Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas neigiamai vertino padidėjusią nedarbo išmoką. Tačiau darbdavių atstovas tikisi, kad papildomos sąlygos, pavyzdžiui tai, kad bedarbis negalės atsisakyti daugiau kaip du kartus darbo pasiūlymų, padės greičiau žmonėms įsidarbinti.
„Svarbu, kad išmokos nebūtų tokios didelės, kad žmogui neapsimokėtų dirbti. Jos neturėtų būti didesnės už atlyginimą. Tačiau tikiuosi, kad piktnaudžiaujantys bedarbiai bus sudrausminti. Pavyzdžiui, dirbantys nelegaliai bus išbraukiami iš bedarbių sąrašų.
Jeigu bus laikomasi drausminimo taisyklių, tada nesakysime, kad didesnės išmokos yra blogas dalykas. Juk didesnė suma žmogaus rankose didina vartojimą. Tai irgi ekonomikai labai svarbu“, – sakė D. Arlauskas.
Uždirbantys didelius atlyginimus rečiau registruojasi į Užimtumo tarnybą
Vilniaus universiteto profesorius, sociologas, ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad didžiausias nedarbo išmokas gauna tie žmonės, kurią atlyginimas yra labai didelis.
„Tuo metu tie darbuotojai, kurie uždirbo minimalų atlyginimą gauna mažesnę išmoką, kuri siekia apie 400 eurų. Be to, tokių bedarbių, kurie daug uždirbo ir dabar gauna didelę nedarbo išmoką, nėra daug. Tokie žmonės greitai susiranda kitą darbą ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.
Be to, jeigu jie uždirba kokius 3 tūkst. eurų, tai jiems 1 tūkst. nedarbo išmoka bus maža. Tokiam žmogui reikėtų gyventi iš 3 kartus mažesnių pajamų nei jis buvo įpratęs. Taip pat nedarbo išmoka yra laikina ir ji kas 3 mėnesius mažėja“, – komentavo R. Lazutka.
Pasak jo, nedarbo išmokos tiesiog už nieką nėra mokama.
„Žmogus turi registruotis į Užimtumo tarnybą. Be to, jeigu jis atsisakys 2 kartus siūlomo darbo jis nebegaus išmokos.
Žinoma, atsiranda žmonių, kurie sako, kad bedarbiai gauna išmokas todėl nenori dirbti. Tad pasiūlyčiau dabar jiems išeiti iš darbo ir bandyti gyventi iš išmokų. Nėra lengva“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.
Didžiausia nedarbo išmoka
Anot „Sodros“, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 169,87 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
Anot jos, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
2022 m. III ketvirtį (nuo 2022-07-01 iki 2022-09-30) užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje asmenims maksimali nedarbo išmoka siekia 999,71 euro (1718,30 euro x 58,18% = 999,71 euro).
Bedarbiams trūksta motyvacijos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pokyčiai užimtumo sistemoje skatins bedarbius įsidarbinti.
„Atsisakius pasiūlyto darbo 2 kartus, jie bus braukiami iš bedarbių sąrašų. Nebegaus ir išmokų. Tai skatins žmonės įsidarbinti. Tokių pokyčių Lietuvos darbo rinkai reikėjo jau anksčiau. Mūsų problema ta, kad turime labai daug ilgalaikių bedarbių, kurie neturi motyvacijos ieškoti darbo, nes gauna įvairias išmokas. Dabar ši situacija keičiasi.
Žinoma, trumpuoju laikotarpiu pokyčiai gali į darbo rinką įnešti streso. Tačiau iš kitos pusės turime rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių. Tad bedarbiai tikrai turi iš ko rinktis. Problemų kyla ne todėl, kad trūksta darbo vietų, bet dėl bedarbių motyvacijos trūkumo“, – komentavo ekonomistas.
Tačiau A. Izgorodinas abejojo, ar pokyčiai užimtumo sistemoje padės sumažinti nelegaliai dirbančių žmonių skaičių.
„Vis dar turime gana didelius mokesčius dirbantiems savarankiškai. Tad žmonės, kurie grįš į darbo rinką ir gaus minimalų atlyginimą, nemažą dalį pajamų atiduos sumokėti mokesčiams. Taigi šioje srityje manau, kad pokyčių bus mažiau“, – prognozavo ekonomistas.
Pokyčiai užimtumo sistemoje
Portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių.
Tikimasi, kad naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.
Bedarbio statusas ir darbo rinkai besirengiančio asmens statusas
Bedarbio statusas. Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.
Įvedamas naujas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Tokiems asmenims bus suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas.
Šį statusą turintiems asmenims bus suteikta individuali kompleksinė pagalba sprendžiant problemas, kurios jiems trukdo įsidarbinti. Jei darbo rinkai besirengiančio asmens kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), siekiant jas išspręsti, bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei, pavyzdžiui, žmogui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.
Darbo rinkai besirengiantys asmenys toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei.
Bedarbio statusas ir tinkamas darbas
Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.
Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį žmogaus darbo užmokestį. Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turės būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalės būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Bedarbio statuso žmogus neteks, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakys siūlomo tinkamo darbo. Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
