Apmokamų propagandistų straipsnis visuomenės dėmesio nukreipimui nuo pagrindinių valstybės problemų,tokių kaip korupcija,biudžeto pinigų švaistymas,milžiniškas niekam nereikalingų valdininkų skaičius.

Pas mus galėtų įvesti keturių dienų savaitę. Bet mūsų darbdaviai, kada yra labai stipriai nepasiturintys ir gyvenantys už mus vargingai, nes jie tik sugeba skūsti mokesčius slėpti, pelną slėpt, kai patys savo nuosavas patalpas, sau nuomojasi, iš ko jie vargšai mokės, jeigu mes dirbsim keturias dienas, per savaitę po dešimt valandų į dieną, geriau migrantas, už minimalų atlyginimą su viršvalandžiais.

Įsivaizduoju situaciją, jei poliklinikos ir ligoninės pradėtų dirbti 4 d. Privatūs verslais gal ir gali.

Šešių valandų darbo diena
Medžiaga iš Vikipedijos – laisvosios enciklopedijos

Šešių valandų darbo diena apima darbo valandas be pertraukų ne ilgiau kaip šešias valandas per dieną. Šešių valandų darbo diena buvo darbo dienos norma, kurios įvedimas buvo vienas iš SSRS programos tikslų.
TSRS
Idėją apie būtinybę pereiti prie šešių valandų darbo dienos pirmą kartą išsakė Vladimiras Leninas 1919 m., VIII RKP(b) kongrese [1] :

...RKP turi išsikelti sau uždavinį ateityje, bendrai didėjant darbo našumui, nustatyti maksimalią šešių valandų darbo dieną nemažinant atlygio už darbą...
Vladimiras Leninas, RKP VIII suvažiavimo programa b), 1919 m

1930-aisiais buvo iš dalies įvesta šešių valandų darbo diena. Šešių valandų darbo dienos standartas buvo taikomas nepilnamečiams, pavojingų pramonės šakų darbuotojams, daugeliui kitų gamybos darbuotojų ir kai kurioms darbuotojų kategorijoms [2] .

1940 m., atsižvelgiant į pasirengimą ginti SSRS nuo imperialistinės išorinio kapitalistinio pasaulio agresijos, tolesnis 6 valandų darbo dienos įvedimas buvo sustabdytas, septynių dienų (faktiškai šešių dienų, nes sekmadienis buvo įvesta poilsio diena) savaitė ir aštuonių valandų darbo diena, už pravaikštą 6 mėn., išskaičiuojant 25% darbo užmokesčio, baudžiamoji atsakomybė už išėjimą iš įmonės nepasibaigus darbui, nuo 2 iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, baudžiamoji atsakomybė. panaikinta tik 1956 m., per tą laiką pagal šį straipsnį buvo nuteisti apie 18 mln. [3] [4] [2] .

Po Antrojo pasaulinio karo Josifas Stalinas vėl iškėlė klausimą, ar būtina skubiai įvesti 6 valandų darbo dieną [5] :

...būtų klaidinga manyti, kad tokį rimtą visuomenės narių kultūrinį augimą galima pasiekti be rimtų dabartinės darbo padėties pokyčių. Norėdami tai padaryti, pirmiausia turite sutrumpinti darbo dieną mažiausiai iki 6, o vėliau iki 5 valandų. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai gautų pakankamai laisvo laiko, reikalingo visapusiškam išsilavinimui įgyti. Tam būtina, toliau, įvesti privalomąjį politechnikos mokymą, kuris reikalingas tam, kad visuomenės nariai turėtų galimybę laisvai rinktis profesiją ir nebūtų visam gyvenimui pririšti prie vienos profesijos...
Josifas Stalinas, „ Ekonominės problemos socializmas SSRS “, 1952 m. rugsėjo 28 d

Po Stalino mirties SSRS vadovybė išbraukė iš darbotvarkės būtinybę pereiti prie šešių valandų darbo dienos plačiosioms masėms.

TSKP XXI suvažiavimo sprendimais numatoma 1960 m. baigti darbuotojų ir darbuotojų perkėlimą į septynių valandų darbo dieną, o vadovaujančių profesijų darbuotojus, dirbančius pogrindžio darbus, į šešių valandų darbo dieną, iki visiškai įgyvendinti darbuotojų ir darbuotojų perkėlimą į 40 valandų darbo savaitę 1962 m., o nuo 1964 m. pradėti palaipsniui juos perkelti į 30-35 valandų darbo savaitę. Dėl to SSRS turės trumpiausią darbo dieną ir trumpiausią darbo savaitę pasaulyje, o tai yra didžiausias sovietų žmonių pasiekimas, atspindintis esminius socialistinės visuomenės pranašumus.
SSRS 1960 07 05 įstatymas „Dėl visų darbuotojų ir darbuotojų perkėlimo į septynių ir šešių valandų darbo dieną užbaigimo 1960 m.

