„Daugiau nei 10 metų dalyvaudamas knygų mugėse neturėjau tikslo kolekcionuoti į jas ateinančias įžymybes, tačiau Brailio rašto teko mokyti daug garbingų ir įžymių žmonių, – pasakoja Vytautas. – Štai tuojau po 2007 metų Vilniaus knygų mugės su kitais leidėjais išvykau į tokią pačią mugę Italijoje, Turine. Čia Brailio rašto mokiau šviesios atminties Joną Meką. Turėjau pasiėmęs fotoaparatą, tad J. Meką nufotografavau prie Brailio rašomosios mašinėlės. Vėliau ta nuotrauka papuošė vieną žurnalo „Mūsų žodis“ viršelių. Turine rašyti Brailio raštu teko mokyti ir tuometę eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.“
Brailio raštas vis dar įdomus
Brailio rašto žinovas V. Gendvilas Vilniaus knygų mugės „Knygų šalies“ programoje „Tu gali sukurti knygą“ dalyvauja daugiau nei dešimtmetis. Vaikams ir jų tėveliams jis siūlo prisėsti prie Brailio rašto rašomosios mašinėlės ir po trumpo instruktažo patiems parašyti nedidelį tekstą.
„Pirmą kartą su Brailio rašto rašomąja mašinėle mugėje dalyvavau 2007 m., – pasakoja Vytautas. – Tuomet buvo surengta ir mano reljefinių piešinių paroda. Vilniaus knygų mugių lankytojai per daugiau nei dešimt metų supažindinti ne tik su Brailio raštu, bet ir su šio rašto spaudos technologijomis, reljefinių iliustracijų istorija ir dabartiniais Lietuvoje bei užsienyje gaminamais jų pavyzdžiais.“
V. Gendvilas pastebi: užaugo visa karta vaikų, mugėse sužinojusių, kas yra Brailio raštas, bandžiusių juo rašyti. Nepaisant to, kad šis raštas yra nuolatinis Vilniaus knygų mugių „dalyvis“, rašyti juo vaikams vis dar įdomu. Šiemet Vytautas Brailio raštu piešė šypsenėles. Vaikai turėjo atspėti, kokiomis Brailio raidėmis ta šypsenėlė nupiešta. Pasak Vytauto, bemokant vaikus išmoksta mamos, tėveliai, senelės.
„Paprastai pažintį su Brailio raštu visi pradeda išmokdami juo užrašyti savo vardą, bet vien vardų rašymu neapsiribojame, rašėme ir meilės laiškus, ir haiku Vilniui. Vaikai studijoje „Tu gali sukurti knygą“ patys darydavo knygas. Dažna tokių knygų dalių būdavo užduotis parašyti tekstą Brailio raštu“, – pasakoja V. Gendvilas.
Viena iš studijos „Tu gali sukurti knygą“ sumanytojų ir organizatorių yra dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ji ne tik V. Gendvilą ir Brailio raštą įtraukė į studijos programą, bet ir pasiūlė vieną iš galimų rašymo Brailio raštu scenarijų – „Paliesk savo vardą“.
Netrukus galimybė pačiam Brailio taškeliais užrašyti savo vardą ir jį paliesti išpopuliarėjo visoje Lietuvoje – „Knygų šalies“ ambasadoriai, o su jais ir Vytautas, vyko į mokyklas, miestų ir miestelių šventes, vaikų namus, ligonines, sanatorijas. Čia vaikai taip pat turėjo galimybę paliesti Brailio raštu užrašytą savo vardą, sužinoti apie šio rašto atsiradimą ir panaudojimą.
Paliesti nepaliečiamą
Įvairiais formatais leidžiami akliesiems skirti leidiniai sulaukė didelio šiųmetės mugės lankytojų susidomėjimo – visas keturias dienas LAB stendas lankytojų buvo tiesiog apgultas. Biblioteka kvietė susipažinti su Brailio raštu, patiems parašyti tekstą Brailio lentele ir grifeliu, demonstravo akliesiems leidžiamus dailės katalogus, leidinį apie Vilniaus architektūrą, liečiamąsias knygeles, 3D technologija išspausdintą Kauno rotušės maketą.
Itin gyvo mugės lankytojų dėmesio sulaukė akliesiems skirti dailės kūrinių katalogai, reljefiniai architektūros paminklų piešiniai. Mokslo kalba tai vadinama tiflografika. Lankytojus domino viskas: kaip aklieji supranta reljefinius paveikslus, kaip jie gaminami, kokios naudojamos technologijos, kokios apskritai galimybės akliesiems suprasti trimatį vaizdą, perteiktą dvimatėje erdvėje. Šiais ir kitais panašiais klausimais domėjosi tiek paprasti mugės lankytojai, tiek dailės profesionalai. Menininkai, muziejininkai vis labiau supranta, kad akluosius domina ne tik jų pačių, bet ir reginčiųjų pasaulis, jo vaizdai ir pavidalai, kad paliesti tai, kas iki šiol buvo nepaliečiama ir nepasiekiama, jau nebėra vien graži svajonė.
Šiuolaikinės technologijos regėjimo negalią turintiems žmonėms suteikia itin plačias pažinimo galimybes. Galima liesti ir tyrinėti tai, kas iki šiol buvo neapimama rankomis ir prieinama vien regintiems. Kauno rotušės maketas – tik vienas iš LAB kaupiamos 3D technologija pagamintų architektūros paminklų maketų kolekcijos. Lengvai apimamas dviem rankomis, malonus liesti, ypač lengvas ir kartu tvirtas, išlaikęs visas originalo formas ir proporcijas.
Neregiams į pagalbą ateina dar viena – „Draugiško pieštuko“ (angl. Pen Friend) technologija. Į milimetro ar kelių milimetrų storio lipduką balsu įrašoma reikalinga informacija, o rankoje laikomas į pieštuką panašus prietaisas neregiui ją perskaito. Tokį informacijos „prisodrintą“ lipduką galima užklijuoti tiek ant stiklainio su uogiene ar birių produktų pakuotės, tiek ant 3D maketo ar atskirų jo dalių. Mugėje „Draugiškas pieštukas“ padėjo geriau pažinti Kauno rotušės maketą.
Atpažinti užsimerkus
Itin didelio tiek jaunųjų, tiek ir vyresnių mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė LAB demonstruojamos liečiamosios knygelės. Tai dar viena neregiams, dažniausiai vaikams skirta knygos rūšis. Tokioje knygelėje vaikas randa ne tik tekstą, papasakotą kokią nors istoriją, bet ir jos personažus: šuniuką, kiškutį ar meškutį. Su jais keliauja iš puslapio į puslapį, patiria įvairius nuotykius. Vaikas mokosi pats pasirūpinti knygelės personažais, juos nurengti, aprengti ar perkelti iš vienos vietos į kitą.
Liečiamosios knygelės – visiška jų autoriaus išmonė. Naudojamos pačios įvairiausios medžiagos, gamybos būdai. Svarbiausia sąlyga – leidinys turi būti saugus liesti. Knygelės – vienetinės, rankų darbo, todėl antros tokios net ir labiausiai norėdamas nerasi. Štai knygelėje „Žiemos burtai“ vaikas gali pirščiukais pajusti, kaip žiemą girgžda sniegas, o knygelėje apie geležinį vilką – paliesti „geležinį“ vilko kailį.
Knygelė apie vaisius moko uogas ir vaisius pažinti iš jų formos. Vaisiai netikri, o išmegzti, ir tai užduotį tik apsunkina. Tiek vaikams, tiek suaugusiems mugės lankytojams siūlyta užsimerkti ir vaisius atpažinti vien lytėjimu. Vieni atpažino lengviau, kiti – sunkiau, tačiau beveik kiekvienas bandęs pripažino, kad įprasti ir daugelį kartų matyti daiktai vien lytėjimu tampa gerokai sunkiau atpažįstami.
Prieš kelerius metus LAB parengė edukacinę programą „Pasakojimų dėžutė“ pagal vaikų rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus papasakotas istorijas. Linksmose ir nuotaikingose istorijose atgyja ąsočiai, arbatinukai, vaisiai, darželio ir lauko gėlės. Kai kuriuos „Pasakojimų dėžutės“ personažus LAB pristatė ir mugės lankytojams, kvietė užsimerkus juos atpažinti.
„Bananą ar citriną tiek suaugusieji, tiek ir vaikai atpažindavo nesunkiai, – po mugės pasakojo LAB vartotojų aptarnavimo centro vadovė Janina Vileikienė. – Lauko ir darželio gėlių neskiria net gerai matantys vaikai. Aklieji vaikai, niekada nematę gyvų gėlių, jas dar labiau painioja. Tuomet rodome, kuo skiriasi vienos gėlės lapeliai nuo kitos, kaip jos atrodo tikrovėje.“
Istorikas, LAB vyriausiasis specialistas tiflotyrai Juozas Valentukevičius Vilniaus knygų mugėje praleistas dienas apibendrina taip: „Jaunoji karta apie akluosius ir Brailio raštą dažnai turi daugiau informacijos negu tėveliai. Edukacija, nuolatinės moksleivių ekskursijos į biblioteką duoda rezultatų.“
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta
Taip, būtinai dalyvaučiau;
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
