nedarbo išmoka

Darbdaviai ir vyriausybė nusitaikė į darbuotojus, kurie kasmet išeina iš darbo, kad gautų bedarbio išmokas, o jas leidžia atostogoms į šiltus kraštus. Kai kurie keliauja po Tailandą, Ispaniją. Darbdaviai įtaria, kad tokių asmenų gali būti apie 50 tūkst., tai yra daugiau nei pusė šių išmokų gavėjų. Bedarbių šiemet daugėja, o kartu ir jiems išmokamos sumos. Vyriausybė jau skaičiuoja, kad kitąmet bedarbių pašalpoms pritrūks kone 30 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekvieną mėnesį darbdaviai už savo darbuotojus moka nustatyto dydžio nedarbo draudimo įmokas. Nuo jų priklauso ir nedarbo išmokos, kurios gyventojams mokamos netekus darbo. Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatyta, kad šių išmokų gavėjų skaičius kitąmet sumažės. Tačiau pačios išmokos padidės daugiau kaip dešimtadaliu, o vidutinė nedarbo išmoka sieks 525 eurus. Nedarbo išmokos ir įmokos Nedarbo draudimo įmokų tarifas daugelį metų nesikeičia ir siekia 1,31 proc. darbuotojo algos.

Būti vienišu tėvu ar mama nėra lengva: tenka ne tik dirbti, kad būtų iš ko pragyventi, bet taip pat ir užtikrinti, kad mažametis visada būtų prižiūrimas ir neliktų vienas. Paprastai šią problemą išsprendžia darželis – kol vaikas yra ten, tėvai gali dirbti. Vis tik situacija pasikeičia, kai tėvai yra priversti dirbti pamainomis.

Ne paslaptis, kad atleidimas iš darbo gąsdina daugelį, kadangi staiga yra prarandamos nuolatinės pajamos. Vis tik geras ir ilgametis darbuotojas po atleidimo gali gauti tūkstančius eurų išmokų. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) papasakojo, kad jos darbovietė nusprendė mažinti etatus, todėl ji mėnesio pabaigoje bus atleista. „Auginu du mažamečius vaikus, tad darbdavys man išmokės 6 mėnesių išeitinę išmoką. Nesu tikra, bet galimai man priklausys ir ilgalaikio darbo išmoka.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl daugėja bedarbių, taip pat įmonių bankrotų. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų bent kurį laiką yra priversti gyventi iš nedarbo draudimo išmokos. Artimiausiu metu jos dydis nesikeis, tačiau, Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), 2025 m. pradžios kils ir su ja susieta išmoka bedarbiams.

Darbą praradę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą ir gauna net 1,4 tūkst. eurų nedarbo išmoką. „Sodra“ įspėja, kad ši išmoka kas tris mėnesius mažėja, o bedarbių gretas šiuo metu daugiausiai pildo jaunesni darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,4 tūkst. eurų ir liepą ją gavo 4,6 tūkst. žmonių. „Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Kai kurie gyventojams mokamų išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai pagal įstatymą perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį atsižvelgiant į pasikeitusį vidutinį darbo užmokestį. Nuo sausio prasidėjo naujas ketvirtis, dėl to išmokų dydžiai buvo vėl perskaičiuoti. Vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, nuo šių metų sausio iki kovo pakilo 18,1 euro iki 2005,9 euro. Taigi „Sodra“ skelbia, kiek dėl to padidėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo ir kitos išmokos.

Sudėtinga situacija pernai vertė įmones stabdyti plėtrą, mažinti darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Specialistai vardija, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad per 2023 m. 11 mėnesių buvo gauta 58 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Daugiau dirbančiųjų atleista apdirbamosios gamybos (+0,4 tūkst.) ir statybos (+0,2 tūkst.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Kai kurie žmonės pramogauti ketina net sirgdami ir turėdami nedarbingumą – tikrą ar tariamą. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad už kelionės prie jūros nedarbingumo laikotarpiu iš žmonių gali būti atimta nedarbingumo išmoka. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiemet atleistųjų ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo. Mažiausia išmoka darbą praradusiems gyventojams siekia beveik 200 eurų, o didžiausia – viršija ir 1 tūkst. eurų. Tuo metu darbdaviai kalba apie užklupusius finansinius sunkumus ir žada, kad atleidimų gali būti dar daugiau. „Sodros“ duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje nedarbo išmoką gavo 77,7 tūkst. žmonių. „Nuo metų pradžios šis skaičius padidėjo nežymiai – sausį buvo 77 tūkst. gavėjų.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką. Bet velnias slypi detalėse.

Dalis minimalių ir maksimalių socialinio draudimo išmokų dydžių yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Priklausomai nuo jo, įmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Su kovu baigiasi pirmasis šių metų ketvirtis. O nuo balandžio prasidėjus antrajam metų ketvirčiui perskaičiuojami kai kurių išmokų dydžiai, kadangi VDU, pagal kurį jos skaičiuojamas, didėja nuo 1787,10 euro iki 1887,80 euro.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime spaudai. „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Siekiant užtikrinti didesnes garantijas darbuotojams, numatoma sudaryti palankesnes sąlygas skirti jiems išmokas iš Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo, pailginti kreipimosi dėl išmokų laikotarpį nuo 6 iki 12 mėnesių ir nustatyti, kad išmokos iš šių fondų, mirus teisėtam jų gavėjui, yra paveldimos. Taip pat būtų nereikalaujama asmens prašymo, skiriant ilgalaikio darbo išmokas, jeigu gavėjo duomenys yra Apdraustųjų registre.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, šiandien pasiimti taip vadinamą biuletenį tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu. Profesinių sąjungų atstovai abejoja, kad darbuotojai tyčia „serga“, nes gaudami ligos išmoką, o ne įprastą atlyginimą, jie praranda pinigų. „Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Paprastai mėnesio pabaigoje ne vienam žmogui, ypač gaunančiam mažesnes pajamas, baigiasi pinigai. Tad planuojant išlaidas pravartu žinoti, kada pinigų galima sulaukti iš „Sodros“. Penktadienį ji paskelbė kalendorių, kokiu grafiku gyventojams bus mokamos įvairios pensijos ir išmokos kitą mėnesį. Kada mokės įvairias išmokas Taigi, vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos nuo gegužės 24 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo.

Pasitaiko situacijų, kai anksčiau nedirbę asmenys gauna tokias pat ar didesnes išmokas nei tie, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, tai yra nedarbo išmokos problemos esmė, dėl kurios šią išmoką planuojama peržiūrėti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Monika Navickienė teigė, kad peržvelgus statistiką galima rasti neatitikimų.

Nuo šeštadienio vidurnakčio visoje Lietuvoje prasideda trijų savaičių karantinas. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą susirgus? Ar bus mokama ligos išmoka, jei žmogus turi privalomai izoliuotis arba jei prižiūri namuose pradinuką, kuris mokosi nuotoliniu būdu?  Išplatintame pranešime „Sodra“ primena svarbiausią informaciją apie nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką parlamentarai patvirtino dar birželio mėnesį. Pagal patvirtintas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, bedarbiams Lietuvoje pašalpos bus mokamos ilgiau - 9 mėnesius: 1-3 nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, 3-6 mėnesį - 40 proc., o 6-9 mėnesį – 30 proc.

Vi­si il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą as­me­nys nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Ma­no­ma, kad ati­dir­ban­čių­jų už pa­šal­pas uk­mer­giš­kių pa­dau­gės ke­tu­ris kar­tus. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems as­me­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.