo be didesnių trikdžių, moksleiviai vos atlikę užduotis pamatė surinktus taškus. Kai kurie grįžo namo žinodami, kad išlaikė brandos egzaminą net nebaigę dvyliktos klasės. Ekspertai aiškina, kad tokios sėkmės priežastis nebūtinai geros žinios, o tai, kad užduotys panašios į bandomojo egzamino.

Lenkija išsirinko naują prezidentą – juo tapo 42-ejų nacionalistas ir Donaldo Trumpo šalininkas, euroskeptikas Karolis Nawrockis. Kova dėl valstybės vadovo posto vyko balsas į balsą, tad neapsieita be kuriozų. Proeuropietiškas Varšuvos meras per anksti patikėjo savo pergale ir pasiskelbė laimėjęs rinkimus. Visgi vėliau jam teko pripažinti pralaimėjimą.

NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.  Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.

Itin ekstremalus pavasaris su užsitęsusiomis šalnomis kai kuriuos ūkininkus paliko visai be derliaus. Panašu, kad šiemet teks krimsti iš svetur atvežtus graikinius riešutus, mat kai kur Lietuvoje augantys visiškai nušalo. Taip pat ir lazdyno riešutų, prognozuojama, bus gerokai mažesnis derlius, o ir kaina kops į viršų.  Prie Marijampolės, Meškučių kaime, Algirdas Jušinskas beveik hektaro plote augina graikinius riešutmedžius.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Praėjo daugiau nei treji metai, kai konservatorių Vyriausybė leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje. Iškart kilo didžiulis skandalas, prekybos karą paskelbė Kinija. Tuomet ir Gabrielius Landsbergis, konservatoriai bei kitos su jais valdžioje buvusios partijos Lietuvos žmonėms pasakojo, kad bendradarbiavimas su Taivanu atneš didžiulę naudą ekonomikai, į šalį plūstels milijardinės investicijos. Vis tik dabar, po 3 metų akivaizdu, kad pažadai buvo pernelyg skambūs.

Mėlynių ir kitų miško uogų valgytojams liūdnos naujienos iš gamtininkų – dėl gegužę siautusių šalnų, miško uogų derlius šiemet bus itin skurdus. Šalnos nukando uogienojus per patį jų žydėjimą, tad daugumoje šalies miškų mėlynių bus tik patiems miško gyventojams. Gerokai menkesnis bus ir miško aviečių derlius. Nudžiuginti negali ir klimatologai – po truputį atsėlinanti vasara, bent jau dabar atrodo, šykštės kritulių, tad ko nepakando šalnos, naikins sausra.

Naujausia alkoholio vartojimo statistika skelbia – pernai vienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė kiek daugiau nei 10 litrų gryno alkoholio, arba 25 litrus degtinės. Aiškėja, kad lietuviai ėmė mažiau svaigintis. Pernai gyventojai suvartojo mažiausiai alkoholio per pastarąjį dešimtmetį. Patys žmonės velnio lašus keikia ir tvirtina, kad svaigiųjų gėrimų vartoja saikingiau. Tiesa, nors alkoholio vartojimas mažėja, bet jo sukeltų ligų ir mirčių daugiau nei užpernai.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.