• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl daugėja bedarbių, taip pat įmonių bankrotų. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų bent kurį laiką yra priversti gyventi iš nedarbo draudimo išmokos.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl daugėja bedarbių, taip pat įmonių bankrotų. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų bent kurį laiką yra priversti gyventi iš nedarbo draudimo išmokos.

REKLAMA

Artimiausiu metu jos dydis nesikeis, tačiau, Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), 2025 m. pradžios kils ir su ja susieta išmoka bedarbiams.

Nedarbo išmoka didės 26,53 euro

Nedarbo draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovi ir kintama, primena „Sodra“.

Dabar pastovi nedarbo išmokos dalis yra lygi 215,01 euro. Tai yra 23,27 proc. MMA, kuri iki šių metų pabaigos bus lygi 924 eurams.

Kaip jau skelbta, nuo kitų metų pradžios MMA didės 114 eurų, t. y. 1038 eurų. Dėl to nedarbo išmokos pastovioji dalis atitinkamai didės iki 241,54 euro.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi jau kitais metais bedarbiams bus pridėta po 26,53 euro. Kadangi nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių, tai per šį laiką visiems išmokų gavėjams iš viso bus pridėta po 238,77 euro.

REKLAMA

Kita nedarbo išmokos dalis yra kintama ir skirtinga. Priklausomai nuo mėnesio, kurį mokama išmoka, kintama jos dalis palaipsniui mažėja nuo 38,79 proc. iki 23,27 proc. Dėl padidėjusios MMA ši išmokos dalis nesikeis.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad nedarbo išmoką priklauso tiems, kas buvo draustas nedarbo draudimu (legaliai dirbo), gavo bedarbio statusą, o iki bedarbio statuso įgijimo yra sukauptas bent 12 mėn. stažas per pastaruosius 30 mėnesių.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka yra apie 580 eurų, o ji mokama 81 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje daugėja bedarbių

Rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas – tai 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, tačiau 7,1 tūkst. mažiau nei kovą, prieš suaktyvėjant sezoninių darbuotojų samdai, informuoja Užimtumo tarnyba.

„Nepaisant stabilių įsidarbinimo rodiklių ir rugpjūtį sumažėjusio naujų klientų srauto, fiksuojame nedarbo ūgtelėjimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dalis mūsų klientų grįžta po terminuotų darbų, kiti neskuba ar negali taip greitai, kaip norėtų, grįžti į darbo rinką“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas šalyje siekia 8,8 proc. – šalyje nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą.

REKLAMA

Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos r. (12,4 proc.), Lazdijų r. (11,2 proc.) bei Kazlų Rūdos ir Jonavos r. (po 11,1 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).

Registruoto nedarbo rodikliai pastarąjį mėnesį didėjo 54 savivaldybėse. Labiausiai nedarbas paaugo Molėtų r., Zarasų r., Marijampolės, Šakių r., Joniškio r., Pagėgių, Anykščių r. ir Švenčionių r. savivaldybėse.

REKLAMA

Daugėja įmonių bankrotų ir jų turto areštų

Kol vieni darbdaviai atsisveikina su dalimi darbuotojų (pavyzdžiui, „Telia“ atleis 400), kiti bankrutuoja ir atleidžia visus.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje registruotos 743 bankrutuojančios įmonės ir fiksuotos 3328 įmonės, kurių turtas buvo areštuotas (tokiais atvejais kyla sunkumų mokėti algas).

„Creditreform Lietuva“ ekspertai prognozuoja, kad šių verslo nelaimių, ypač kai kuriuose sektoriuose, gali pagausėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei bendri bankrotų ir areštų skaičiai, lyginant su pernykšte statistika, neatrodo labai keliantys nerimą – bankrutuojančių šiemet 12,2 proc. daugiau nei pernai, o patyrusių turto areštą padaugėjo tik 11 vienetų, tačiau pažvelgus į atskiras ūkio šakas, situacija atrodo jau ne tokia optimistinė“, – pranešime cituojamas „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Bankrutuojančių verslų gausėjo pusėje iš 20 ūkio šakų. Iš sektorių, kur dominuoja komercinės įmonės, labiausiai bankrotų gausėjo transporto ir saugojimo sektoriuje (130 proc., nuo 44 iki 101 ), finansinėje ir draudimo veikloje (50 proc., nuo 4 iki 6) ir žemės ūkyje (42 proc., nuo 12 iki 17).

REKLAMA

Įmonių, kurių disponavimas turtu buvo apribotas, daugėjo net 12 iš 20 ūkio šakų. Didžiausias augimas buvo stebimas tarp įmonių, užsiimančių transporto ir saugojimo sektoriuje (8,8 proc.), finansinėje veikloje (6,7 proc.), žemės ūkyje (6,4 proc.) ir apdirbamojoje gamyboje (6,0 proc.)

Abiejose TOP‘uose atsidūrę transportininkai, ypač mažesnės įmonės ir ypač turinčios skolų vilkikų lizingo kompanijoms, šiuo metu iš tiesų negali pasigirti gera sveikata dėl užsidariusių transportavimo į rytus krypčių ir išaugusios konkurencijos vakarų kryptimi. Tarp žinomesnių bankrotų – „Integre Trans“, „Lumifast“, „Baltic Line“, „Memel Logistics“.

REKLAMA

Netikėtai abiejuose trejetukuose atsirado finansinio sektoriaus įmonės. Viena iš galimų priežasčių – gerokai sugriežtėję reikalavimai šio sektoriaus atstovėms – ypač paskutiniu metu pasirinkusiems įvairiems finansiniams startuoliams – ir pradėti kruopštūs šio sektoriaus veikėjų patikrinimai, kuriuos vykdė Lietuvos bankas ir FNTT.

Po jų bendrovei „Payeer“ skirta rekordinė bauda. Tiesa, pati „Payeer“ savo svetainėje jau teigia veikianti iš Paragvajaus. Panašu, kad palankumo finansiniams startuoliams ar panašioms kompanijoms laikotarpis Lietuvoje baigėsi, kaip tai anksčiau nutiko Estijoje ir Latvijoje.

Tai, kad bankrotai ir turto areštai ėmė lankyti žemės ūkio įmones, susiję tiek su žemomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis, tiek dėl prognozėmis, kad dėl sausringos ir audringos vasaros šiųmetinis derlius bus kur kas mažesnis, nei planuota. O tai, tikėtina, paskatino kai kuriuos kreditorius nedelsti su savo reikalavimų pateikimu. Iš didesnių bankrotais paskelbtos Užgirių bei Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovės.