1960-aisiais šiuo klausimu SSRS grįžo į ketvirtojo dešimtmečio padėtį – šešių valandų darbo diena daugiausia buvo skirta pogrindinį darbą dirbantiems darbuotojams, taip pat ir nepilnamečiams darbininkams. [6] [7] .

Pailginus darbo dienos trukmę, 1967 m. kovo 7 d. TSKP CK , SSRS Ministrų Tarybos ir Visos Rusijos Centrinės profesinių sąjungų tarybos nutarimu buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su buvo įvestos dvi poilsio dienos.

Švietimo įstaigose iki 1967 metų buvo išlaikyta šešių dienų darbo savaitė su septynių valandų darbo diena, gamyboje buvo septynių valandų darbo diena su viena poilsio diena sekmadienį. [8]
Dabartinė būsena
Šiuolaikinėje Rusijoje profesorius Michailas Vasiljevičius Popovas ne kartą ragino viešai kovoti už 6 valandų darbo dieną [9] [ fakto reikšmė? ] .

2010-ųjų pabaigoje daugelis opozicijos pasitraukusių organizacijų, tokių kaip FRA ir Rusijos darbininkų partija, ne kartą rengė mitingus ir akcijas „Už 6 valandų darbo dieną“ [10] .

Europos šalyse kai kurios įmonės eksperimento būdu pereina prie šešių valandų darbo dienos. Viena įmonė Vokietijoje įdiegė sistemą, kuri fiksuoja laiką, kada žmogus ateina į darbą, ir lygiai po 6 valandų viskas sustoja, kompiuteris blokuojamas iki kitos dienos. Šiuo požiūriu siekiama užtikrinti, kad darbuotojai būtų mažiau „įstrigę“ darbo vietoje [11] .

JK Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas teigė, kad partijos programoje „Darbas 2020“ jis pasisakys už darbo dienos sumažinimą iki šešių valandų [12] .

Švedijos ligoninėje atliktas eksperimentas su šešių valandų darbo diena parodė įspūdingus sveikatos darbuotojų rezultatus: „Darbuotojai 50 procentų rečiau praleisdavo darbą dėl ligos, o laisvų dienų skaičius sumažėjo 280 procentų. O pasitenkinimas darbu išaugo 20 procentų“ [13] , „slaugytojai su šešių valandų darbo diena sugebėjo savo senyvo amžiaus pacientams atlikti 64 % daugiau procedūrų nei jų kolegos kontrolinėje grupėje, be to, jie atostogavo daugiau nei dvi savaites 2,8 kartų rečiau.“ [14] . Tačiau valdžia eksperimentą pripažino brangiu, nes reikėjo samdyti papildomų darbuotojų, kad būtų atlyginta [13] .

„Darbo valandų mažinimas dažnai yra priverstinis ir dėl ekonominių priežasčių. O tolimesnė darbo organizavimo formų raida keisis priklausomai nuo darbo pobūdžio ir socialinių-ekonominių veiksnių “ [13]

Kaip netikėtai, eksperimentas darbdavių. Negali būti. Net nesitikį, kad darbdaviai perspjovė moteris kiš ispanijos kurioms buvo priimtas nutarimas numažinti darbo dienų skaičių dėl taip vadinamų skausmingų mėnesinių iš 5 darbo dienų į 4 darbo dienas.

bet kaip bus darbo stažu? Jei penktadaliu mažiau dirbi, tada turi ilgiau dirbti senatvėje. Arba 4 dienos po 10 valandų.

Lietuvos verslininkai dauguma su darbuotojais elgiasi kaip su vergais, tai jiems čia košmaras būtų 4 dienų darbo savaitė, jie suinteresuoti, kad jų vergai dirbtų 6 ar ir 7 dienas...

Kam rasyti apie kazkokius feikinius anglu eksperimentus,jei asmeniskai as visa ta Lietuvoje jau prie 15 metu isgyvenau?Kai per pacia Kubiliaus dirzu ant kaklu verzimo krize,mazdaug 2009-ais,darbdavys imoneje darbuotojus sumazino 30%,t.y. kas trecia atleido,o likusiems dar papildomai sukroves tu atleistu darba,ivede 4 dienu darbo savaite.Ta prasme zmones per 4 dienas turejo padaryti savo 5 dienu darbus,plius dar tu atleistu darbus,o darbdavys uz visa tai mokejo 20% mazesnius atlyginimus nei pries tai.Tai ir dirbdavome nemokamai ir po darbo,ir tuos pacius,neva jau laisvadieniais tapusius penktadienius,ir net daznai dar sestadienius.Darbdaviui tai buvo rojus,o mums,darbuotojams,pragaras,tik spjauti ir iseiti is tokios vergijos nebuvo kur,nes per Kubiliaus krize,keliai isejus is darbo buvo tik du-darbo birza arba emigracija,asmeniskai man,jie abu buvo nepriimtini.

nereikia buti besmegeniams , nereikia susigundyti svetimų valstybių kaip JAV rekomendacijomis, - galite likti ir basi ir be kelnių bei namų ir be verslo