aš galiu

Pastaruoju metu Šiaulių keleivinio transporto įmonė „Busturas“ ne tik iš esmės atnaujino viešojo transporto priemonių parką, bet ir įdiegė nemažai naujovių, skirtų neįgaliesiems. Veikia speciali miesto viešojo transporto programėlė „Transporto balsas“, skirta turintiems regos negalią. Visos pastaruoju metu įsigytos naujos ir pavažinėtos transporto priemonės yra žemagrindės, naujosios – dar ir pritaikytos žmonėms, turintiems kitų negalių.

Panevėžietis Alvidas Bajorūnas patyrė daug likimo išbandymų. Dėl ligos netekęs kairiosios kojos, vyras nestabtelėjo ir sako net neturėjęs kada sielvartauti. Jis vėl aktyvus, vėl važinėja į mokyklas ir kalba apie tuos dalykus, kuriuos pats išgyveno, kurie jam rūpi, ir niekada nesiskundžia, kad su kojos protezu iki šiol nepavyksta susidraugauti. Važinėti po mokyklas ir dalyvauti įvairiuose renginiuose Alvidas pradėjo tapęs Sausio 13-osios brolijos nariu.

Gegužės 18 d. visų kultūros mylėtojų laukia „Muziejų naktis“ – tradicinė, Tarptautinės muziejų dienos, kuri kaip tik minima gegužės 18-ąją, proga vykstanti akcija. Tądien visi muziejai, kviesdami lankytojus į iki vidurnakčio vykstančius nemokamus renginius, stengiasi skatinti visuomenę dažniau lankytis muziejuose. Prie tarptautinės iniciatyvos, apimančios 145 valstybes ir 35 000 muziejų, jungiasi ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio (MKČ) dailės muziejus.

Po Europą sklindanti iniciatyva „DUOday“ pasiekė ir Lietuvą. Gegužės 16-ąją VšĮ „SOPA“ surengtoje akcijoje prie iniciatyvos „DUOday“ prisijungusios 25 įmonės ir organizacijos suteikė galimybę negalią turintiems žmonėms išbandyti pačias įvairiausias profesijas – susipažinti su įmonių veikla, išbandyti įprastas darbuotojų užduotis, o juos priėmusioms įmonėms – geriau pažinti neįgalius žmones, išsivaduoti ir stereotipų. Oksana nėra „Swedbank“ darbuotoja.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti savo žinias – klausėme, kodėl gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Iš viso viktorinoje dalyvavo 155 žmonės. Didžioji dauguma (72,2 proc.) atsakė teisingai – šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą. Tiesa, 3,9 proc. dalyvių sakė, kad taip siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste. Beveik ketvirtadalis (23,9 proc.

Elektrėnų savivaldybės žmonių bendrija „Spindulys“ jungia psichikos sutrikimų turinčius rajono žmones. Šiuo metu bendrijos sąrašuose – 39 negalią turintys žmonės ir 12 jų šeimos narių. Jauniausiajam vos 10 metų, vyriausiajam netrukus bus 85-eri. Visų jų gyvenime „Spindulys“ labai svarbus. Čia jie sako randantys šilumą, atjautą, supratimą. Lyg šeima Kai lankėmės Elektrėnuose, bendrijoje buvo švenčiama Motinos diena.

Vilnietė Jolanta Kulbienė pasakoja, kad iki lemtingų 2013-ųjų apie Parkinsono ligą žinojo tik tiek, kad šia liga sirgo popiežius Jonas Paulius II, kai kurie kiti įžymūs žmonės. Kad ji pati galėtų susirgti šia klastinga liga, nebuvo net minties. Jolanta ilgus metus dirbo teisininke. Darbas buvo įtemptas, krūvis didelis, namo tekdavo grįžti ir devintą, ir dešimtą valandą vakaro.

Daug kalbėta, kad 2019 metais vyksiantys rinkimai turėtų būti prieinami įvairių negalių turintiems žmonėms. Buvo netgi pasirašytas memorandumas, kad neįgaliems rinkėjams būtų prieinama ne mažiau kaip pusė visų rinkimų apylinkių. Rinkimų dieną Vilniaus neįgaliųjų centro socialinė darbuotoja Rūta Čepienė iki balsadėžių lydėjo judėjimo ir regos negalią turinčius centro lankytojus.

Šiaulių specialiojo ugdymo centre šiuo metu ugdomi 174 skirtingas negalias turintys vaikai ir jaunuoliai nuo 2 iki 21 metų amžiaus. Jaukiose erdviose klasėse ir kabinetuose gausu įvairių priemonių specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kiekvienas po du kartus per savaitę gali paplaukioti suremontuotame, dar dažais tebekvepiančiame baseine. Sunku patikėti, kad prie centro ištakų prisidėjo negalią turinčius vaikus auginančios šeimos.

Reda Aurylaitė ir Rūta Vaitkevičiūtė jau kraunasi lagaminus kelionei į Izraelį. Iki skrydžio į Tel Avivą, antradienį prasidėsiantį „Eurovizijos“ dainų konkursą, beliko kelios valandos.

Neįgalieji yra ne tik nedarbingumo pensijų ar kitų socialinių išmokų gavėjai, bet ir piliečiai, neabejingi tam, kas vyksta jų valstybėje. Su kiekvienais Lietuvoje vykstančiais rinkimais iškyla ir jų prieinamumo įvairių negalių turintiems žmonėms problema. Patys neįgalieji šį klausimą itin aštriai pradėjo kelti po 2016 m. Seimo rinkimų.

Gegužės 1-ąją įsigaliojo nauja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcija, kurią Seimas įteisino šių metų pradžioje. Tad kokios pagrindinės priimtos naujovės, kaip jas vertina psichikos sveikatos srityje dirbantys specialistai ir pacientus ginančių organizacijų atstovai? Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektą pateikusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, juo sudaromos geresnės psichikos sveikatos priežiūros sąlygos, įvedamas aiškesnis teisinis reguliavimas, numa...

Dvi savaitės intensyvių golbolo treniruočių būsimų olimpinių ir paralimpinių žaidynių šeimininkėje Japonijoje! Pažintis su sporto arenų infrastruktūra, šalies kultūra, gyvenimo būdu, draugiškos rungtynės su Japonijos golbolo komanda. Lietuvos vyrų golbolo rinktinė dar neturi kelialapio į Tokijo paralimpines žaidynes, bet tikisi jį iškovoti jau šiais metais ir atsakingai ruošiasi tiek paralimpinio kelialapio „medžioklei“, tiek būsimoms žaidynėms.

Praėjusią savaitę oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarė Marianne Thyssen rado laiko apsilankyti ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre (VKRC). Čia garbi viešnia ir ją atlydėję EK atstovybės Lietuvoje vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atstovai buvo supažindinti su VKRC įgyvendinamu ir ESF finansuojamu projektu „KARTU“. Projektą „KARTU“ SADM ir ESFA ...

Iš sostinės Kudirkos aikštės Seimo link žygiavusi daugiau kaip 200 neįgaliųjų, jų artimųjų ir savanorių eisena traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį. „Laimė galėti“, „Prieš atskirtį, už įtrauktį“, „Savarankiškumas yra jėga“, „Miestas be kliūčių“, „Lygybės su visais!“, „Institucijos – ne sprendimas“ – šie ir kiti plakatai eisenos dalyvių rankose labai tiksliai įvardijo didžiausius neįgaliųjų lūkesčius.

Gražų gegužės sekmadienį, kai maži ir suaugę vaikai sveikina savo mylimas mamas, norime supažindinti su trimis moterimis, kurios, užauginusios ar tebeauginančios savo vaikus, motinišką meilę dalija ir kitiems vaikams, turintiems įvairių negalių.

Šiandien dvylikamečio Aleksandro mama vilnietė Vitalija teigia pagaliau galinti atsipūsti ir pradėti naują gyvenimo etapą – prieš savaitę jos sūnui pagaliau diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (Aspergerio sindromas). Kartu su diagnoze gautos 2 metus prašytos rekomendacijos mokymui namuose gauti. Iki šio status quo mamai ir sūnui teko pereiti pragarą – Lietuvos institucijos, veikdamos pagal įstatymus, vertė socializuoti vaiką per prievartą.

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „D...

Balandžio pabaigoje Lietuvos aklųjų bibliotekos iniciatyva surengtas koncertas „Pavasario akvarelė“. Muzikos garsais ją piešė dabartiniai ir buvę muzikos mokyklos „Lyra“ mokiniai. Pirmasis išėjimas prieš publiką, pirmi nedrąsūs akordai, ugningos graikiškos melodijos, džiazo šėlsmas, žemi ir tamsūs prancūzų kompozitoriaus Claude Debussy tonai. Muzika visais laikais aklųjų gyvenime užėmė svarbią vietą.

Nors Lietuvoje netrūksta įvairių tarptautinių ar nacionalinių projektų, kurių tikslas – gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, atnaujinami įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau ši asmenų grupė vis dar jaučia atskirtį. Tai liudija nedraugiška aplinka pradedant viešaisiais objektais – gydymo, švietimo įstaigomis, valstybinėmis institucijomis, daugiabučiais namais, gatvėmis, viešuoju transportu, ir baigiant sociokultūrinių negalią turinčių žmonių poreikių tenkinimu.

Šį pavasarį bendrijos „Kauno viltis“ iniciatyva Kalniečių parke iškelta 11 naujų inkilų, įrengtas „Svajonių kalnelis“ ir netgi suorganizuotas „Svajonių paštas“ – tereikia iki gegužės 5-osios lapelį su užrašyta savo svajone įmesti į magišką pašto dėžutę Kalniečių parke. „Kauno viltis“ patikina – jūsų siekiai, svajonės, fantazijos būtinai išsipildys.

Druskininkuose įsikūrusi asociacija „Padėkime vaikams“ įgyvendina socialinės veiklos projektą, kurio tikslas – pagalba savivaldybėje augantiems negalią turintiems vaikams ir jų šeimų nariams. Projekto vykdytojai teikia konsultacijas šeimoms, psichologinę pagalbą, taip pat organizuoja susitikimus su specialistais. Neįgalų vaiką turinti projekto vadovė Laura Gardziulevičienė sako, kad idėja teikti panašias paslaugas jai gimė studijuojant socialinio darbo magistrantūroje.

Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Skaitytojų klausėme, ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams. Iš viso balsavo 452 žmonės. 84,7 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad tokios paslaugos turi būti užtikrintos. 14 proc. sako, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Tik 1,3 proc. respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės.

Gyvenimas tarp keturių namų ar ligoninės sienų, nuolatinis deguonies poreikis ir kiekvieną žingsnį lydintis silpnumas – taip savo kasdienybę apibūdina 28 metų Ruslanas Lyšas, jau ketvirtus metus laukiantis plaučių donoro. Ruslanas apgailestauja, kad negali dirbti ir jaustis naudingas, nes daugiau pajudėjus ima trūkti oro. Vis dėlto jam šiuo metu svarbiausia išlaikyti teigiamas emocijas ir tikėti, kad rytojus bus šviesesnis.

