.jpg)
Šiais metais pirmą kartą „Kino pavasario“ istorijoje į festivalio programą įtrauktas kino seansas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jaunos lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės debiutinio ilgametražio filmo „Išgyventi vasarą“ specialus seansas su garsiniu vaizdavimu įvyko kovo 28 dieną „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre Vilniuje.
Garsinis vaizdavimas – pasaulyje plačiai praktikuojamas metodas, leidžiantis akliesiems suprantama kalba perteikti bežodes kino filmų, teatro spektaklių scenas, reginčiam žiūrovui matomus vaizdus.
Filmas apie psichikos sveikatą
„Sidabrinės gervės“ laureatės M. Kavtaradzės debiutinė juosta „Išgyventi vasarą“ jau apkeliavo Torontą, Atėnus, Reikjaviką, Taliną, Dubliną ir kitus pasaulio miestus, o šiuo metu pristatomas „Kino pavasario“ žiūrovams. „Parodyti filmą su garsiniu vaizdavimu pasiūlė pats „Kino pavasaris“, – prieš premjerą pasakojo režisierė M. Kavtaradzė. – Labai apsidžiaugiau, kad jį galės pamatyti dar daugiau žmonių. Laukiu seanso, įdomu, kaip žmonės priims, kaip reaguos.“
Žiūrovai, kaip ir reikėjo tikėtis, reagavo pozityviai – į akliesiems skirtą filmo seansą būrelis aklųjų ir silpnaregių atvyko net iš Kelmės.
Filmo pavadinime užkoduotas ne tik veiksmo laikas, bet ir vieta: veiksmas prasideda ligoninėje, atpažįstamoje „Vasaros“ vardu. Tai – Naujojoje Vilnioje, Vasaros gatvėje, esantis Vilniaus psichikos sveikatos centras. Jaunos psichologės ir dviejų pacientų kelionė iš Vilniaus į Palangą virsta netikėtu išbandymu, dar vienu susitikimu su savimi ir svetimu tapusiu pasauliu, dar viena išgyvenimo drama. Psichologė, atėjusi į psichiatrijos ligoninę, neįstengia su pacientais užmegzti paprastų žmogiškų santykių, bendrauja trumpomis standartinėmis frazėmis. Pacientai – priešingai, dažnai atrodo gyvesni ir žmogiškesni.
„Man buvo svarbu kalbėti apie psichines ligas išgyvenančius žmones labai paprastai, to nesureikšminant, nes tikiu, kad tik taip galime sumažinti stigmą“, – mintimis prieš filmo premjerą dalijosi jo autorė.
Filme „Išgyventi vasarą“ vaidina jaunosios kartos aktoriai Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė. Filmas atrinktas dalyvauti pagrindinėje festivalio konkursinėje programoje – Europos debiutų konkurse.
Turime mažinti atskirtį
„Festivalis išaugo, rengiamas jau 19-ąjį kartą. Pajutome, kad galime ir turime ką nors nuveikti mažinant atskirtį, – pasakoja festivalio įvaizdžio ir veiklos vadovė Agnesta Filatovė. – Iš pradžių tą atskirties mažinimą įsivaizdavome tik geografiškai – keliaujame po Lietuvą, sudarome galimybę festivalio filmus pamatyti mažesnių miestų ir miestelių gyventojams. Greitai supratome, kad turime mažinti ir socialinę atskirtį.“
A. Filatovė primena, kad „Kino pavasaris“ daug metų bendrauja su kitu Lietuvoje gerai žinomu festivaliu „Nepatogus kinas“. Pernai jame su garsiniu vaizdavimu parodyta Mindaugo Survilos dokumentinė juosta „Sengirė“. Bendraujama ir su Lietuvos negalios organizacijų forumu, kuris padėjo susisiekti su kurčiųjų, aklųjų organizacijomis. Taip festivalyje atsirado ne tik filmas su garsiniu vaizdavimu, bet ir du filmo „Vagiliautojai“ seansai su titrais, skirtais kurtiesiems.
„Norime gyventi tuo, kuo gyvena visas pasaulis. O ten garsinis vaizdavimas ar titrai kurtiesiems – įprastas dalykas, – sako A. Filatovė. – Išsiaiškinę, kad ne į visas kino sales galima atvykti judant neįgaliojo vežimėliu, pritaikytas specialiai pažymėjome. Deja, esame tik kartą per metus vykstantis festivalis, bet savo pastabomis ir įžvalgomis dėl aplinkos pritaikymo būtinai pasidalysime su kino teatrų administracijomis.“
Festivalio atstovė primena, kad „Kino pavasario“ filmus galima žiūrėti neišeinat iš namų. Svetainėse telia.lt arba zmonescinema.lt galima užsisakyti kino salėse rodomus festivalio filmus.
Siekis – pritaikyti visus Lietuvoje kuriamus filmus
Balandžio 19 dieną M. Kavtaradzės filmas pradės keliauti po Lietuvos kino teatrus. „Kino pavasario“ organizatoriai tikisi, kad tada dar kartą jį pavyks parodyti ir su garsiniu vaizdavimu.
„Kino pavasario“ išvakarėse Seimas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5-ojo straipsnio pataisoms, kuriomis gerinamas nacionalinio transliuotojo programų prieinamumas klausos ir regos negalią turintiems žmonėms.
Šį Seimo sprendimą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė komentuoja taip: „Garsinio vaizdavimo atsiradimą nacionalinėje televizijoje aklųjų bendruomenė sutiko itin entuziastingai, tačiau nederėtų pamiršti, kad be televizijos dar yra ir kino teatrai. LASS siekia visų Lietuvoje kuriamų kino filmų pritaikymo neregiams ir specialios garsinio vaizdavimo programėlės sukūrimo.“
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta
Johanas Sebastianas Bachas
Liudvikas van Bethovenas
Volfgangas Amadėjus Mocartas
