Nedarbo išmoka jau pasiekė 1,4 tūkst. eurų: štai kas tiek gali gauti

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,4 tūkst. eurų ir liepą ją gavo 4,6 tūkst. žmonių.

„Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje sparčiai plinta darbo pasiūlymai būti atostogautojais ar miegotojais: vardija, kokios algos

Lenkija ruošiasi sutrumpinti darbo valandas – įves keturių darbo dienų savaitę

Tūkstančiai žmonių dirba be atlygio: vietoje pinigų – prasmė, meilė ir karjera ateityje?

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Nedarbo išmoka mokama už praėjusį mėnesį“, – komentavo „Sodra“.

Kas tris mėnesius išmoka mažėja

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

„Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistravo Užimtumo tarnyboje 2024 metų liepą, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų lapkričio pradžios iki 2024 metų gegužės pabaigos“, – skaičiavo „Sodra“.

Anot jos, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.

„Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, liepą Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Jam nedarbo išmoka mokama liepos–rugsėjo mėnesiais sieks 525,33 euro, nuo rugsėjo iki gruodžio – 463,25 euro, nuo 2025 m. sausio iki kovo – 401,17 euro“, – komentavo „Sodra“.

Bedarbiai – jauni darbuotojai

„Sodros“ duomenimis, antrąjį ketvirtį apdraustųjų buvo 1,6 tūkstančio arba 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau žmonių buvo priimta į darbą nei atleista.

Vis dėlto beveik 5 tūkstančiais arba 7 proc. padidėjo nedarbo išmoką gaunančių žmonių skaičius. Kelis metus iš eilės stebima tendencija: nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų. Šioje amžiaus grupėje kas dešimtas apdraustasis gauna nedarbo išmoką. 

Nedarbo išmoką dažniausiai gauna jaunuoliai prieš tai dirbę administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 8 bedarbiai tenka 100-ui apdraustųjų, prekyboje – 7 bedarbiai 100-ui apdraustųjų bei apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 6 bedarbiai 100-ui apdraustųjų. Palyginti mažiausiai nedarbo išmokos gavėjų viešojo valdymo veikloje – čia iki 30 metų amžiaus grupėje 100 dirbančiųjų tenka 1,8 bedarbio. 

Šiais metais daugiau jauniausių nedarbo išmokos gavėjų atsirado tarp dirbusių kituose sektoriuose: informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, statybos veiklose. Šios sritys atspindi ir jaunimo karjeros pasirinkimą.

Europoje bedarbių daugėja

Rudenį Europos darbo rinkos sutinka prastomis nuotaikomis. Dar liepą teigiamoje zonoje buvęs žemyno darbo rinkos barometras per mėnesį sumažėjo 0,9 balo ir siekia 99,6. Tai – ženklas, kad artimiausius mėnesius nedarbas didės, o užimtumo perspektyvos ims blogėti. Tačiau Lietuvoje situacija išlieka stabili, o barometras prognozuoja tik nereikšmingus pokyčius.

„Europos darbo rinkų nuotaikos stipriai pablogėjo“, – sakė Enzo Weberis, Užimtumo tyrimų instituto (IAB) prognozių skyriaus vadovas.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei IAB nedarbą ir užimtumą prognozuojantys komponentai fiksavo nuosmukį. Rugpjūčio mėnesį užimtumo komponentas sumažėjo 1,2 balo ir siekia 100,4. Tai – žemiausias lygis per trejus su puse metų. Nedarbo komponentas taip pat prarado teigiamą poziciją. Sumažėjęs 0,6 balo, jis siekia 98,7 ir yra žemiau neutralios ribos.

Anot E.Weberio, Europos užimtumo tarnybos jau senokai darbo rinkų ateitį vertino pesimistiškai, bet dabar nerimą ėmė kelti mažėjančios užimtumo tendencijos.

Tuo metu Lietuvoje kol kas kitokios nuotaikos, čia barometras mažėjo 0,2 balo ir lieka įsitvirtinęs teigiamoje zonoje (101,3). Nedarbo augimą prognozuojantis komponentas smuktelėjo 0,8 balo, bet išliko teigiamas (100,8). Užimtumo rodiklis netgi didėjo ir siekia 101,9 (+0,6 balo).