tv3.lt

dides nedarbo ismoka, algos ir pensijos. Kai, visi sie dalykai padides,dides kainos ,mokesciai, psd bbd ir t.t Nejuokinkit voveriu mma kitais metais 1038 popieriuje i rankas 777e.... Klounai, dar giriasi kad, lenkia dauguma ES saliu. Ka lengti gali,tai visokius rusus, baltarusius savo draugelius ukrus ir panasiai, iki vakaru atlyginimu dar maziausiai 10 metu... Vagiu ir banditu salis..
Tai, kad garsėjame valstybinio turto ir pinigų grobstymu tai akivaizdu. Kažkaip, lyg grybai iš po lietaus auga mūsų milijonierai, kurie patys prieina prie valstybinių pinigų skirstymo ar turi gerus savo draugus, kurie padeda pasisavinti valstybės biudžetą per visokius abejotinos reputacijos viešuosius pirkimus ar projektus. Matome, kas dedasi su mūsų viešaisiais pirkimais, laimi visą laiką tie patys. Jei pažiūrėsime į jų darbų kokybę, tai juokas nebeima. Kiek pinigų paissavinama per visokias dotacijas. Kiek pinigų pagrobiama iš gyventojų per tokius Ignitis, Enefit ar Elektrum tarpininkus. Vėl su tais švarios ir tvarios energetikos projektais, kurie yra tik pinigų grobimas. Juk ir durniui aišku, kad saulės elektrinės gal būt atsiperka tik Afrikoje, bet ne pas mus. Statome jas mokame pinigus, praeis keliolika metų reikės utilizuoti ir vėl mokėsime. Naudingos tik vasaros metu, o žiema apsnigtos ir tamsus metas jos negamina nieko. Kas liečia dujas, tai puikiai žinome, kad jas imame iš Latvijos saugyklų, kurios yra pildomos iš Rusijos dujotiekio. Kas liečia nafta, tai Mažeikių naftos įmonė buvo statyta ir pritaikyta perdirbinėti Uralo naftai. Kadangi ši turi daug priemaišų, yra tamsi ir jos perirbimui riekalinga pirminis paruošimas ir apdorojimas ir tik tuomet galima gaminti produkcija. Tuo tarpu Venesualos ar Arabų, ar Afrikos nafta yra daug švaresnė ir pirminis abdorojimas yra nereikalingas. Uralo nafta užtat yra ir pigesnė. Tad koks durnius laikys savo gamyklos krūvą įrenginių be darbo ir pirks daug brangesnę naftą. Suprantama, kad pirkome ir pirksime pagrinde tik Uralo nafta ir nepūkskime muilo burbulų, nes šios naftos kitos europos šalys neperka, nes jų gamyklos nepritaikytos tokios naftos perdirbimui. Kas liečia elektra, tai pažvelkime visą vasarą mūsų vėjo jėgainės stovėjo. Ką tai reiškia, kad mūsų elektros tinkluose elektros nebuvo trūkumo. Tai reiškia, kad mes turėjome nemokamos elektrosm kuria reikėjo suvartoti ir vėjo jėgainių gaminamos elektros mums nereikėjo. Tuomet iš kur pas mus elektros perteklius, jei atsisakome tokios pigios vėjo elektrinių gaminamos elektros. Juk puikiai žinome, kad atominių elektrinių rėžimų keitimas yra tiesiog sudėtingas ir beveik neįmanomas procesas. Kai mes turėjome savo Ignalinos elektrine tai elektrą nemokamai dalinome baltarusiams. Dabar jie nemokamai duoda mums. Tad kodėl mes turime mokėti už elektrą, kuria mūsų tarpininkai gauna veltui. Ir daugelis kitų mūsų valstybės aferų veda įmones į bankrotą. Juk naikiname žemės ūkį visomis išgalėmis. Pieno perdirbimo sektorius yra tikrai labai priklausomas nuo elektros nes jos suvartojai labai daug. Pieno supirkimo kainos dėka gobšuolių krito ir ūkininkai parduoda savo karves. Pervežimai buvo vykdomi su Rusija, vėlgi sienos užsidarė, o Europoje daugelis produktų keliauja traukinais ir laivais. Kitos įmonės dėka nepakeliamų kainų ir mokesčių tiesiog persiregistravo į kitas šalis ir taip palengvėjo ben jau mokestinė našta. Kai kurios perėjo į pogrindį, kad iš viso nemokėti mokesčių. Juk jei dirbama iš namų, tai kaip tu sugaudysi ar žmogus kažką dirba namuose ar ne, jei nesugaudysi, tai ko nestovėti užimtumo tarnyboje ir dar iš valstybės negauti bedarbio pašalpos. Todėl tapo valstybė palaida bala, nes nėra jokios kontrolės, valdymo ir vien rietenos ir nesiutarimai valdžioje.
De...b.ile eik pagyvent į kaimą,pažiūrėsim kaip darbą rasi...ir dar įdomu tamstos amžius...darbinykas bl. . T
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų