18,2 proc. dalyvių spėjo, kad tai – Johanas Sebastianas Bachas.
Likusieji pasiskirstė per pusę: 40,9 proc. manė, kad tai – Liudvikas van Bethovenas, kiti 40,9 proc. – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Pastarieji buvo teisūs.
Manoma, kad vienas talentingiausių pasaulio kompozitorių, žymus klasicizmo stiliaus muzikos kūrėjas Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791) turėjo autizmui būdingų bruožų. Autizmas – gana nauja sąvoka, neegzistavusi Mocarto laikais, tačiau tokią diagnozę galima nustatyti iš amžininkų atsiminimų.
Visi šio gana impulsyvaus genijaus interesai nuo jaunų dienų krypo į muziką. Šiuolaikinė autizmo gydymo praktika garsiojo kompozitoriaus kūriniais remiasi kaip vienu iš gydomųjų metodų. Sakoma, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės jo muzikai nelieka abejingi.
Mocartas gimė 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge, dabartinėje Austrijoje. Tikrasis Mocarto vardas, įrašytas krikšto registracijos knygoje, buvo Johanas Chrizostomas Volfgangas Teofilis Mocartas, tačiau greitai graikiškas vardas Teofilis („Dievo mylimas“) buvo pakeistas lotyniškuoju Amadėjus („mylintis Dievą“). Pats Mocartas labiausiai mėgo, kai jį vadindavo Volfgangu.
Būsimo kompozitoriaus tėvas Leopoldas Mocartas buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje, tad vaikas nuo mažų dienų buvo mokomas groti pianinu ir smuiku, o būdamas penkerių jau pats kūrė muziką. Tėvas, pamatęs sūnaus talentą, pradėjo jį kartu su šiek tiek vyresne dukra vežioti po Europą. Berniukas tuo metu išgarsėjo kaip vunderkindas – neeilinių gebėjimų vaikas.
Mocartų šeimos draugas prisimena, kad jaunasis Mocartas taip pasinerdavo į muziką, kad menkiausias triukšmas grojant išvesdavo jį iš pusiausvyros. Vos tik jis pradėdavo muzikuoti, tartum išnykdavo visi kiti jo pomėgiai. Net vaikiški žaidimai ir išdykavimai jį domindavo tik tada, kai būdavo lydimi muzikos. Bet ir į kiekvieną vaikišką žaidimą jis taip įsitraukdavo, kad galėdavo pamiršti ir valgį, ir gėrimą, ir visa kita.
Per palyginti trumpą gyvenimą Mocartas sukūrė apie 620 kūrinių. Sunku būtų rasti kitą tokį kompozitorių, kuris taip puikiai galėtų kurti įvairiausių žanrų ir formų muziką: simfonijas ir koncertus, operas ir mišias, kvartetus ir sonatas. Mocarto kūriniai pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija.
D. Kembelas knygoje „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai ir lavinimui. Pasak jo, Mocarto muzika ypatinga – ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu“.
Dėkojame visiems atsakiusiems. Siūlome dalyvauti naujoje apklausoje.