Ar mėgstate kavą? O jei kokybiškos, kvapnios kavos jums siūlo nemokamai? Nenustebkite – būna ir taip. Pamatę automobilį su užrašu „Kavos galia“ drąsiai prieikite ir paprašykite šio kvapnaus gėrimo. Jo jums išvirs intelekto sutrikimų turintys jaunuoliai.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) 10-mečio sukakčiai surengtoje tarptautinėje konferencijoje Seime renginio globėja parlamentarė Raminta Popovienė akcentavo: „Informacija gestų kalba reikalinga pirmiausia mums, girdintiesiems, kitaip kurtieji būtų izoliuoti.“ Gestų kalbos vertėjai iš tiesų yra tie asmenys, kurių rankos kuria komunikacijos tiltus ir neleidžia ryšiams tarp kurčiųjų ir likusios visuomenės trūkinėti. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems kurtiesiems (6–8 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Sveikatos apsaugos (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dvejiems metams patvirtino pagalbos veiksmų planą, skirtą padėti vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro ar kitas raidos sutrikimas, ir jų šeimoms. Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil, šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, patiria įvairių problemų.

Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pradėjo teikti apsaugoto būsto paslaugą. Įstaigos vadovė Danutė Akaveckienė sako, kad įstaigai tai nebuvo naujovė – norvegų nupirktame trijų kambarių bute panašios paslaugos teikiamos jau ne vienus metus. „Maždaug prieš penkiolika metų bendradarbiavome su norvegais. Pastebėję, kad vaikai, išeinantys iš globos namų, negauna socialinio būsto ir neturi kur gyventi, jie nupirko mums Šiauliuose trijų kambarių butą.

Šiandien matydamas kalbų, judrų ir linksmą vienos Kauno mokyklų pirmaklasį Tomą Stankevičių neįtartum, kad vos prieš kelerius metus berniukas sirgo sunkia, vaistais nekontroliuojama epilepsija. Maža to, dėl šios ligos buvo visiškai sutrikdyta vaiko raida – trimetis beveik nekalbėjo ir nepaėjo. Tomo mama Aušra Žukauskaitė pasakoja, kad sūnus gimė sveikas, išnešiotas. Augo normaliai, raida atitiko jo amžių, vaikas jokiomis, net peršalimo ligomis nesirgo.

Kai joniškietei Agnei Daugėlaitei pagimdžius jaunėlį sūnų paaiškėjo, kad jis turi Dauno sindromą, moteris iš aplinkinių išgirdo visokių patarimų, tačiau klausėsi tik tų žmonių, kurie ją drąsino ir palaikė. Ir neapsiriko – Aušriukas auga aktyvus: šoka, sportuoja, jis jau šeštokas, greitai švęs tryliktąjį gimtadienį. Agnė mielai pasakoja, kaip jai ir sūnums padeda pozityvios mintys ir geri linkėjimai.

Prieš Velykas nedidelis Švėkšnos miestelis Šilutės rajone vėl tapo dėmesio centru – prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios trečius metus iš eilės papuoštas Velykų medis. 6 metrų aukščio ąžuolo šakose šiemet supasi 32 099 margučiai. Juo pasigėrėti žmonės plūsta iš visos Lietuvos. Idėja Velykoms sukurti ką nors įdomaus ir nepaprasto priklauso buvusio Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinio, neseniai pasivadinusio asociacija „Švėkšniškių sambūris“, nariams.

Su psichologe Ieva Vainoraite susitinkame prieš pat Velykas. Ieva sako, kad jai ši šventė labai graži, siejasi su pavasariu, atgimimu. Taigi gražios pavasario šventės išvakarėse su psichologe kalbamės apie vaikus ir jų poreikius. Su vaikais susijusi visa Ievos darbo patirtis – anksčiau ji dirbo Vaiko raidos centre, šiuo metu dirba vaikų psichologe Vilniaus SOS vaikų kaime ir Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose, yra įkūrusi ir privatų vaikų psichologijos ir psichoterapijos centrą.

Netikėtai susirgęs kiekvienas išgyvena visą spektrą emocijų – nuo ligos neigimo, pykčio („Kodėl man?“) iki savęs ir kitų kaltinimo, nusivylimo ir kt. Vis dėlto ilgainiui tenka priimti ligą ir mokytis gyventi su ja. O kaip jaučiasi šalia sergančiojo esantis žmogus? Juk jis taip pat suserga, tik ne fiziškai – išgyvena dėl savo artimojo sveikatos, perima jo emocijas, jaudinasi dėl ateities.

Emocinis kognityvinis konsultavimo (EKK) metodas 2015 m. Lietuvą pasiekė Izraelio ambasados iniciatyva. Jo pradininkė – mokslininkė dr. Maly Danino, 1964 m. įkurtos Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi sutrikimų ir aktyvumo arba / ir dėmesio sutrikimų, organizacijos (NITZAN) direktorė. Įdomu, kad Lietuva kartu su Latvija tapo pirmosiomis Europos valstybėmis, pasinaudojusiomis unikalia Izraelio patirtimi. Šis metodas taip pat diegiamas JAV ir Kinijoje.

Skaitytojų klausėme, kokio kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais remiasi šiuolaikinė autizmo gydymo praktika. Viktorinoje dalyvavo 510 žmonių. 18,2 proc. dalyvių spėjo, kad tai – Johanas Sebastianas Bachas. Likusieji pasiskirstė per pusę: 40,9 proc. manė, kad tai – Liudvikas van Bethovenas, kiti 40,9 proc. – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Pastarieji buvo teisūs.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Vilniuje, Žolyno gatvėje, įsikūrę Sutrikusio vystymosi kūdikių namai tampa „Šeimos slėniu“ – pagalbos šeimai centru. Kokias naujas paslaugas teiks ši įstaiga? Kokių paslaugų jau šiandien tėvai ir jų mažyliai gauna šiame centre, kuriame dirba rūpestingi ir puikūs specialistai? Žolyno gatvėje prie pat miško esančio pastato, pažymėto 47 numeriu, kieme žaidžia vaikai, o viduje stoviniuoja ar sėdi tėčiai ir mamos, laukdami susitikimų su specialistais.

Praėjusį savaitgalį Panevėžyje vyko 51-osios bėgimo varžybos „Senvagė 2019“. Šiuo renginiu prasidėjo „Lietuvos bėgimo taurės“ sporto renginių ciklas, kurio tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną ir sportą. Renginiuose taip pat bus siekiama visuomenę plačiau informuoti organų donorystės tema. „Lietuvos bėgimo taurės“ renginiuose dalyvauja ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narys Rimvydas Vekerotas. Bėgimo teikiamą malonumą vyras atrado po to, kai jam prieš 12 metų buvo persodinta donoro širdis.

Pagyvenęs vyras ant žemės pasideda ramentus, tada nusiima kojų protezus, užsimauna nenaujas pirštines ir, vienoje rankoje laikydamas kastuvą ir kauptuką, kitoje – maišelį su medžių sodinukais ir su šiek tiek maisto, pamažu keliais pradeda kilti į kalną. Po dvidešimties minučių jis pasiekia nedidelį plokščią plotą. Su atsineštais įrankiais gilina duobę, kurią iškasė išvakarėse. Čia sodins medelio sodinuką. Ma Sanksjao neseniai suėjo 70 metų.

Ar turėjote, o gal turite tarp savo feisbuko draugų tikrą literatūros klasiką? Tokį, apie kurį rašoma literatūros vadovėliuose, kurio kūrinius mokiniai analizuoja per pamokas ir dažniausiai vien tik būtinybės verčiami, skaito po pamokų? Neturite – nedidelė bėda, Neįgaliųjų naujasis teatras jums suteiks tokią galimybę, į FB draugus galėsite pasikviesti patį Juozą Tumą-Vaižgantą! Atsiliepdamas į LR Seimo kvietimą paminėti 150-ąsias J. Tumo-Vaižganto gimimo metines, Naujasis teatras balandžio mė...

Geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties – turėti darbą. Nors pastaraisiais metais užimtumo rodikliai didėja, bet vis dar nemažai žmonių dėl įvairių priežasčių negali rasti nuolatinio darbo ir dėl to patiria socialinę atskirtį. Šią savaitę Vilniaus miesto Taryba patvirtino Užimtumo didinimo programą, kuri veiks 2019–2020 metais. Nuo gegužės prasidėsiančiai programai skirta 806,3 tūkst. eurų.

Balandžio 11-ąją minime Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną itin daug dėmesio skiriama sergantiems šia liga, jų artimiesiems, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų svarba, dalijamasi išgyventa patirtimi. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narys, anksčiau žinomas krepšininkas Rolandas Čėsna (54 metų), sergantis Parkinsono liga jau 21-erius metus, sutiko pasidalyti patirtimi.

Mažeikių bendrija „Gyvenimo spalvos“ – viena aktyviausių Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijų. „Gyvenimo spalvų“ vadovė Lilia Baltutienė džiaugiasi, kad, susibūrus draugėn, užsiimant širdžiai miela veikla, gerėja žmonių sveikata, jie rečiau gydosi ligoninėse ir vartoja mažiau vaistų. Mažeikiškė Vaclava bendrijoje lankosi seniai – apie dešimtį metų. Ji sako čia randanti atgaivą sielai. „Kartu mokomės rankdarbių, bendraujame, taip nesijaučiame atskirti.

Balandis – autizmo spektro supratimo mėnuo. Šį mėnesį vienas po kito vyksta prasmingi renginiai, kurių metu dalijamasi patirtimi, susipažįstama su naujais mokslininkų atradimais, padedančiais geriau suvokti, kaip suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir kaip jiems padėti lengviau integruotis į visuomenę. Į renginį „Diena su autizmu“ praėjusį šeštadienį pakvietė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ nariai. Renginys vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Negalią turintys žmonės tampa vis aktyvesni, jiems norisi būti visaverčiais visuomenės nariais. Deja, galimybes judėti vis dar stabdo nepritaikytas viešasis transportas, netinkama miestų ir miestelių infrastruktūra. Prieš metus įkurta asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ judumo problemų ėmėsi iš esmės. Jos nariai ne tik pastebi negeroves, bet ir deda visas pastangas, kad jų mažėtų.

2019 metų kovo 19-oji Lietuvai buvo ypatinga – tą dieną Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiose pasaulio vasaros specialiosios olimpiados žaidynėse, Ryčio Šležio treniruojami Lietuvos futbolininkai superfinale nugalėjo Brazilijos rinktinę ir tapo čempionais.

Vilniuje gyvenančiai Gražinai Sakalauskaitei nustatytas vos 25 proc. darbingumas. Moteris turi ir fizinę, ir psichikos negalią. Gražina sako, kad dirbti negali, o gaunama pašalpa – itin menka, iš jos išgyventi labai sunku. Gražina pasakoja iki septynerių metų augusi Kauno rajone, pas senelius. Tai buvo gražiausi jos gyvenimo metai. Atėjus laikui eiti į pirmą klasę, mama parsivežė mergaitę į Kauną. „Mano tėtis žuvo anksti, mama ištekėjo antrą kartą, gyveno su patėviu.

Jau ne vienus metus politikai, žiniasklaida, neįgalieji itin karštai diskutuoja svarbiu klausimu – kaip gerinti negalią turinčių žmonių užimtumą, suteikti jiems realią galimybę dirbti ir užsidirbti? Socialinės įmonės ar atvira darbo rinka, subsidijuojamos neįgaliųjų darbo vietos, privalomos kvotos ar socialinis verslas? Jeigu verslas – tai koks, kas jame etiška ir kas ‒ ne? Atviros darbo rinkos idėją remia Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), būtinybę išlaikyti apsaugotas (socialines)...

Žmonių, turinčių psichikos negalią, priežiūra šeimoms tampa dideliu iššūkiu. Susirgusiųjų sunkiomis psichikos ligomis šeimos neretai išyra, jie lieka apleisti ir vieniši. Artimieji nežino, kaip padėti sergančiajam, jiems trūksta žinių tiek apie ligą, tiek apie pagalbos būdus. Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius.