aš galiu

Gestų kalbos neturi rašto, o kurtieji, nors ir būdami dvikalbiai, paprastai pirmenybę teikia „skaitymui“ gimtąja kalba. Tad gal iš tiesų kurčiojo ir knygos sąjunga tėra iliuzija – to turbūt ne kartą savęs klausė kurčiųjų tėvai ir mokytojai, nerimaudami dėl vaiko nenoro skaityti. Žmonijai sugalvojus interaktyvųjį skaitymą, knyga pagaliau užkariauja kurčiųjų simpatijas.

Eglė numanė, kad jos sūnus Karolis turi Aspergerio sindromą. Specialistai, iš pradžių abejoję, vėliau patvirtino mamos spėjimus. Eglė šiandien daro viską, kad sūnus gerai jaustųsi būdamas vienas, artimoje ir viešoje aplinkoje. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi, tikėdama, kad padės tiems tėvams, kurie neigia savo vaiko kitoniškumą, žūtbūt siekia padaryti vaiką tokį, kaip dauguma jo bendraamžių. Kitoks dar mamos įsčiose „Karolis yra antras mano vaikas, – pasakoja Eglė.

Negalią turinčios mergaitės ir moterys patiria dvigubą diskriminaciją – dėl negalios ir dėl lyties, todėl yra labiau pažeidžiamos, rodo užsienyje atlikti tyrimai.

Šiais metais išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių piktogramų rinkinys pasipildys naujais jaustukais (angl. emoji), reprezentuojančiais įvairias negalias. Vasario 5-ąją „Unicode“ konsorciumas – organizacija, koordinuojanti kompiuterinių standartų kūrimą – patvirtino „Emoji 12.0“ sąrašą, tarp kurių yra devynios įvairias negalias ir neįgalius žmones vaizduojančios piktogramos.

Nepraeis nė mėnuo, ir prasidės rinkimų maratonas – rinksime savivaldybių tarybas, merus, gegužę – Lietuvos prezidentą ir narius į Europos Parlamentą. Aklieji ir silpnaregiai niekada nebuvo vien pasyvūs šalyje vykstančių procesų stebėtojai. Štai ir šiais metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 7 regėjimo negalią turintys žmonės: po vieną Vilniuje ir Šiauliuose, trys Kaune, du Klaipėdoje.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos). Viktorinoje dalyvavo 499 žmonės. 27 proc. dalyvavusiųjų viktorinoje teigė, kad tai – Pablo Picasso, 3 proc. manė, kad tai – Claudas Monet. Teisingas atsakymas – Vincentas van Goghas, taip atsakė beveik 61 proc. Vincentas van Goghas (1853–1890) – olandų tapytojas, vienas žinomiausių dailininkų pasaulyje.

Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės globos namai dalyvauja institucinės globos pertvarkos procese. Vyksta permainos – jau įsteigti trys grupinio gyvenimo namai Kelmėje, kiekvienuose iš jų apgyvendinta po dešimt buvusių globos namų gyventojų, turinčių vidutinę ar sunkią proto ar psichikos negalią. Praėjusių metų spalį pradėta teikti asmeninio asistento paslauga proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms. Projektas truks metus.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigė įgyvendinti valstybės investicinį projektą, pagal kurį 2016–2018 metais nupirkta ir neįgaliųjų organizacijoms panaudos pagrindais perduoda 60 autobusiukų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis devynviečių „Peugeot Boxer Combi“ mikroautobusiukų raktelius įteikė jau 20 paskutinių neįgaliųjų organizacijų.

Andrius Račkauskas – ne iš tų, kurie skundžiasi ir kaltina likimą, nors, atrodytų, yra dėl ko. Alytuje, mažajame SPA centre „Kristalų namai“ masažuotoju dirbantis jaunas vyras – silpnaregis. Vienos akies regėjimo liko vos 3, kitos – 5 procentai. Andrius sako supratęs, kad turimą regos negalią ir ligą reikia priimti ne kaip bausmę, o kaip dovaną, kaip galimybę pasaulį matyti kitaip, ir sako, kad reikia nebijoti gyvenimo siunčiamų iššūkių, nesvarbu, kokie jie.

15-metė Meida dainuoja chore, lanko plaukimo, gimnastikos užsiėmimus, šoka zumbą... Deja, mokytis skaityti ir skaičiuoti jai tenka pas privačią mokytoją, nes mokykloje jai to nepavyko išmokti. Jos mama sako nusivylusi švietimo sistema, kuri neskatina Dauno sindromą turinčių vaikų mokytis, būti savarankiškais.  „Kokia laimė, kai tavo vaikas kartu su visais pasirodo koncerte...“ – sako mergaitės mama Danguolė Burokienė. Vyresnė jos dukra dainuoja chore „Liepaitės“, nuolat koncertuoja.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

„Prašome jūsų susimažinti atlygius tiek, kad klubo vadovai grąžintų mums atimtas vietas“, – taip į Kauno „Žalgirio“ krepšininkus internete paskelbtoje peticijoje kreipiasi neįgalieji. 2017 metų vasarą pertvarkius areną neįgaliesiems skirtų vietų smarkiai sumažėjo, iš jų negalią turintys žiūrovai negali matyti viso aikštelės vaizdo, nes jį užstoja fotografai ir kviestiniai svečiai.

Pasvaliečiai Gryta ir Mindaugas Šedžiai bei jų dukra Kotryna dažnai vienas kito klausia: koks tavo cukrus? Ir taip klausdami vienas kitam pasako daugiau negu kartoję „myliu“. Tėvas, mama ir dukra serga cukriniu diabetu, šios ligos neturi tik įsūnis Eligijus.

Įprasta, kad šalia negalią turinčių vaikų nuolat matome jais besirūpinančias mamas. Deja, tėčiai beveik visada lieka šešėlyje. Šią tradiciją nusprendė sulaužyti Australijos tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, organizacija „Autism Awareness Australia“ („Suvoktas autizmas“), atkreipusi dėmesį būtent į tėčių vaidmenį auginant autistišką vaiką ir sukūrusi dokumentinį filmą „Dad“ („Tėtis“). https://www.youtube.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius pedagogo kelią pasirinkusį Valdą Kančauską darbas Kelmės specialiojoje mokykloje išmokė ieškoti ir dalytis atradimais, kurti pačiam ir kūrybingumo kibirkštėlę įžiebti savo mokiniams, drąsiai svajoti ir tomis svajonėmis užkrėsti ypatingus vaikus, pasitikėti jais ir kartu siekti, atrodytų, nepasiekiamų tikslų.

Proto ar psichikos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigia pagalbos sulaukiančios pernelyg mažai. Jos norėtų, kad suaugę vaikai galėtų gyventi atskirai, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose, kur būtų prižiūrėti ir saugūs. Deja, dažna šeima apie tokias galimybes gali tik pasvajoti – Lietuvoje panašių būstų vis dar labai trūksta. Šešiolikmetį sūnų Tadą auginanti Donata – viena iš tų, kurios siekia dirbti ir užsidirbti, realizuoti save.

Turėti draugą, kuriuo gali pasitikėti – labai svarbu, o ką jau kalbėti apie negalią turintį žmogų, kuriam tokio draugo ir pagalbos dažnai reikia kur kas labiau. Jau ketvirtus metus vykdomas projektas „Draugystė veža“ siekia visuomenę supažindinti su negalią turinčių žmonių kasdienybe, parodyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pristatyti stereotipus laužančias draugystės istorijas.

Pernai pavasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Pareiškėjams buvo priteista po 1000 eurų. Šiemet VRK ėmėsi aktyvesnių veiksmų, kad rinkimai būtų prieinamesni visiems žmonėms, taip pat ir turintiems negalią. Tokią teisę jiems garantuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai teisės aktai.

Nuo 2018 metų lapkričio pradžios inksto, širdies, plaučių, kasos ar kepenų persodinimo operacijos laukiantys žmonės gyvena nežinioje dėl ateities. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda pavaldžių įstaigų pertvarką, kuri numatyta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

Sausio 13-oji Ričardui Dubickui svarbesnė už gimtadienį. Tai visos Lietuvos istorijos virsmo, naujos eros pradžia.  Ričardas laimingas, galėjęs būti ne tik šių įvykių liudytoju, bet ir jų dalyviu. „Negi niekada neišmuš jo atpildo valanda?“ Šalį pasiekusi žinia, kad, nepaisydama Lietuvos prokurorų išduoto Europos arešto orderio, Austrija paleido sausio 13-ąją Vilniaus televizijos bokštą šturmavusio „Alfa“ būrio vadą Michailą Golovatovą, Ričardą sukrėtė iki širdies gelmių.

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės. Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugų problemos“. Elektroninėmis priemonėmis apklausti visų savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyrių darbuotojai, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojai. Savo nuomonę išsakė ir patys neįgalieji.

Prieš Kalėdas į Dzūkijos sostinės gatves išvažiavo nauji miesto autobusai, pagaliau pritaikyti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Sunku patikėti, kad labiausiai naujų paslaugų pirkimo procedūras stabdė... neįgaliųjų atskyrimo nuo kitų keleivių klausimas. Viešasis transportas buvo nepatogus Alytus ilgą laiką buvo vienintelis iš didesniųjų miestų, kur keleivius vežė negalią turintiems žmonėms nepritaikyti mikroautobusai.

Ergoterapeutas Kirilas Novikovas dirba su vaikais, turinčiais įvairių raidos sutrikimų, fizinių negalių. Kirilas sako, kad visai nesvarbu, ar vaikai turi judėjimo, kalbos arba kitų sutrikimų, jie vis tiek gali daug išmokti, pagal savo galimybes tapti savarankiški. Ergoterapeutas dalijasi savo sukaupta patirtimi, kuri, tikimės, bus naudinga ir tėvams, auginantiems negalią turinčius vaikus. Sunkiausios kliūtys – psichologinės Penkiolikmetė Darija nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi.

Lise Rystad, Norvegijos architektūros įmonės „NSW Arkitektur“ vykdomoji direktorė, daugiau nei dešimt metų domisi universalaus dizaino sprendimais. Praėjusių metų pabaigoje architektė dalyvavo 2017–2018 m. VšĮ „Socialiniai meno projektai“ įgyvendinto Lietuvos dailės muziejų prieinamumo negalią turintiems asmenims tyrimo pristatyme, surengtame Nacionalinėje dailės galerijoje.

Sekmadienį, sausio 6-ąją, Peru oficialiai prasidėjusiame Dakaro ralyje kartu su savo tėčiu Jacques dalyvauja 25-erių Lucas Barronas, turintis Dauno sindromą. Lucas sulaukė didžiulio palaikymo, o jo dalyvavimas sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse jau įrašytas ralių istorijoje. Dakaro ralis, svarbiausias ir didžiausias sausio mėnesio sporto renginys, prikausto viso pasaulio dėmesį. 500 ralyje dalyvaujančių ekipažų turės įveikti sudėtingą 5 tūkst. kilometrų distanciją. Net 3 tūkst.

Alvydas Valenta neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą „Hormonai visi išsislapstė“. Jo kūryba patraukia intelektualumu. Tai – nuolatinis ieškojimas atsakymų į sudėtingus egzistencinius klausimus, kurie niekada nebus atsakyti. Ir nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne – visiems jie tie patys.

Kėdainiškė Gražina Grudienė, nepaisydama gausybės patirtų netekčių, ligų ir negalių, jaučiasi kaip niekada stipri. Atsitiesti jai padėjo ne tik medikai, bet ir valia, didelis noras padėti kitiems. „Aš noriu ir aš galiu“, – toks šiuo metu yra moters gyvenimo šūkis. Skaudžiausia – sūnaus netektis Gražina pasakoja vaikystėje buvusi mylima, netgi lepinama, pripažinta draugų. Ji visada mėgo būti lyderė. Bėdos moters gyvenime prasidėjo tuomet, kai ištekėjusi susilaukė antrojo vaiko.

Praėjusių metų gruodžio 17 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinė asamblėja priėmė Pasaulio aklųjų sąjungos (PAS) pasiūlytą rezoliuciją, skelbiančią, kad sausio 4-oji yra Pasaulinė Brailio diena. Šio rašto kūrėjas, prancūzų neregys Louis Braille (1809–1852) gimė sausio 4-ąją. PAS šią dieną mini jau nuo 2001 metų, bet iki šiol tai buvo tik pačių aklųjų idėja. Dabar ši idėja sulaukė ir JT Generalinės asamblėjos palaikymo.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų patvirtintas naujas Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas. Jis pakeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarką.

Pastatų ir aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems įvairių negalių, reglamentuoja tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai kuriais atvejais pritaikymas vis dar tebėra formalus, o klaidas ir trūkumus neįgalieji pastebi jau tada, kai ką nors pakeisti sunku.

Kalendorius yra šis tas daugiau nei į vieną vietą sukauptos astronomijos ar žemdirbystės žinios. Daugiau nei kruopščiai suskaičiuotos dienos, savaitės, mėnesiai... Kalendorius pirmiausia yra žinia, kad norime ne tik skaičiuoti tekantį laiką, bet ir įsirašyti į jį savo kultūriniu veikimu. Tai gerai suprato pirmųjų lietuviškų kalendorių (metskaitlių) leidėjas Laurynas Ivinskis, tai supranta ar nujaučia daugelis dabartinių leidėjų rengdami įvairius teminius kalendorius.

Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama garsaus Lietuvos fotografo Antano Sutkaus paroda KOSMOS tapo vienu svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų kultūros įvykių. Paroda neatsitiktinai pavadinta graikišku žodžiu „kosmos“, reiškiančiu tvarką, Visatą. Fotografo Visata – tai Lietuva su jos žmonėmis, jų kasdienybe ir šventėmis.

Skaitytojų klausėme, kokiems poreikiams patenkinti labiausiai reikia asmeninio asistento. Iš viso balsavo 246 žmonės. 32 proc. sako, kad asmeninis asistentas padėtų judėti. 26 proc. teigia, kad padėtų apsitarnaujant save – nusirengti, apsirengti, maitintis. 24 proc. dalyvavusiųjų apklausoje labiausiai reikia komunikavimo. 18 proc. sako, kad asmeninis asistentas padėtų palaikyti asmeninę higieną. Dėkojame dalyvavusiems apklausoje.

Jam tik 27-eri, bet jis – jau pasaulyje pripažintos gatvės šokių grupės narys, vienintelis kurčiasis tarp girdinčių. Taip pat visiškai originalios meno šakos propaguotojas, dviejų šalių televizijos talentų šou dalyvis ir laureatas, aktorius. Jis – kūno plastikos ir šokių mokytojas bei treneris, o tarp jo mokinių – žymiausių pasaulio universitetų studentai.

Ką tik 90-ąsias veiklos metines pažymėjusiame Mažeikių muziejuje lankytojams pristatytas unikalus archeologinių vertybių ir kultūros paveldo pažinimo projektas „Atrask, paliesk ir išgirsk Mažeikių krašto istoriją“. Archeologinė ekspozicija pritaikyta regėjimo negalią ir kitokių suvokimo problemų turintiems žmonėms. Pirmieji su ja susipažino Mažeikių rajono neįgaliųjų centro lankytojai.

Kriogeninis užšaldymas, arba kriokonservacija, laikomas perspektyviausiu donorų organų išsaugojimo būdu. Po ilgų tyrimų, bandymų su gyvūnais ir diskusijų medikų rasti keli variantai, kurie, kaip teigia JAV mokslininkai, atrodo gana perspektyvūs ir galėtų ateityje sumažinti tam tikrų organų laukiančių pacientų sąrašą. Trumpas transportavimo laikas – viena didžiausių kliūčių Priežastys, kodėl laukiančiųjų sąrašas toks ilgas – įvairios.

Dizainerė Kristina Mališauskienė šiuo metu kuria kostiumus roko operai „Romeo ir Džuljeta“, o neseniai dirbo komandoje, kuri rengė įžymiają Helen Mirren, kūrusią Jekaterinos II vaidmenį JAV televizijos HBO Vilniuje filmuotai dramai apie Jekateriną II. Aktorei reikėjo pasiūti 40 prašmatnių kostiumų! Vis dėlto su Kristina susitikome pasikalbėti ne apie jos darbą kino industrijoje. Prieš porą metų ji buvo pakviesta skaityti paskaitą apie stilių regėjimo negalią turinčių moterų auditorijai.

Įsivaizduokite, kad už stiklo verda gyvenimas, o jūs tik atokiai stovintis stebėtojas. Liūdnoka, tiesa? Ir netikėtai prieina Kakė Makė, Netvarkos nykštukas ir gestų kalba sako: „Labas, pažaisk su mumis.“ Na, čia tie girdinčių vaikų mylimi herojai iš to paties pavadinimo Linos Žutautės knygelės, kartą per savaitę besisveikinantys su mažaisiais draugais ir iš TV8 ekrano.

Žmonės, turintys psichikos negalią, šiais metais šv. Kalėdas ne tik šventė patys, bet ir dovanojo šventinę nuotaiką kitiems. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai lankytojai su dovanomis vyko į Fabijoniškių socialinių paslaugų namus. Į tradicinę kalėdinę savo dirbinių mugę Vilniaus Vasaros ligoninės darbuotojus bei pacientus sukvietė psichosocialinės reabilitacijos užsiėmimų lankytojai.

Seseriai Michaelai Rak gruodžio mėnesį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įteikė Nepriklausomybės atgavimo šimtmečio medalį už tarnystę sergantiems ir kenčiantiems Vilniaus krašto gyventojams. Būtent jos pastangomis Lietuvoje įkurtas pirmasis hospisas, jau statomas ir nepagydomomis ligomis sergantiems vaikams skirtas korpusas. Sesuo Michaela įsitikinusi, kad žmogus gali būti laimingas tik dalindamas save kitiems.

Iš Kenijos kilusio Johno ir lietuvės Ramunės meilės istorija – išskirtinė. Tūkstančiai kilometrų nesukliudė sielos dvyniams vienam kito atrasti, pamilti, susieti savo gyvenimų. Pora įsitikinusi, kad tikroji, patvari ir brandi meilė – tai tarnystė vienas kitam, atsisakant bet kokio egoizmo, savanaudiškų norų. „Mums labai svarbus, tiesiog privalomas, dvasingumas, santykių šiluma ir jų gylis“, – darnios santuokos esmę įvardija Johnas ir Ramunė Omolo. Ramune, judate neįgaliojo vežimėliu.

Kai lankėmės pas Joną ir Aliną Patackus, jų namuose jau žibėjo Kalėdų eglutė. Tyloje nuoširdaus gestų kalbos vertėjo Artūro Kartanovičiaus padedami kalbėjomės apie jau veik šešis dešimtmečius gyvą Jono – aistringo šachmatininko, šachmatų veterano – meilę žmonai Alinai, vaikams, anūkėms ir šachmatams. Abu Patackai gimę gruodį, abu drauge mini 80-mečius. Jonas sako, kad jiedu šiemet švenčia ir dar vieną jubiliejų – 55-ąsias vedybų metines.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Vilniaus Viltis“ – šventinės nuotaikos. Darbo tarpininkę Daivą Žiuramskaitę aplankė jos dirbantys globotiniai Kęstutis Rudzinskas ir Gintaras Nakas. Kalėdas vyrai pasitinka laimingi, nes dirba ir jaučiasi visaverčiais visuomenės nariais. Vis dėlto darbo rinka daugumai neįgaliųjų vis dar nepalanki. Gavęs pastovų darbą pasijuto tvirčiau „Šiandien savo darbu esu patenkintas“, – savo istoriją pasakoja K. Rudzinskas.

Ne vienas sportininkas yra pasakojęs apie savo pirmuosius žingsnius sporto salėje: apie tą jausmą, kai blogai jautėsi tarp sportiškai atrodančių vaikinų, apie tą galvoje skambantį klausimą „O ką aš čia veikiu?“. Nuolat girdime kalbas ir apie įvairias dietas: „nevalgykite po šešių“, „maitinkitės sveikai“, „sudeginkite daugiau kalorijų negu suvartojate“. Tačiau daugelis supranta, kad pirmas žingsnis į sporto klubą turi būti žengtas suvokus, ką nori jame veikti ir ko jame siekti.

Šiame straipsnyje tu sužinosi aštuonis originalius būdus kaip atsikratyti baimių, kuriuos galėsi taikyti kasdieniame gyvenime ir todėl tapsi daug sėkmingesnė ir patrauklesnė asmenybė bei gyvensi drąsesnį gyvenimą. 1. Briuso Lee metodas. Briusas Lee susirašydavo visas savo nerimo mintis ant popieriaus lapo. Suplėšydavo lapą į skutelius. Ir juos padegdavo. Laisvas nuo nerimo protas turi daugiau kūrybinio potencialo. Baimė ir nerimas naudoja koncentraciją ir naikina kūrybingumą.