Už Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas pataisas Seimas balsavo vienbalsiai – jos priimtos 99 balsais.
Pritaikytų laidų daugės kasmet
Pristatydama įstatymo pataisas, R. Popovienė pateikė statistiką: šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc. subtitruojamų laidų, 5,3 proc. verčiama į gestų kalbą. Laidų, pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms (su garsiniu vaizdavimu), visai nėra.
Įstatyme įtvirtinta, kad per mėnesį programos su lietuviškais subtitrais turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko, programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 proc., o regos negalią turintiems asmenims pritaikytos programos – ne mažiau kaip 10 proc. viso transliavimo laiko. Transliacijų kartojimas į pritaikytų programų transliavimo laiką neįskaičiuojamas.
Įsigaliojus pataisoms programų su lietuviškais subtitrais, lyginant su transliavimo apimtimi, per mėnesį 2019 m. kasmet didės 5 proc.; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą bei pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – ne mažiau kaip po 1 proc. viso transliavimo laiko, kol bus pasiekta įstatyme siūloma įtvirtinti minimali jų transliavimo apimtis.
Siekta ilgai ir kantriai
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bei kurčiųjų bendruomenės, dėkodamos R. Popovienei ir už šį sprendimą balsavusiems Seimo nariams, įstatymo pataisą vertina kaip didelį laimėjimą ir ilgo bei kantraus darbo rezultatą.
Pasak R. Popovienės, toks įstatymo projektas atsirado po ne vieno LKD ir LASS organizacijų kreipimosi, pokalbių su jomis ir išanalizavus kitų Europos valstybių patirtį. Europos Sąjungos šalyse kurtiesiems pritaikytų laidų transliuojama nuo 20 iki 100 procentų. Lietuvos visuomeninis transliuotojas tokių laidų parengdavo gerokai mažiau, o regėjimo negalią turintiems laidų apskritai nebuvo.
Tiesa, šių metų sausį LRT pradėjo rodyti istorinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinį „Disidentai“, pritaikytą regos negalią turintiems žiūrovams. Tai – pirmasis Lietuvoje televizijos projektas, turintis atskirą, specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtą garso takelį, kurį galima įsijungti televizoriaus ar jo priedėlio nustatymuose.
Primename, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią 2010 metais ratifikavo Lietuva, sakoma: „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.“
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė