Mažeikiškių bendriją „Gyvenimo spalvos“ lankantis Alfredas sako, kad muzika jį išmokė gyventi. „Tėvai mane auklėjo pagal save. Jei būčiau toks, kaip jie, dabar, ko gero, būčiau niekas. Muzika, dainos mane auklėjo, lydėjo per gyvenimą. Jų dėka tapau geresniu, aktyvesniu žmogumi“, – sako vyras.
Alfredui labiausiai patinka lietuviška muzika, dainuojamoji poezija. Jam svarbu, kad būtų suprantami žodžiai, kad jie įsiskverbtų į širdį. Vyras sako dainuojantis nuo šešiolikos. Tiesa, traukti solo jis nedrįstų – tam trūksta patirties ir pasitikėjimo savimi. Geriausia Alfredui dainuoti kolektyve, kai šalia – geri draugai, tos pačios bendrijos nariai.
„Mūsų bendrija – atgaiva sielai. Čia visi esame savi, čia visada ateini drąsiai, nes žinai, kad niekas iš tavęs nepasišaipys, nepasakys nieko blogo. Atmosfera „Gyvenimo spalvose“ šilta, draugiška. Puiki mūsų vadovė Lilia Baltutienė kiekvienam randa gerą žodį. Labai padeda ir muzika. Gaila, lėšų muzikavimui skiriama per mažai, todėl repetuojame vos kartą per savaitę. Būtų puiku, jei dainuoti galėtume dažniau“, – kalba Alfredas.
Muzika stiprina sveikatą
Vilnietei Erikai, besilankančiai VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje, muzika – ir sveikata, ir gera nuotaika. Mergina ypač mėgsta dainuoti, jai taip pat artimiausia lietuviška muzika. „Dainos išblaško blogą energiją, suteikia gerų emocijų, padeda atsitraukti ligai. Muzika ramina. Tai – ir terapija, ir relaksacija“, – pabrėžia mergina.
Kauno klube „Likimo draugai“ besilankantis ir dirbantis Gediminas pripažįsta šiuo metu išgyvenantis sudėtingą gyvenimo etapą – jo liga progresuoja. „Dabar nesijaučiu gerai, esu po ligos paūmėjimo, dar tebesilankau dienos stacionare, grįžti prie darbo ir veiklų labai sunku. Užtrunka, kol vėl atrandi save. Dainavimas, menas, muzika ir yra tai, kas padeda. Muzika man – ir užsimiršimas, pabėgimas nuo kasdienių situacijų, galimybė pabūti su savimi“, – sako Gediminas.
Be to, muzika jam – ir saviraiška, kuri padeda išlieti įvairius jausmus, tarp jų – ir negatyvius. Nors vyro sveikata kol kas nėra gera, jis sako kas savaitę einantis į repeticijas. Gediminas taip pat norėtų, kad muzika bendrijoje skambėtų dažniau. Deja, lėšų žmonių, turinčių psichikos negalią, veikloms skiriama pernelyg mažai, kauniečiai neturi galimybės įsigyti reikiamos aparatūros, muzikos instrumentų. „Mūsų vadovės dirba už labai menkus pinigus, praktiškai jos savanorės. Vis dėlto entuziazmo, noro dainuoti mums netrūksta. Galbūt todėl ir „Uždainuokime kartu“ laimėjome jau du kartus. Sprendžiant iš publikos emocijų, ir šiais metais pasirodėme gerai“, – sako vyras.
Pasak jo, „Likimo draugų“ kolektyvas norėtų pademonstruoti savo talentus ir plačiau, koncertuoti per šventes, kitose įstaigose. „Mūsų ambicijos didelės, tik piniginė plona. Repetuojame tik kartą per savaitę, dainų mokomės namuose. Tikras stebuklas, kad per pasirodymus netraukiame „pro šalį“. Taip parodome savo tikrąjį charakterį“, – pabrėžia Gediminas.
Bendrijoje dirbantis vyras sako, kad į priekį tiek jį, tiek kitus „Likimo draugų“ narius veda didžiulis noras bendrauti, padėti vieni kitiems: „Esame tarsi viena šeima, mūsų bendruomenė – labai stipri. Ar gerai, ar blogai, atėjęs į bendriją visada randi palaikymą. Muzika, bendra daina, galimybė pasirodyti visiems kartu scenoje dar labiau suvienija. Deja, ir šįkart ne visi kolektyvo nariai galėjo pasirodyti. Tokia mūsų negalios specifika – niekada negali žinoti, kurį užklups ligos paūmėjimas“, – aiškina Gediminas.
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
Socialinės kampanijos.
Nežinau, man tai neaktualu.
Muzika padeda ir dirbti
Šiluvos neįgaliųjų bendrijai ir ansambliui „Šidlava“ vadovaujanti Jūratė Dabžanskienė taip pat teigia gyvenanti muzika, jos teikiamomis emocijomis. Dar neseniai negalią turinti moteris buvo eilinė bendrijos narė, bet, pasitraukus ilgamečiams bendrijos ir muzikos vadovams, perėmė abiejų darbus.
Jūratė neslepia – iš pradžių ją lydėjo baimė, ar viską suspės, ar susidoros su naujomis pareigomis. „Net ir dabar kartais pabundu naktį ir svarstau – ką daryti toliau, prašau Dievo pagalbos. Man vienodai skauda ir dėl savo šeimos, ir dėl bendrijos narių. Vis dėlto sergu tuo, ką darau, į darbą einu lyg į šventę. Man patinka būti su žmonėmis, patinka padėti, vienyti. Vis dar nesijaučiu esanti bendrijos vadovė, esu lygi su kitais. Tiesa, atsakomybės dabar tenka daugiau, bet kai darbas patinka, susidoroji su visais iššūkiais“, – tvirtina Jūratė.
Tuomečiame Pedagoginiame universitete tikybos ir socialinio darbo studijas baigusi moteris turi įvairiapusių talentų. Nors yra savamokslė, groja skirtingais muzikos instrumentais – sintezatoriumi, gitara, būgnais. Pasak Jūratės, muzika jai pakelia nuotaiką, įkvepia, padeda visur suspėti. „Muzika, daina mane lydėjo nuo vaikystės, nes mano mama – muzikantė. Muzika mane gaivina, užveda, padeda pamiršti visas problemas, gerina sveikatą“, – kalba moteris.
Jos teigimu, tiek bendrijos, tiek muzikos kolektyvo vadovas privalo daug ką mokėti, be to, suprasti kitus žmones. „Pasitaiko, kad kai kurie mūsiškiai ateina be nuotaikos, pikti. Stengiuosi matyti kiekvieną. Į savo ansamblį taip pat noriu pritraukti kuo daugiau žmonių – ne tik tuos, kurie tikrai talentingi. Kai kurie scenoje tiesiog į taktą judina barškutį ar groja kitu nesudėtingu muzikos instrumentu, bet tai jiems suteikia daug džiaugsmo. Visada nuteikiu saviškius – ne pergalės konkurse „Uždainuokime kartu“ mums svarbiausia. Svarbu pasirodyti scenoje, pabūti kartu su likimo draugais, atrasti naujų pažinčių“, – kalba Jūratė.
Konkursui Jūratė sako parenkanti smagias dainas, kurios pakelia nuotaiką, padeda psichikos negalią turintiems pasijusti geriau. Svarbu, kad muzika patiktų visiems, nekeltų neigiamų emocijų. Tiek į repeticijas, tiek į sceną visi šiluviškiai eina jausdami didžiulę atsakomybę, bet be įtampos, ramiai, atsipalaidavę. Muzikos teikiamas džiaugsmas visiems – svarbiausia.
Šventė vyko jau šešioliktą kartą
Šiais metais Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rengiamas konkursas „Uždainuokime kartu“ vyko jau šešioliktąjį kartą. Šventė mažąja „Eurovizija“ vadinama dėl to, jog kasmet vyksta vis kitame Lietuvos mieste, jos rengimo džiaugsmai ir rūpesčiai tenka praėjusiais metais laimėjusiam kolektyvui. Pernykščių nugalėtojų Tauragės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos muzikinio kolektyvo dėka šiais metais dainų akordai skambėjo Tauragėje.
Pasveikinti žmonių, turinčių psichikos negalią, atvyko miesto meras Dovydas Kaminskas, savivaldybės darbuotojai, Seimo narių padėjėjai. Renginį vedė profesionalus vedėjas Artūras Sajevičius. Šešiolikos kolektyvų pasirodymus vertino autoritetinga komisija, vadovaujama operos solisto Zenono Žakelio. Pasak jo, kolektyvų pasirodymai gerai nuteikė, buvo gerai parengti. Komisijai išrinkti nugalėtoją nebuvo lengva, teko ir pasiginčyti, kol visi priėjo prie vieningos nuomonės.
„Uždainuokime kartu“ laureatu šiais metais paskelbtas Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos kolektyvas, vadovaujamas Romos Navickienės. Vien tik iš moterų sudarytam ansambliui įteiktas pereinamasis šventės prizas ir suteikta teisė kitų metų konkursą surengti savo mieste.
Kaip ir kasmet, be apdovanojimų neliko nė vienas šventės dalyvis. Specialius prizus visiems paruošė tautodailininkas Osvaldas Žvirblis, jie kartu su padėkos raštais įteikti visų šventėje dalyvavusių kolektyvų vadovams.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė
