Paroda neatsitiktinai pavadinta graikišku žodžiu „kosmos“, reiškiančiu tvarką, Visatą. Fotografo Visata – tai Lietuva su jos žmonėmis, jų kasdienybe ir šventėmis.
Fotografijos iš aklųjų ir silpnaregių mokyklos
Tarp parodoje eksponuojamų beveik 300 darbų yra ir iki šiol niekur nerodytų fotografijų. Žiūrovams dar nematytos ir kai kurios fotografijos iš ciklo, daryto Kauno aklųjų ir silpnaregių mokykloje. Devyniose 1962 m. sukurtose šio ciklo fotografijose užfiksuotos mokyklos gyvenimo akimirkos: vaikai žaidžia kieme, renka kaštonus, dainuoja, nuobodžiauja pamokoje, padeda virtuvėje, išsirikiavę stovi aktų salėje Lenino fotografijos fone.
Ypač iškalbinga fotografija, pavadinta „Pionierius“. Aklo pionieriaus portretas tapo groteskiškos sovietmečio tikrovės simboliu: aklų ar kitokią negalią turinčių žmonių viešojoje erdvėje tuo metu nebuvo, jie neatitiko sveiko, sportiško, optimistiško komunizmo kūrėjo paveikslo. 1962 m. darytas portretas ilgai nebuvo rodomas.
Fotografija 2002 m. eksponuota parodoje „Su cenzūros žyme“. Recenzuodama šią parodą meno kritikė Agnė Narušytė rašė: „Jis aklas, todėl jo veide sustingusi keista <...> išraiška. Keistuolis negalėjo būti pavyzdžiu, pionierius turėjo būti idėjiškai teisingas. O čia tarp kaklaraiščio ir nematančių akių besiveriančios egzistencinės gelmės tarybiniam žiūrovui kėlė pavojų, nes tokio vaizdo sukeltos mintys nežinia kur gali nuvesti“ (7MD, 2002-12-06).
Fotografavo keletą metų
Pats fotografas, paklaustas apie ciklą iš Kauno aklųjų ir silpnaregių mokyklos, sako, kad jis atsirado neplanuotai. „Dirbau su Beatriče Grincevičiūte, dariau didelę jos portretų seriją. Kartu nuvažiavome į Kauno aklųjų mokyklą-internatą, ten fotografavau ją, ir pradėjau fotografuoti vaikus. Paskui su vienu autoriumi darėme knygą – jis tekstą rašė, aš nuotraukas dariau, taip fotografavimas toje mokykloje užsitęsė keletą metų. Vėliau dar fotografavau ir kurčnebylių mokykloje“, – pasakoja fotografas.
„Dievas, ką nors atimdamas, duoda kažką daugiau. Man atrodo, kad tie vaikai gyvenimą suvokė žymiai giliau, skausmingiau negu sveiki. Juose buvo tam tikro skausmingumo, ir manau, kad tą skausmingumą man pavyko parodyti“, – mintimis dalijasi A. Sutkus. Paroda veiks dar dvi savaites
Parodą KOSMOS Nacionalinėje dailės galerijoje bus galima apžiūrėti iki 2019 m. sausio 13 d. Parodos kuratoriai: Gintaras Česonis, Jean Marc Lacabe, Thomas Schirmböck. Projekto organizatoriai: LDM Nacionalinė dailės galerija, Prancūzų institutas Lietuvoje, Goethe’s institutas.
2017 m. A. Sutkaus darbai įvertinti prestižine dr. Ericho Salomono premija, kurią skiria Vokietijos fotografijos asociacija. Jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) nusipelniusio fotografo menininko vardas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas, Vyriausybės meno premija, Kultūros ministerijos premija, Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė
