Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.
„Darbdavių ir ieškančiųjų darbo aktyvumas išauga metų pradžioje (sausį, vasarį), sezoninių darbų ir darbuotojų paieška išauga balandžio mėnesį, o pasibaigus vasarai prasideda naujas darbo rinkos sezonas.
Pasibaigus vasaros atostogų laikotarpiui įmonės publikuoja daugiau darbo pasiūlymų, nes tiksi, kad rudenį bus lengviau sulaukti kandidatų dėmesio, o ieškantieji darbo, atitinkamai, matydami didesnį pasiūlymų pasirinkimą aktyviau domisi karjeros galimybėmis“, – komentavo darbo rinkos specialistė.
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis irgi patvirtino, kad rudenį pastebimas tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių aktyvumo padidėjimas.
„Šį suaktyvėjimą ko gero daugiausiai lemia tai, jog daugelis per vasarą yra mažiau linkę keisti darbą, žmonės atostogauja, galbūt turi kažkokios kitos veiklos.
Tie asmenys kurie išeina iš darbo, vasarą taip neretai linkę neskubėti iškart į kitą darbą. Darbų paieškos būna nukeliamos į rudenį. Na o atėjus rudeniui, žmonės jau imasi darbo paieškos ir stebime rinkoje tam tikrą suaktyvėjimą“, – komentavo jis.
Nauja pradžia – rudenį
R. Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad rudenį žmonės ieško darbų, dėl įvairių priežasčių.
„Naujo darbo paieškos rudenį priežastys įvairios. Viena iš jų – simbolinė nauja pradžia. Žmonėms psichologiškai paprasčiau pradėti pokyčius turint kažkokią konkrečią datą. Todėl nusprendžia darbo ieškoti, pavyzdžiui, nuo Naujų metų, nuo pirmadienio, nuo kito mėnesio, po atostogų ir pan.
Išaugusi paklausa įprastai išjudina ir pasiūlą. Viešumoje sklandanti informacija apie darbo rinką, įmonių aktyvumas, įmonių kaip darbdavio reklama, darbo pasiūlymų reklama, karjeros pokyčių pavyzdžiai taip pat daro įtaką sprendimui ieškoti kito, geresnio darbo“, – priežastis vardijo R. Karavaitienė.
Anot jos, šiuo metu darbo skelbimų portale daug darbo pasiūlymų gamybos, klientų aptarnavimo, pardavimų, IT, finansų, valdymo, inžinerijos, transporto, prekybos srities darbuotojams.
„Tuo metu pagal vienam darbo skelbimui tenkantį kandidatų kiekį, didžiausio susidomėjimo sulaukia komunikacijos, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, pardavimų, bankininkystės, turizmo, viešojo maitinimo, valdymo ir prekybos srities skelbimai“, – komentavo R. Karavaitienė.
Darbo pasiūlymai
Portale CV-online.lt daugiausiai skelbimų klientų aptarnavimo srityje. Darbdaviai siūlo pardavėjų, konsultantų, vadybininkų darbus ir siūlo nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. algas ant popieriaus. Finansų ir apskaitos srityje algos didesnės, darbdaviai ant popieriaus siūlo ir 5–7 tūkst. eurų.
Tuo metu daugiausiai darbuotojų sulaukiantys komunikacijos, rinkodaros sričių darbo pasiūlymuose nurodomi 2–4 tūkst. eurų atlyginimai ant popieriaus. Tuo metu viešojo maitinimo srityje siūlomi 2 tūkst. eurų ant popieriaus atlyginimai.
Pasiūlyti dideles algas galės ne visi
Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė vertindama metinius atlyginimų augimo tempus, pastebėjo, kad jau nuo pernai metų antrojo ketvirčio viešojo sektoriaus atlyginimų augimas viršija privatų.
„Valstybinės duomenų agentūros informacija rodo, kad per ketvirtį viešajame sektoriuje atlyginimai šoktelėjo net 3,6 proc., o privačiame – tik 0,8 proc.
Privačiame sektoriuje dažnėja veiklos efektyvinimo sprendimų paieškos. Nors Lietuvoje atlyginimų vidurkis sparčiai tebeauga, tam tikrų sektorių galimybės varžytis šiose lenktynėse siaurėja“, – pastebėjo ekonomistė.
Tačiau pasak I. Genytės-Pikčienės, atlyginimų augimo priežastys nesikeičia.
„Pirmiausia, atlyginimų vidurkio ūgtelėjimą paveikia padidintas minimalus mėnesinis atlygis (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo ženklus kilstelėjimas paveikia ir visą likusią atlyginimų vertikalę, nes tenka atitinkamai kilstelėti ir už tam tikras kvalifikacijas mokamus uždarbius.
Nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlygis taipogi bus didinamas dviženkliais tempais, tad tai kaitins atlyginimų augimą ir 2025 metais“, – prognozavo ekonomistė.
Darbo ieško vis daugiau žmonių
Užimtumo tarnyba irgi fiksuoja aktyvesnį klientų srautą – darbo ieškančių asmenų skaičius auga trečią mėnesį iš eilės. Rugsėjo pradžioje registruota 160,6 tūkst. asmenų bedarbio statusu – daugiausiai nuo balandžio pradžios.
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje skelbiama 9,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 7,1 tūkst. – kvalifikuoto darbo pasiūlymai, 2,4 tūkst. – nekvalifikuoto darbo vietos.
Daugiausiai darbo pasiūlymų siūloma specialistų ir įstaigų tarnautojų grupėje – sandėliavimo tarnautojams, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, slaugos specialistams.
Taip pat kvalifikuotų darbininkų, operatorių ir paslaugų (aptarnavimo) darbuotojų grupėje – pardavėjams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kasininkams ir nekvalifikuotų darbų grupėje – valytojams“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak jos beveik trečdalis darbo ieškančių asmenų pageidauja nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai – norinčių įsidarbinti pagalbiniais darbininkais.
„Kvalifikuoto darbo ieškantys daugiausiai nori įsidarbinti parduotuvių pardavėjais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, lengvųjų automobilių ir furgonų darbuotojais, administratoriais“, – komentavo M. Jankauskienė.
