Artimiausiu metu jos dydis nesikeis, tačiau, Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), 2025 m. pradžios kils ir su ja susieta išmoka bedarbiams.
Nedarbo išmoka didės 26,53 euro
Nedarbo draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovi ir kintama, primena „Sodra“.
Dabar pastovi nedarbo išmokos dalis yra lygi 215,01 euro. Tai yra 23,27 proc. MMA, kuri iki šių metų pabaigos bus lygi 924 eurams.
Kaip jau skelbta, nuo kitų metų pradžios MMA didės 114 eurų, t. y. 1038 eurų. Dėl to nedarbo išmokos pastovioji dalis atitinkamai didės iki 241,54 euro.
Taigi jau kitais metais bedarbiams bus pridėta po 26,53 euro. Kadangi nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių, tai per šį laiką visiems išmokų gavėjams iš viso bus pridėta po 238,77 euro.
Kita nedarbo išmokos dalis yra kintama ir skirtinga. Priklausomai nuo mėnesio, kurį mokama išmoka, kintama jos dalis palaipsniui mažėja nuo 38,79 proc. iki 23,27 proc. Dėl padidėjusios MMA ši išmokos dalis nesikeis.
Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad nedarbo išmoką priklauso tiems, kas buvo draustas nedarbo draudimu (legaliai dirbo), gavo bedarbio statusą, o iki bedarbio statuso įgijimo yra sukauptas bent 12 mėn. stažas per pastaruosius 30 mėnesių.
Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka yra apie 580 eurų, o ji mokama 81 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje daugėja bedarbių
Rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas – tai 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 7,1 tūkst. mažiau nei kovą, prieš suaktyvėjant sezoninių darbuotojų samdai, informuoja Užimtumo tarnyba.
„Nepaisant stabilių įsidarbinimo rodiklių ir rugpjūtį sumažėjusio naujų klientų srauto, fiksuojame nedarbo ūgtelėjimą.
Dalis mūsų klientų grįžta po terminuotų darbų, kiti neskuba ar negali taip greitai, kaip norėtų, grįžti į darbo rinką“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas šalyje siekia 8,8 proc. – šalyje nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą.
Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos r. (12,4 proc.), Lazdijų r. (11,2 proc.) bei Kazlų Rūdos ir Jonavos r. (po 11,1 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).
Registruoto nedarbo rodikliai pastarąjį mėnesį didėjo 54 savivaldybėse. Labiausiai nedarbas paaugo Molėtų r., Zarasų r., Marijampolės, Šakių r., Joniškio r., Pagėgių, Anykščių r. ir Švenčionių r. savivaldybėse.
Daugėja įmonių bankrotų ir jų turto areštų
Kol vieni darbdaviai atsisveikina su dalimi darbuotojų (pavyzdžiui, „Telia“ atleis 400), kiti bankrutuoja ir atleidžia visus.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje registruotos 743 bankrutuojančios įmonės ir fiksuotos 3328 įmonės, kurių turtas buvo areštuotas (tokiais atvejais kyla sunkumų mokėti algas).
„Creditreform Lietuva“ ekspertai prognozuoja, kad šių verslo nelaimių, ypač kai kuriuose sektoriuose, gali pagausėti.
„Jei bendri bankrotų ir areštų skaičiai, lyginant su pernykšte statistika, neatrodo labai keliantys nerimą – bankrutuojančių šiemet 12,2 proc. daugiau nei pernai, o patyrusių turto areštą padaugėjo tik 11 vienetų, tačiau pažvelgus į atskiras ūkio šakas, situacija atrodo jau ne tokia optimistinė“, – pranešime cituojamas „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Bankrutuojančių verslų gausėjo pusėje iš 20 ūkio šakų. Iš sektorių, kur dominuoja komercinės įmonės, labiausiai bankrotų gausėjo transporto ir saugojimo sektoriuje (130 proc., nuo 44 iki 101 ), finansinėje ir draudimo veikloje (50 proc., nuo 4 iki 6) ir žemės ūkyje (42 proc., nuo 12 iki 17).
Įmonių, kurių disponavimas turtu buvo apribotas, daugėjo net 12 iš 20 ūkio šakų. Didžiausias augimas buvo stebimas tarp įmonių, užsiimančių transporto ir saugojimo sektoriuje (8,8 proc.), finansinėje veikloje (6,7 proc.), žemės ūkyje (6,4 proc.) ir apdirbamojoje gamyboje (6,0 proc.)
Abiejose TOP‘uose atsidūrę transportininkai, ypač mažesnės įmonės ir ypač turinčios skolų vilkikų lizingo kompanijoms, šiuo metu iš tiesų negali pasigirti gera sveikata dėl užsidariusių transportavimo į rytus krypčių ir išaugusios konkurencijos vakarų kryptimi. Tarp žinomesnių bankrotų – „Integre Trans“, „Lumifast“, „Baltic Line“, „Memel Logistics“.
Netikėtai abiejuose trejetukuose atsirado finansinio sektoriaus įmonės. Viena iš galimų priežasčių – gerokai sugriežtėję reikalavimai šio sektoriaus atstovėms – ypač paskutiniu metu pasirinkusiems įvairiems finansiniams startuoliams – ir pradėti kruopštūs šio sektoriaus veikėjų patikrinimai, kuriuos vykdė Lietuvos bankas ir FNTT.
Po jų bendrovei „Payeer“ skirta rekordinė bauda. Tiesa, pati „Payeer“ savo svetainėje jau teigia veikianti iš Paragvajaus. Panašu, kad palankumo finansiniams startuoliams ar panašioms kompanijoms laikotarpis Lietuvoje baigėsi, kaip tai anksčiau nutiko Estijoje ir Latvijoje.
Tai, kad bankrotai ir turto areštai ėmė lankyti žemės ūkio įmones, susiję tiek su žemomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis, tiek dėl prognozėmis, kad dėl sausringos ir audringos vasaros šiųmetinis derlius bus kur kas mažesnis, nei planuota. O tai, tikėtina, paskatino kai kuriuos kreditorius nedelsti su savo reikalavimų pateikimu. Iš didesnių bankrotais paskelbtos Užgirių bei Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovės.