Tai visai nėra aspergerio sindromas! Mama tiesiog norėjo rasti sau paaiškinimą, pateisinimą nes taip lengviau. Mūsų sūnus taip pat elgiasi, bet taip elgtis pradėjo metai po mūsų su vyru skyrybų. Be to jis drovus, todėl bijo kitų nuomonės, saugo save senuose rūbuose ir hobiuose. Mes taip pat ji islepinome ir jis yra labai nesavarnkisjas, neribojome kompiuterio tapo uždaras ir pasinėręs ten o kur daugiau jei "gyvenimas nemielas". Mes gavome asmenybės sutrikimo, depresijos, socialinio nerimo duagnozes. Psichoterapijos lanko ir matosi tikrai, kad vaikui dingsta baimės ir jos pradeda atsiverti. Taip, kad psichologiniai dalykai yra autizmo dalis bet jie nesukelia autizmo! Nežinau, matyt daug nekompetentingu gydytojų pasitaiko.

Vaikas nera joks Aspergeris, jam yra reakcija i mamos nuolatini smurta pries ji. Iteigti vaikui ir elgtis su juo taip, lyg su juo paciu kazkas butu negerai, ir dar kad matytu tai visi aplinkiniai, yra tos mamos manipuliacija. Vaikui yra potrauminis streso sindromas, tai yra visiskai normali, sveika reakcija i psichologini smurta. Mama turi narcisistini asmenybes sutrikima, tevas yra enabler'is angliskai, kitaip tariant, iteisina mamos veiksmus, palaiko jos iliuzija, kad atseit ju sunus Aspergeris. Dukra yra auksinis vaikas - ji viska daro gerai. Sunus - nieko negali padaryti gerai (net jeigu daro). Tokia yra narcisitini asmenybes sutrikima turincio zmogaus iliuzija. Sia iliuzija palaiko flying monkeys "skraidancios bezdzioneles" - t.y. vaiku raidos centro psichologe/ai, kazkurie giminaiciai, draugai. Jie ta narcizo kliedesi palaiko. Yra vaiku turinciu si sindroma, bet cia ne tas atvejis. Pabandykit isivaizduot, jeigu jusu asmenines ribas nuolat perzenginetu ir dar taip, kad patys pradetumet savimi abejoti, gal jus isprotes..taip gyvatiskai, apsimeteliskai...Labai patiktu? Nereikia vaikais manipuliuoti ir jie bus sveiki, normalus vaikai. Nors dabar tas vaikas jau yra traumuotas ir jo reakcijos i stresa yra pastiprintos. Tai visiskai normalu, taip ir suaugusiam zmogui buna. Pvz., tiems, kurie augo tokiose seimose kaip si, karo dalyviams, zmonems, pergyvenusiems sudetingus laikus, kai buvo islikimo klausimas.

Man cia panasiau, kad mama, turinti asmenybes sutrikima, padare is sunaus ligoni... Kokiu tikslu reikia perzengineti vaiko ribas, perstumdant baldus, perdeliojant jo daiktus, jeigu jam tai nepatinka?? Gi zino, kad jam tai nepatinka, o vis tiek daro. Dar keista pasirode, kad sese yra vaiko advokate, panasu, kad vaikas yra skriaudziamas, atpirkimo ozys uz viska, kas vyksta seimoje. O jo mama turi narcisistini asmenybes sutrikima. Uz tai ir gydytojai nemate is pradziu, kad tas vaikas turetu aspergerio sindroma. Mama cia "pagamino"...Gydyt mama reik, o ne vaika. Jeigu vaikas prie kompo praleidzia istisas valandas, tai sorry, bet kuriam vaikui stogelis pavaziuotu ir nebenoretu bendrauti su kitais vaikais gyvai. O dar jeigu mama jam, gydytojam, visiems seimos nariam, giminaiciaims, mokytojams, isnekejus, kad sunus yra problematiskas, turi neva ta sindroma, neklauso, nemegsta bendrauti ir pan. Gydykit mama, nes traumuoja vaika, beprote.

Ačiū, Egle, kad pasidalinai savo patirtimi, tai padrąsins tėvelius labiau pažinti savo vaikus ir padės priimti juos tokius, kokie jie yra
- su savo vidiniais resursais ir stiprybėmis...

Vakar perskaičiau knygą "Kaladėlių berniukas" K.Stuart knyga apie "kitokį"berniuką. Rekomenduoju!!! Tėveliams linkiu stiprybės, nepasiduokit, laikykitės vieni kitų, nes tik Jūs abu kuriat savo vaikui pasitikėjimą, gyvenimo prasmę ir kelią į ateitį.

34 metus gyvendamas nežinojau kas tai yra autizmas, kol mums negimė KITOKIA dukra. Supratome su žmona tai, kai jai suėjo metai, turėjome su kuo palyginti, nes jaunesnioji turi dvi vyresnes seses. Nuo to laiko įdėjome daug pastangų, ypač žmona. Darome viską, ką galime, kad jai būtų šviesi ateitis.

As Elges pussesere. Mano sunui nustatytas aspergio autizmo sindromas Kai jam buvo 25 metai. Daug bendru simptomu tiek pas Karoli tiek pas mano Justina. Mano sunus gyvena specialiame autistams skirtame bendrabutyje, kur 24 val. per para dirba socialiniai darbuotojai. Mes gyvename Olandijoje. Linkiu stiprybes ir begalines meiles Karolio tevams. Kai myli, nesunku suprasti, paremti ir per daug nereikalauti buti kaip visi.

Puikiai suprantu mamą, nes pati auginu KITOKĮ vaiką. Ruošiamės kuo greičiau išvykti is (dovanokit) jobanos Lietuvos, nes KITOKIE vaikai čia tiesiog zlugdomi.Ka tik grįžome iš Vaiko raidos centro - garbė visiems ten dirbantiems gydytojams - ir man ligi šiol spaudžia ašarą prisiminus, kad dėl nustatytos diagnozės labiausiai išgyveno jie, gydytojai, puikiai suvokiantys, jog KITOKS vaikas čia bus tiesiog suvalgytas (uzmetytas akmenim???.... )Ne, KITOKIE vaikai yra NUOSTABŪS, linkiu mamai kuo didžiausios kantrybės galynejantis su absurdu ir nesibaigiančiu lietuvių pykčiu.... .

Viena pagrindiniu straipsnio veikeju - mama, savo asmenineje paskyroje teigia jog sio straipsnio paskirtis yra svietejiskumas. Na jei taip tai as nelabai ka nusimamantis apie si sindroma zmogus vedamas smalsumo pakomentuoju straipsni ir uzduodu keleta klausimu(be izeidynejimu tik poziuris is kito kampo) na ir ka jus galvojate gaunu bloka. Gaila kad po straipsniu laukiama tik uzuojauta ir komplimentai, o klausimai ne. Idomus svietejiskumas....

Turiu sūnų su elgesio ir dėmesio sutrikimu.Irgi ne saldu.Socializuojas palygint neblogai,bet su mokslais nekas..Psichologė sakė barti tokius vaikus,tas pats kaip žmogui turinčiam trumpesnę koją,sakyt ko šlubuoji..Aplinkiniai tikrai nesupranta tokių sutrikimų