Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė sako, kad, palyginti su kitais Lietuvoje veikiančiais kūdikių namais, Šiaulių kūdikių namai persitvarko per lėtai.
Trūksta globėjų
Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais. Tokių vaikų globa ten neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius.
„Mūsų žiniomis, kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip 30 vaikų, trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų. Mažyliai į Šiaulius atvežti iš įvairių savivaldybių, ne su visomis pavyksta užmegzti kontaktus, kad ieškotų vaikams globėjų ar steigtų bendruomeninius vaikų globos namus. Vienos savivaldybės supranta, kad vaikai iš jų rajono – jų rūpestis, kitur naujos idėjos sunkiai skinasi kelią“, – apibendrina E. Jurkutė.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų. E. Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga. Toli gražu ne visi ten augantys vaikai turi sveikatos apsaugos ministro numatytų sveikatos indikacijų, kai jau reikalinga specialistų pagalba ir priežiūra.
„Kai kūdikių namai buvo įtraukti į pertvarkomų įstaigų sąrašą, buvo vertinami vaikų poreikiai ir darbuotojų motyvacija, kompetencija. Nustatyta, kad dauguma vaikų gali augti šeimose, yra tik keletas, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar gyvenimas grupinio, bendruomeninio tipo namuose“, – aiškina specialistė.
Šeima – prioritetas
Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami. 2017 metais į kūdikių namus pateko 41, 2018 metais – 14 vaikų.
„Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios – išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, – teigia E. Jurkutė.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. Iki tokio amžiaus negalią turintys vaikai gali augti kūdikių namuose.
„Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, – pabrėžia kūdikių namų direktorė. Pasak jos, su kūdikių namuose gyvenančiais mažyliais nuolat dirba ankstyvosios reabilitacijos komandos specialistai, nes laiku suteikta ankstyvoji intervencija labai svarbi tolesnei vaiko raidai ir sėkmingai integracijai į visuomenę.
Keičia paskirtį?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos Viktorijos Palčiauskienės teigimu, kūdikių namus ketinama ne uždaryti, o pertvarkyti: „Šiaulių miesto savivaldybė, dalyvaudama institucinės globos pertvarkos procese ir įvertinusi kūdikių namų žmogiškuosius išteklius, materialinę bazę, infrastruktūrą, matytų poreikį kūdikių namus pertvarkyti į kompleksinių paslaugų centrą visos Lietuvos vaikams, turintiems negalią ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų.“
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018–2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt. priemonės.
„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas. Šiais metais planuojama pradėti teikti pagalbos į namus paslaugą šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus“, – pasakoja Sveikatos skyriaus vedėja.
Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja. Situaciją apsunkina ir tai, kad Šiaulių mieste jau veikia bent trys ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kurios teikia paslaugas ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems įvairių raidos problemų“, – teigia ekspertė.
Socialiniai globėjai sustiprino pertvarką
Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą – kitose Šiaulių regiono savivaldybėse. „Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Reikės laiko, kad politikai pradėtų pasitikėti globėjų teikiamomis paslaugomis, nes susitikimuose budintys globėjai guodžiasi vis dar sulaukiantys dviprasmiškų užuominų – neva jie dirba siekdami pasipelnyti, nori gauti dividendų“, – komentuoja specialistė.
Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga – vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą – teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, – kalba E. Jurkutė.
V. Palčiauskienės teigimu, šiuo metu savivaldybėje diskutuojama dėl rajone esančių vaikų globos įstaigų tolesnės veiklos, bet konkrečios ir aiškios vizijos kol kas dar nėra.
E. Jurkutė baiminasi – nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ji pasidžiaugia, kad pertvarkos procesai Šiaulių regione nors ir pamažu, bet vis dėlto vyksta: „2016-aisiais, kai pertvarka tik prasidėjo, daugelis politikų, valdininkų net nėjo į kalbas, pertvarką vadino „blefu“.
Žinoma, norėtųsi matyti daugiau veiksmų, daugiau atsakomybės tiek už vaikus, tiek ir už šeimas, bet puiku, kad naujos idėjos vis sparčiau skinasi kelią visuomenėje.“
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė