Prieš trejus metus centrui vadovauti paskirta direktorė Danguolė Dragūnienė sako kone iš pat pradžių pradėjusi dairytis erdvesnių patalpų. Kaip teigia, tai užtruko, bet svarbiausia, kad rezultatas pateisino lūkesčius.
Naujose patalpose – kokybiškesnės paslaugos
„Atsikėlėme į suremontuotas patalpas, tad persikraustymo sąnaudos nebuvo didelės. Dabar vietoj 109 kv. m administracinės paskirties ploto turime 197, o vietoj aštuonių kabinetų – trylika. Anksčiau neturėjome atskiro kabineto į centrą atėjusiems klientams aptarnauti. Dabar jis jau yra. Nuotolines paslaugas teikiantys vertėjai glaudėsi viename kabinete, dabar jie dirba trijuose, iki aštuonių padidėjo įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų skaičius. Darbuotojai pagaliau tenkinasi ne poilsio kampeliu darbo kabinete, bet turi atskirą patalpą pailsėti po sunkių vertimų. Naujose patalpose visuose kabinetuose yra kondicionieriai. Taip pat turime savo salę, kurioje vyks vidiniai mokymai, centro susirinkimai, įkurta bibliotekėlė. Ankstesnėse patalpose mūsų kaimynai Kultūros centras užleisdavo savo salę, dabar nieko nereikia prašyti“, – vardija naujų patalpų privalumus direktorė.
Paklausta, ar kai ko ir nepralaimėjo – juk ankstesnės patalpos strategine prasme galbūt buvo patogesnėje vietoje, šalia Kalvarijų turgaus, pašnekovė pabrėžė, kad pastaruoju metu daugiau kaip 50 proc. vertimo paslaugų teikiamos nuotoliniu būdu ir ši tendencija dėl visuotinai prigyjančių informacinių technologijų tik stiprėja. Be to, nemažai vertimo užsakymų pagal bendruomenės narių poreikius atliekama įstaigose arba viešuosiuose miesto renginiuose. Na, o kraustytis, teigia pašnekovė, būtinai reikėjo. „Jau nebetilpome. Vilniaus rajono savivaldybės patalpose darbo vietos buvo paskutiniame aukšte. Nuo kaitrios saulės neturėjome kur dėtis. Darbuotojai blogai jautėsi, net alpo“, – aiškino D. Dragūnienė.
VAGKVC sprendimą persikraustyti palaikė ir įkurtuvėse apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, ir į renginį atvykę kolegos iš kitų keturių gestų kalbos vertėjų centrų, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentas Mantas Radavičius. Svečiai šeimininkams linkėjo susikurti jaukius, draugiškus ir laimingus namus, darnos ir meilės dirbant pasirinktą darbą.
Pasveikinti naujakurių atvykę Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro, kurčiųjų sporto klubo „Gestas“, sostinės kurčiųjų moterų klubo vadovai ir nariai pripažino, kad, kol surado įstaigą, paklaidžioti truputį teko. „Tikriausiai iš pradžių vyresnio amžiaus kurtiesiems rasti patalpas bus sunku, – pripažino dar viena viešnia, sostinės kurčiųjų senjorų klubo „Bičiuliai“ pirmininkė Rūta Rentelienė. – Tačiau mes dalinsimės informacija su bičiuliais, ir ilgainiui viskas turėtų susitvarkyti.“
Padėti negalios draugams patarimais, kaip be klaidžiojimų patekti į įstaigą, žadėjo ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja bei kurčiųjų liaudies teatro „Mimika“ aktorė Nijolė Karmazienė. Renginyje dalyvavę kurtieji svarstė, kad padėti susiorientuoti galėtų tame pačiame pastate įsikūrusios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei kaimynystėje veikiančios UAB „Vilniaus kibirkštis“ pavadinimai – tai neblogai vilniečiams žinomos įstaigos.
„Iš pradžių savo klientų, kol įpras prie naujos vietos, išeisime pasitikti ir atsivesime į ketvirtą aukštą“, – pažadėjo gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič. „Dėl atstumų galima ginčytis be galo. Juk ir į pirmąją centro būstinę Šv. Kazimiero gatvėje, ir vėliau Rinktinės gatvę ne visiems vilniečiams vienodai patogu buvo atvykti. Taip jau yra, kad vieni laimi, kiti pralaimi tą patogumą“, – svarstė vertėja Asta Zinkevičiūtė. O vertėjos Anastasija Zimina ir Inesa Mateikė tvirtino, kad nusverti šį galimą trūkumą turėtų geresnės klientų aptarnavimo sąlygos.
Daugiau kaip 7 tūkst.
Beveik 15 tūkst.
23 tūkst.
Nežinau, man tai neaktualu.
Tarp centro klientų ir partnerių – kurtieji, verslo įmonės, televizija
Šiuo metu centre paslaugas teikia 29 gestų kalbos vertėjai. Jiems tenka aptarnauti vieną didžiausių šalyje klientų srautų. Be paslaugų teikimo vietos kurčiųjų bendruomenės nariams, centro darbuotojai verčia iš visos Lietuvos kasmet į Vilnių suvažiuojantiems studijuoti klausos negalią turintiems asmenims. Sostinėje gausu renginių, kuriuose dalyvauja klausos negalią turintys asmenys, ir dėl to taip pat nuolat reikalingos gestų kalbos vertimo paslaugos. Verčiama ir į sostinę atvykstantiems užsieniečiams. Su nacionaliniu transliuotoju centrą sieja bendradarbiavimo sutartis, tad daugumą LRT rodomų programų su vertimu į gestų kalbą verčia VAGKVC vertėjai. Glaudūs ryšiai centrą sieja su Vilniaus miesto savivaldybės įstaigomis ir administracija. Matyti dirbančius centro darbuotojus eteryje, įvairiuose renginiuose pamažu tampa norma.
2018 m. įstaiga suteikė 16 259 paslaugas, iš jų 8225 buvo nuotolinės. Jomis pasinaudojo 1037 klausos negalią turintys asmenys ir 49 įstaigos. Poreikis vis auga. Per penkis šių metų mėnesius jau suteiktos 7178 vertimo paslaugos, aptarnauti 733 fiziniai ir 40 juridinių asmenų. Pagal anksčiau patvirtintą geografinį suskirstymą, VAGKVC paslaugas teikia dviejose apskrityse – Vilniaus ir Alytaus, iš viso aptarnauja 11 miestų ir rajonų, turi padalinį Alytuje.
VAGKVC dirba dviem pamainomis ir klientus pirmadieniais–ketvirtadieniais priima 7.30–19.30 val., penktadieniais 7.30–18.15 val. Nors oficialiai savaitgaliai ir šventinės dienos – nedarbo laikas, direktorė D. Dragūnienė teigia, jog stengiamasi pagal galimybes patenkinti visų užsakovų poreikius. Štai, pavyzdžiui, artimiausiame renginyje birželio 29 d., šeštadienį, Trakuose vyksiančioje tradicinėje Lietuvos kurčiųjų draugijos meno šventėje jau sutiko versti penki vertėjai.
Centro administracija pabrėžia, kad paslaugų užsakymų iniciatoriai gali būti ne tik kurtieji ir neprigirdintieji, bet ir girdintieji. Nepriklausomai nuo užsakovo, gestų kalbos vertimo paslaugos visoje Lietuvoje yra nemokamos.
Straipsnio autorius: Remigijus Samuilevičius
