aš galiu

Jonuko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, tėvai dažnai išgirsdavo specialistus sakant: „Jūsų sūnus skaitys tik dviskiemenius žodžius ir mokės suskaičiuoti iki 10. Apie didesnius jo pasiekimus nesvajokite.“ Tačiau berniukas daugina, dalija triženklius skaičius, skaičiuoja iki tūkstančių. Apie Jonuko kelią tokių pasiekimų link pasakoja jo mama Rima (pavardė redakcijai žinoma) ir mokytoja Dalia Minkevičiūtė.

Ryškiaspalviai 7-o dešimtmečio drabužiai, aksesuarai, buities detalės, skambanti to meto muzika... Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai turėjo progos visa tai pasimatuoti ir patirti neįprastoje fotosesijoje. Kaune įsikūrusi bendruomeninė fotostudija „No Name Studio“ Tarptautinės teatro dienos proga kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą 7-o dešimtmečio fotosesiją. Fotostudijoje apsilankė ir Kaune įsikūrusio centro lankytojai.

Neseniai buvo rašyta apie 2016 m. sukurtą pagalbos grupę „Klausa“, teikiančią operatyvią pirminę pagalbą šeimoms, kurių vaikui diagnozuotas klausos sutrikimas. Deja, pasinaudoti jos pagalba, kai to labiausiai reikia, dėl biurokratinių kliūčių šiandien vis dar sudėtinga. 3,5 metų Agotos tėtis Daumantas Stumbrys ir 6 metų Kristijono mama Indrė Petkevičienė augina klausos negalią turinčius vaikus.

Kovo 22 dieną prasidėjo po Lietuvą su šūkiu „Kai sustoji – pabunda vaizduotė“ keliaujantis didžiausias šalyje kino festivalis „Kino pavasaris“. Šių metų festivalio programoje – 170 filmų: 113 ilgametražių ir 57 trumpametražiai. Šiais metais „Kino pavasaris“ lankosi ne tik didesniuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose, bet atrasti įdomų kiną kviečia ir neįgaliųjų bendruomenes.

Restoranas „Pirmas blynas“ vakar dirbo trumpiau – norinčius pasimėgauti čia kepamais gardžiais ir sočiais blynais pasitiko skelbimas, kad restoranas dirba iki 15 valandos, nes tądien vyksta Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuose „Pirmas blynas“ nominuotas gauti „Įveiktos kliūties“ apdovanojimą.

Skaitytojų klausėme, kodėl Pasaulinė Dauno sindromo diena švenčiama kovo 21 dieną. Viktorinoje dalyvavo 215 žmonių. 5 proc. dalyvių spėjo, kad ši diena pasirinkta dėl to, jog tai – Benedikto (lot. Benedictus – palaimintasis) vardo diena, o 4,5 proc. – jog ši diena yra pirmoji pavasario lygiadienio diena. Absoliuti dauguma – 90,5 proc.

Į Markučių dienos veiklos centrą, kurį lanko vyresni nei aštuoniolikos metų proto ir kompleksinę negalią turintys žmonės, užsukame popietę. Darbai čia virte verda: vieni centro lankytojai piešia, kiti lipdo, siuvinėja. Pavargę tiesiog ilsisi ant studijose pastatytų minkštasuolių. Kiekvienam čia sudarytos tinkamiausios sąlygos, stengiamasi, kad visi jaustųsi gerai. Vilnietė Oksana Markučių dienos veiklos centro duris varsto jau daugiau kaip dvi dešimtis metų.

Prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kovo 26-ąją sproginėjo juodi balionai – taip mamos siekė atsisveikinti su stigma, žyminčia negalią turinčius vaikus auginančias šeimas, taip pat su liūdesiu, nerimu, tamsiomis mintimis ir bėdomis, kurios užgriūva sulaukus kitokio mažylio.

Štai jau pustrečių metų dvi suinteresuotos žinybos laužo galvas, kaip prisikalbinti bendradarbiauti trečiąją. Pagal įstatymo raidę pastaroji turi teisę atsisakyti, bet pagal protingumo kriterijų tai – nesuprantama. Naujagimių rega Lietuvoje tikrinama nuo sovietinių laikų. Visuotinė klausos patikra taikoma tik nuo 2014 m. Pašnekovai neslepia: jei ne atkaklios tėvų pastangos, valdžios malonės būtų tekę laukti dar.

Reta liga sergantį vaiką auginanti vilnietė Laura sako, kad anksčiau į Santaros klinikų Neurologijos skyrių periodiniams tyrimams tekdavo gultis bent kartą per metus. „Stengdavomės kartu suderinti keletą svarbiausių konsultacijų su specialistais. Kai reikėdavo apsilankyti Santaros klinikose kitais atvejais, procedūros būdavo tokios pat, kaip ir visiems ligoniukams. Vis dėlto, kai vaikas turi sunkią negalią, toks vizitas yra didelis iššūkis.

Skirtingi veidai, kūnai, vienos gatvės namų stogai (žvilgsnis iš viršaus), tarp ąžuolų pasiklydęs miesto fragmentas, pro debesis prasiveržusi saulės šviesa... Jau antras mėnuo Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, vyksta taktilinė paroda „Blind date“, kviečianti žengti į garsiausių XX a. lietuvių menininkų kūrybinių ieškojimų, atradimų ir pačių kūrinių formų pasaulį.

Net 28 medalius – 16 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos – Lietuvos specialiosios olimpiados rinktinė parsivežė iš kovo 21 d. pasibaigusių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, vykusių XV specialiosios olimpiados vasaros žaidynių. Lietuvai atstovavę 26 sportininkai varžėsi 7 sporto šakose: lengvosios atletikos, futbolo, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, bočios, irklavimo. Iš viso Specialiosios olimpiados žaidynėse 24 sporto šakose rungėsi 7,5 tūkst.

Nuo 2020 metų sausio 1 d., įsigaliojus šių metų kovo 21 d. Seimo priimtoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, LRT rodys daugiau laidų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Už Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas pataisas Seimas balsavo vienbalsiai – jos priimtos 99 balsais. Pritaikytų laidų daugės kasmet Pristatydama įstatymo pataisas, R. Popovienė pateikė statistiką: šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc.

Kai Šeiko šokio teatras rodo spektaklį „Piteris Penas“, žiūrovų salėje visada sėdi ir vieno iš šokėjų mama Genovaitė Jurevičienė. Jos sūnus Julius, turintis Dauno sindromą, spektaklyje šoka drauge su profesionaliais šokėjais. Kaip Julius atėjo į šį šokio spektaklį? Kokią patirtį atsinešė? Kodėl jam patikėjo suvaidinti niekada nesuaugantį berniuką Piterį Peną? Sužinoti visa tai padėjo Juliaus mama Genutė ir Klaipėdoje įsikūrusio Šeiko teatro vadovė choreografė Agnija Šeiko.

Šie metai Lietuvoje išsiskiria rinkimų skaičiumi. Ką tik baigėsi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, gegužę rinksime Europos Parlamento narius ir Lietuvos Respublikos prezidentą. Tiek Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, tiek įvairūs kiti dokumentai nurodo, kad dalyvauti rinkimuose gali kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo negalios ar kitų aplinkybių. Skaitytojų klausėme, ar negalią turintiems žmonėms mūsų šalyje sudarytos galimybės balsuoti savarankiškai.

Šalyje vyksta institucinės globos pertvarka. Ar visi negalią turintys žmonės šiandien nori ir yra pajėgūs integruotis į darbo rinką ir gyventi savarankiškai? Kokios pagalbos labiausiai reikia globos institucijose gyvenantiems žmonėms, kad jie galėtų dirbti, tapti kuo savarankiškesni, gebėtų pasirūpinti savimi? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir VšĮ „Rastis“ kartu su kitais partneriais vykdo projektą „Įdarbinimo iniciatyvų žmonėms su negalia skatinima...

Akmenslydis, arba kerlingas – smagi sporto šaka, kurioje derinami fiziniai ir protiniai įgūdžiai. Šis žaidimas žaidžiamas 45 m ilgio ir iki 5 m pločio ledo aikštelėje – susitinka dvi komandos ir paeiliui leidžia akmenis, kurie gaminami iš granito ir sveria maždaug 20 kg. Varžybas laimi komanda, paleidusi daugiau akmenų arčiau centro ir neleidusi to padaryti priešininkui. Tai – viena iš nedaugelio sporto šakų, kurioje varžytis gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gebėjimų.

Pradėjo veikti interneto svetainė www.lygybesplanai.lt, kurioje darbdaviai ar jų atstovai ras reikalingos informacijos ir daugybę praktinių pavyzdžių, kaip užtikrinti diskriminacijos prevenciją darbo vietoje, kaip susikurti įmonės ar organizacijos lygybės planą.

Pakruojo rajono Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras ir Šiaulių rajono Kuršėnų VšĮ Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuoto projekto „Laikino atokvėpio paslaugos teikimas įstaigoje, namų aplinką atitinkančioje aplinkoje proto ar (ir) psichikos negalią turintiems asmenims, jų šeimos nariams, tėvams ar globėjams“ dalyviai.

Kovo 11 d. Ženevoje (Šveicarija) prasidėjusioje Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto sesijoje antrąją kadenciją pradėjęs Lietuvos atstovas Jonas Ruškus išrinktas vienu iš trijų komiteto vicepirmininkų. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Kauno „Arkos“ bendruomenės narys.

Trispalvėmis ir dainomis pasitinkame Kovo 11-ąją. Ateinančiais metais minėsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Trys laisvos ir nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai – kokie jie buvo akliesiems? Sovietų Sąjungoje neįgaliųjų, ypač turinčių judėjimo ar proto negalią, oficialiai nebuvo, bent jau niekas ar beveik niekas jų nematė. Šia prasme aklieji buvo „privilegijuoti“: turėjo savo organizacijas, įmones, galėjo plėtoti šiokią tokią veiklą.

Kaunietė Kristina Antanavičienė ne tik augina spinalinę raumenų atrofiją turintį sūnų Ronaldą – ji įkūrė Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų ir raumenų ligomis asociaciją „Sraunija“ ir tapo jos prezidente. Moteris stengiasi padėti ne tik savo sūnui, bet ir kitoms šeimoms, auginančioms panašius vaikus. Kristinos sūnui dabar jau 17. Iki vienerių metų berniukas vystėsi kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jis laiku pradėjo laikyti galvutę, sėdėjo, pats atsistojo.

Kas gali būti donoru, kada galima organų donorystė, kaip organizuojamas šis procesas ir koks čia visuomenės vaidmuo – visi šie klausimai vis dar kelia daug diskusijų ir neaiškumų svarstantiems pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų donoru. Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete organizuotoje paskaitoje apie organų donorystę, į kurią susirinko medicinos mokslų studentai ir kiti, besidomintys šia tema.

Pelizaeus-Merzbacherio liga. Nevaikščios, nekalbės kaip visi, neaišku, kiek gyvens – tokią savo sūnaus diagnozę išgirdo kėdainietė Aušra Raudeliūnienė. Lietuvoje ši liga diagnozuojama vos antrą kartą. Kaip gyventi turint tokią diagnozę, kur kreiptis – moteriai kilo daugybė klausimų, bet sulaukė tik medicininės pagalbos. Atsiremti galėjo tik į panašią patirtį turinčias mamas.

Šiandien neįgalieji, gyvenantys socialinės globos namuose, jau keliami į savarankiško gyvenimo namus, pagal galimybes integruojami į darbo rinką. Vis dėlto, kalbėdami apie neįgaliųjų integraciją, ar nesame pamiršę skatinti ir palaikyti gyvybiškai svarbų globos institucijose gyvenančių neįgaliųjų ryšį su artimaisiais? Susitikimai Pabradės ir Jasiuliškių socialinės globos namuose paskatino apie tai susimąstyti.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, neįgaliųjų protestai nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Skaitytojų klausėme, ar jie dalyvautų negalią turinčių žmonių protesto renginyje. Iš viso balsavo 313 žmonių. 59,7 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tokiame renginyje būtinai dalyvautų. 30,6 proc. atsakė: „Nežinau, priklauso nuo aplinkybių“. 9,7 proc. nedalyvautų, jiems tai neaktualu. Dėkojame visiems atsakiusiems.

Pirmosiomis šio pavasario dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje į jau 11 kartą organizuojamą sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos parodą „Sveikatos dienos 2019“ rinkosi visi, kam rūpi sveikata ir sveika gyvensena. Kasmet organizuojamoje parodoje galima susipažinti su sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigų teikiamomis paslaugomis, sveikatai ir sveikai gyvensenai skirtais gaminiais, produktais.

20-ojoje Vilniaus knygų mugėje, kaip nė vienoje ankstesnėje, itin aktyviai dalyvavo aklieji ir jiems atstovaujančios įstaigos. Po ilgesnės pertraukos į mugės erdvę, demonstruodama naujausias technologijas ir kūrybinius sumanymus, grįžo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), o lankytojus Brailio rašto mokė ilgametis Vilniaus knygų mugių dalyvis Vytautas Gendvilas.

Jau daugiau kaip 400 metų kovo pradžioje į Vilnių suplūsta liaudies meistrai, tautodailininkai, amatininkai, įvairių rankdarbių kūrėjai – čia vyksta unikali etnokultūros šventė – Kaziuko mugė. Šiemet joje savo dirbinius kone pusei milijono vilniečių ir sostinės svečių siūlė per 1300 auksarankių. Tarp jų – ne tik kūrybingi neįgalieji, bet ir parama negalią turintiems žmonėms besirūpinančios organizacijos, labdaros ir paramos fondai. Šiemet vykusi 416-oji Kaziuko mugė žadėjo nemažai naujovių.

Kai pirmą kartą susitikome su Lina Aleksandravičiūte, ji džiaugėsi, kad ilgai ieškojusi pastovaus darbo pagaliau jį rado, ir pažadėjo papasakoti apie ilgai trukusias darbo paieškas. Deja, antrasis mūsų susitikimas nebuvo toks džiugus – pradirbusi vos mėnesį Lina darbo neteko. Jos istorija panaši į daugelio žmonių, turinčių negalią nuo vaikystės. Mergina nuoširdžiai papasakojo apie savo išgyvenimus.

Edita Daugėlaitė ir Ernesta Mikėnaitė – šiųmetės socialinės akcijos „Draugystė veža!“ dalyvės. Merginos ne šiaip susibūrė draugėn – jos kartu gyvena Kauno „Arkos“ bendruomenėje, besikuriančiuose bendro gyvenimo namuose. Šiais metais juodviem pavyko įveikti daug kitų akcijos dalyvių ir tapti viena iš trijų komandų, kurios keliaus į Izraelį stebėti „Eurovizijos“ konkurso finalininkų pasirodymų. „Esame labai dėkingos mus palaikiusiems, visiems, kurie skyrė mums savo balsus.

Retomis ligomis visame pasaulyje serga apie 300 mln., Europoje – apie 30 mln. žmonių. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, bet manoma, kad su retomis ligomis galėtų būti susidūrę apie 6 proc. šalies gyventojų. Vilnietė Monika Ošmianskienė – viena jų. Šiai jaunai moteriai diagnozuota raumenų distrofija. Retų ligų, kuriomis serga vienas žmogus iš dviejų tūkstančių, nustatyta apie 6–7 tūkstančius.

Savarankiškas gyvenimas gali atrodyti trokštama, bet nepasiekiama svajonė, jei kai kuriose srityse trūksta išmanymo, gebėjimų ir galimybių. Vis dėlto gyvenimas globos institucijoje neturi būti vienintelė išeitis. Tarpine stotele proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie negali gyventi visai savarankiškai, bet to siekia, tampa apsaugotas būstas. Tadas – apsaugoto būsto paslaugos Tauragėje gavėjas.

Specialiosios olimpiados gimnastikos klubas jungia intelekto negalią turinčius sportininkus, jų tėvelius, trenerius ir visus, besidominčius gimnastika. Klubo tikslas – gerinti sutrikusio intelekto, proto ir psichikos negalią turinčių vaikų ir paauglių sveikatą, rūpintis jų užimtumu, suteikti jiems galimybę treniruotis ir dalyvauti varžybose. Gimnastika – viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių.

Iki 2020-ųjų Lietuvoje turėtų nelikti institucinių vaikų globos namų, o visi tėvų globos netekę vaikai turėtų būti apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ar grąžinti biologiniams tėvams – toks pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas. Vis dėlto dar ne visur šalyje pertvarkos procesai vyksta sklandžiai.

Tokia istorija galėjo nutikti tik Izraelyje: grupė, iškovojusi teisę dalyvauti gegužės 18 dieną Tel Avive su šūkiu „Išdrįsk svajoti“ vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse, atsisakė jame dalyvauti dėl religinių priežasčių. Grupė „Shalva“, kurios visi 8 nariai turi fizinę ir proto negalią, dalyvavo Izraelyje populiariame televizijos talentų šou „Kochav Haba“ (liet. „Kita žvaigždė“). Šio šou nugalėtojai atstovauja Izraeliui „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Viktoras Vytas Karmaza po sunkios traumos tapo neįgalus. Iškentėjęs dešimt operacijų vyras stengiasi būti naudingas žmonėms, savanoriauja, padėdamas už save silpnesniems. Jis nuoširdžiai pasakoja, kaip jam pačiam pavyko ne tik įveikti po nelaimės apėmusią depresiją, bet ir ištrūkti iš alkoholizmo, pasukti savo gyvenimą gerąja linkme. Viktorą Vytą žinojau tik iš jį artimai pažįstančių žmonių pasakojimų. Susitikimas ir pokalbis su juo nenuvylė.

Kaunietė Ramunė su negalią turinčiu sūnumi Danijoje gyvena jau aštuonerius metus. Čia Žygimantas baigė mokyklą, rado darbą, sėkmingai integruojasi į visuomenę. „Esu didelė Lietuvos patriotė. Mielai grįžčiau namo, bet žinau, kad mano sūnus namie negautų net pusės tų paslaugų, kokias gauname Danijoje“, – sako Ramunė. Šiuo metu Žygimantui – 23-eji. Jis gimė neišnešiotas, būdamas vienerių dar nesėdėjo, nevaikščiojo, nekalbėjo. Medikai ramino – išaugs, pasivys, bet mamos nuojauta kuždėjo ką kita.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kas yra universalus dizainas. Viktorinoje dalyvavo 298 žmonės. 13,8 proc. sako, kad universalus dizainas – tai pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, 12,1 proc. mano, kad tai estetiškas dizainas. Vis dėlto dauguma – 74,1 proc. – atsakė teisingai: universalus dizainas – toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi.

„Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime – ar vyksta pokyčiai?“ – klausta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija surengtoje konferencijoje, į kurią gausiai susirinko neįgaliųjų asociacijų, atsakingų valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Ši konferencija – tarsi 2015-aisiais analogiškoje diskusijoje priimtos rezoliucijos revizija, siekiant išsiaiškinti, ar situacija keičiasi, ar iškeltos problemos sprendžiamos.

Intelekto negalią turintis Robertas Martinas sėkmingai dirba JT Neįgaliųjų teisių komitete kaip ekspertas. Šis faktas rodo besikeičiantį požiūrį į specialiųjų poreikių turinčius žmones – jie taip pat turi nuomonę, gali patys priimti jų gyvenimui aktualius sprendimus, taip pat ir turėti vienokią ar kitokią nuomonę apie politikus ir balsuoti už juos.

Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenė nepasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais. Jie į aikštes surenka minias, o valdžia į protestuotojų reikalavimus nebegali nekreipti dėmesio. Vasario 17 dieną Vilniuje jau ketvirtą kartą vykusioje „Emancipacijos diskursų“ konferencijoje ne be reikalo atkreiptas dėmesys į protesto temą – lygiai prieš 101 metus surengta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje protesto akcija, raginusi moteris įtraukti į Lietuvos Tarybą.

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) šiemet besikreipiantiems asmenims, pirmą kartą ar pakartotinai nustačius neįgalumo ar darbingumo lygį, išduodamas naujos formos neįgaliojo pažymėjimas. Daugiau kaip 6,5 tūkst. neįgaliųjų rankose – pažymėjimai, kurių įrašai išversti ir į anglų kalbą.

Sukako 30 metų, kai 1989 m. tuometinis Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininkas Algirdas Jakaitis pirmąkart pasilabino su kurčiųjų laikraščio „Akiratis“ auditorija: „Sveikas, mielas skaitytojau!“ „Per tuos metus keitėsi laikraščio forma, puslapių skaičius, tiražas <...>, nepakitęs liko tik prasmingas ir gražus pavadinimas – „Akiratis“, – tokį laikraščio evoliucijos įvertinimą istorijai palieka kurčiųjų bendruomenės metraštininkai knygoje „Gestų kalbos metamorfozės Lietuvos kurčiųjų dra...

Dvi jaunutės merginos iš Lietuvos Kalifornijoje išsinuomoja automobilį ir leidžiasi į kelionę kalnuotais joms nepažįstamos šalies keliais. Atrodytų, nieko keista, bet Emilija Kisnieriūtė ir jos draugė Ieva Šimulynaitė yra kurčios nuo gimimo. Ši kelionė į JAV joms buvo dar vienas iššūkis. O iššūkių kurčių merginų gyvenime būta nemažai. Vilniuje su Emilija kalbėjomės ne tik apie keliones po JAV, bet ir apie kurčios mergaitės ryžtą gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.

78-erių vilnietė Ada vis dar kupina energijos, noro kurti, bendrauti. Ji lankosi ne vienoje neįgaliųjų bendrijoje, kur randa širdžiai mielos veiklos. Ilgą gyvenimo kelią nuėjusi moteris mielai dalijasi prisiminimais. Ypač jos atmintyje įstrigęs pokario partizaninis judėjimas. Vaikystės prisiminimai Ada gimė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Dzūkijos ūkininko šeimoje. Tėvas buvęs darbštus, šeima gyveno gerai, bet viską pakeitė sovietų valdžia.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Justo Džiugelio įregistruotam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma, kad keltais į Kuršių neriją ir atgal nemokamai keltis galės ne tik specialiaisiais lengvaisiais automobiliais keliaujantys neįgalieji, kaip yra šiuo metu.

Retas jaunuolis savo gyvenimą įsivaizduoja be pramogų – vakarėlių, diskotekų ir linksmybių su draugais. Tokių norų turi ir psichikos negalią turintis jaunimas, bet pasilinksminti įprastame klube ar bare jie dažniausiai negali. Dvi bičiulės Vida Juodvalkienė ir Ilona Monkevičienė nutarė organizuoti šokių vakarus-diskotekas „Mes – čia“, skirtas psichikos negalią turinčiam jaunimui. Penktadienio vakaras.

Šių metų sausio pabaigoje Ispanijos sostinėje Madride vyko ES Įvairovės chartijų platformos susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo Lietuvos atstovai.