nord stream

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis būgštauja, kad Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamas dujotiekis „Nord Stream“ visiškai sugriaus Baltijos jūros ekosistemas bei teigia, kad gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visiškai nerūpi.

Europos Komisijos (EK) pareigūnai džiugiai sutiko žinią apie Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų sprendimą skirti dalinį finansavimą „Nabucco“ dujotiekio projektui. Vis dėlto karo su Rusijos interesais ES dujų rinkoje pabaigos dar nematyti. Tikisi 2 milijardų „Nabucco“ bus tiesiamas. Mes gavome pinigų“, - pasibaigus Europos Vadovų Tarybai (EVT) skubėjo pasidžiaugti ES energetikos komisaro Andrio Piebalgo atstovas spaudai Ferranas Tarradellas Espuny.

Lietuvai pavyko iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) penktadienį patvirtintų išvadų eliminuoti dviprasmišką nuostatą, po kuria galėjo slėptis dujotiekis „Nord Stream“. „Taip pat galime konstatuoti, kad mums pavyko šiek tiek paredaguoti tekstą, kad neliktų nuorodos, kuri sukeldavo kartais problemų suvokti, ką ji reiškia, nebeliko nuorodų į tuos projektus. Taigi šioje vietoje galime būti patenkinti tuo, ką pavyko pasiekti“, - penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją sakė A. Kubilius.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad išbraukė "Nabucco" dujotiekio projektą iš sąrašo projektų, kurie turi būti finansuojami nepanaudotomis ES biudžeto lėšomis. Kitaip sakant šis projektas, kurio siekiama tiekti dujas Europai aplenkiant Rusiją, tampa nebe prioritetiniu. Pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES užsienio reikalų ministrai nesugebėjo susitarti ir pritarti Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Čekijos pasiūlytam 5 mlrd. eurų vertės finansinių stimulų paketui.

Tai, jog Europos Komisija (EK) dar nėra nusprendusi, iš kokių šaltinių bus skirti pažadėti milijardai energetikos projektams, nesutrukdys gauti finansavimo Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai, mano užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Ne, mes manome, kad tai nesukliudys gauti paramos, nes yra aiškus politinis sprendimas skirti 5 mlrd.

Šiandien Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė bendrovės „Nord Stream“ pateiktų Šiaurės srovės dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų svarstymo Lietuvos valstybinėse institucijose, mokslo įstaigose bei visuomenėje scenarijų ir mechanizmus.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Lietuva šių metų birželį ketina pateikti savo vertinimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ (Šiaurės srautas) projekto, tačiau ji tegalės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta. Valstybė pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys BNS teigė, kad kovo 9 dieną Lietuvoje bus pradėtos oficialios konsultacijos dėl dujotiekio poveikio aplinkai.

Lietuva pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti „Nord Stream“ dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime. Metiniame vadinamosios Helsinkio komisijos posėdyje Lietuvos delegacijos vadovė Agnė Kniežaitė teigė, jog atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos jautrumą, „Nord Stream“ dujotiekio projekto mastą ir galimą šios veiklos neigiamą poveikį Baltijos jūrai, Helsinkio komisijos dalyvavimas konsultacijose dėl „Nord Stream“ dujotiekio būtų tikslingas.

Šiuo metu Helsinkyje (Suomija) vyksta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) metinis posėdis, kuriame be kitų aktualių klausimų svarstomas Lietuvos delegacijos  pasiūlymas Helsinkio komisijai dalyvauti konsultacijose dėl planuojamo “Nord Stream“ dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo į šį procesą įtraukiant ekspertus, kurie nagrinėtų planuojamo „Nord Stream“ dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas susitikęs su Vokietijos Bundestago pirmininku Norbertu Lammertu išsakė susirūpinimą dėl dujotiekio projekto „Nord Stream“ poveikio Baltijos jūros ekosistemai. Be to, A.Valinsko teigimu, šis projektas nesprendžia fundamentalios ES energetikos saugumo problemos, kadangi nesudaro sąlygų diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ prognozuojama, kad ES užsienio politika ir toliau nebus vieninga, o dalis valstybių atvirai pataikaus Kremliaus interesams. NATO aljansas aktyviai svarsto galimybę naujuoju generaliniu sekretoriumi skirti Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radeką Sikorskį, tačiau tokį žingsnį yra pasirengusios blokuoti kai kurios Rusijai pataikaujančios Europos valstybės.

Ekologinė projekto „Nord Stream“ poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaita baigta ir bus pateikta visuomenei svarstyti nuo 2009 metų kovo pradžios, pranešė projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“. Pranešime nurodoma, kad iki to laiko kompanija pateiks išverstą į devynių Baltijos šalių kalbas ataskaitos tekstą su visomis galutinėmis pastabomis ir komentarais. Taip nuspręsta penktadienį Kopenhagoje vykusiame devynių Baltijos regiono šalių atstovų susitikime.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas vakar leidosi į ilgą vizitų Vokietijoje ir Prancūzijoje maratoną. Kelionės išvakarėse LŽ pasidomėjo, kokią poziciją Lietuva ketina užimti santykiuose su Rytais ir Vakarais. - Tapęs ministru leidote suprasti, jog vykdysite pragmatiškesnę užsienio politiką. Ar jūsų pirmtakai visada sėkmingai pasirinkdavo prioritetus? - Nenorėčiau kritikuoti savo pirmtakų.

Pirmoji Europos Sąjungoje regiono lygio strategija turėtų sukurti naują 8 Baltijos šalių klubą. Tarp pirmų darbų – elektros jungtys ir jūros valymas. „EUobserver.com“ rašo, jog Europos Komisija ir perimti vadovavimą ES besiruošianti Švedija planuoja suteikti politinio impulso tokiems projektams kaip Baltijos jūros išvalymas ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prijungimas prie ES energetikos tinklų.

Kol kas niekas negali būti tikras dėl globaliosios ekonominės ir finansinės krizės galutinių pasekmių. Tačiau vieningai sutariama, kad kelio atgal nėra ir kad šis kritinis laikotarpis žymi ekonominę sistemą grindžiančių principų pasikeitimą.

Trečiadienį Latvijos sostinėje Rygoje viešėjęs Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Helsinkis gali paremti prieštaringai vertinamą dujotiekį Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“. „Mums reikia „Nabucco“, aš sakau, kad mums reikia „South Stream“, o galiausiai mums gali prireikti ir „Nord Stream“, - teigė Suomijos diplomatijos vadovas.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, veiks jau 2011 metais, skelbia Rusija. Kalbama, kad savo tvirtą paramą dėl dujotiekio Berlynui ES viduje artimiausiu metu išreikš ir Prancūzija. Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad dabartinė dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, palietusi ir apie 20 Europos valstybių, tik dar kartą įrodė, jog būtina diversifikuoti dujų tiekimo iš Rusijos į Europą kelius.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ projektas negali būti įgyvendinamas, kol galutinai neįvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, Suomijos ir Lenkijos diplomatai sakė nepriklausomam Ukrainos savaitraščiui „Zerkalo nedeli“. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sakė savaitraščiui, kad kompanija „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį Suomijos įlanka gali gauti tik pateikusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, atitinkantį Su...

Besipriešindamos dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu projektui, Baltijos šalys vadovaujasi trumpalaikiais komerciniais interesais. Tai BNS penktadienį sakė neformalioje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užsienio politikos strategų diskusijoje Trakuose dalyvaujantis Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktorius Volkeris Stanzelis (Folkeris Štancelis). „Tai („Nord Stream“ projektas - BNS) tik verslo klausimas.

Čekijos užsienio reikalų viceministras Tomašas Pojaras mano, kad Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ neišspręs Europos Sąjungos (ES) energetikos problemų. Į Trakuose vykstantį euroatlantinio dialogo strategų susitikimą atvykęs T.Pojaras BNS teigė, kad vienas projektas, koks geras jis bebūtų, energetikos problemų neišspręs ir pabrėžė, kad šiuo metu žemėlapiuose braižomi keli vamzdynų ir dujotiekių maršrutai.

Rusija pernelyg ilgai buvo laikoma neišsenkamu energetinių išteklių šaltiniu. Tačiau žinomas analitikas Vladimiras Socoras perspėja: iš tiesų mūsų visų jau netrukus gali laukti skausmingas praregėjimas. Leidinyje „Eurasia Daily Monitor“ paskelbtame straipsnyje V.Socoras tvirtina, kad šiuo metu turime galimybę stebėti ne šiaip dujų tiekimo Europos valstybėms krizę, bet Rusijos vadovų bandymus supjudyti tarpusavyje šalis vartotojas, pakelti kainas ir bent šiek tiek sumažinti eksportą.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimuose su Lenkijos Seimo Pirmininku Bronislawu Komorowskiu ir šios šalies Senato Pirmininku Bogdanu Borusewicziumi buvo aptarti mūsų regionui ir visai Europai kylantys energetiniai iššūkiai, kurių aktualumą dar kartą patvirtina Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“, kurį ketinama tiesti Baltijos jūros dugnu, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos Lietuva neturi, teigia Aplinkos ministerija. „Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros šalys, dalyvaujančios „Nord Stream“ dujotiekio įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, nėra gavusi pranešimo apie pradedamas tarpvalstybines konsultacijas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Suomijos gynybos ekspertas docentas Alpo Juntunenas (Alpas Juntunenas) mano, kad Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ statyba turi akivaizdžią karinę reikšmę, pranešė Suomijos naujienų agentūra STT. A.Juntunenas patvirtino, kad tiesiamą dujotiekį saugos Rusijos karo laivas. „Tai reiškia, kad Baltijos jūros strateginė reikšmė energetikos politikoje didėja“, - specialistas sakė agentūrai STT.

Didžiojo „Gazprom“ projekto - dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūra - nepristabdė net prasidėjusi ekonominė krizė. Nors šio dujotiekio tiesimas sukėlė kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bijančių, kad Rusija ir Vokietija visiškai neperimtų šio projekto kontrolės, nepasitenkinimą, darbai vyksta labai sparčiai.

Kandidatas į premjerus konservatorių lyderis Andrius Kubilius džiaugtųsi, jei Rusija atsisakytų planų Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“. „Aš džiaugčiausi (Rusijos - BNS) pasitraukimu“, - cituoja A.Kubilių Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto versija pirmadienį publikuotame interviu.

„Kaip esu minėjęs anksčiau, didžiausia vertybė yra užsienio politikos tęstinumas”, - tokiais žodžiais mus pasitinka naujasis užsienio reikalų ministras. Kažką panašaus galima rasti ir istorijos vadovėliuose apie sovietmetį. Tiesa, tuomet nebuvo valdančiųjų kaitos. Bet šiaip ar taip esmė išlieka ta pati. Tęsti, alternatyvų nėra. Tęsti, negalima keisti. Lyg tai būtų užkoduota.

Baltijos jūros dugnu eisiantis dujotiekis „Nord Stream“ bus pastatytas, tikina Vokietijos chemijos giganto BASF vadovas Jurgenas Hambrechtas. Dukterinė BASF kompanija „Wintershall“ dalyvauja šio dujotiekio tiesime. J. Hambrechtas teigia, kad iš paskutinių savo susitikimų su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu jis susidarė įspūdį, kad visi projekto dalyviai yra tvirtai pasiryžę ntiesti duojotiekį.

Lenkija pasisako prieš dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą, nors šį projektą parėmė Europos Komisija, ketvirtadienį Sankt Peterburge žurnalistams pareiškė Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius). „Europos Komisija remia sprendimą tiesti „Nord Stream“ dujotiekį, tačiau tai nereiškia, kad mes turime irgi taip pat elgtis ir dalyvauti jo tiesime. Lenkija yra prieš šį projektą, nes pernelyg silpnas jo ekonominis pagrįstumas“, – pareiškė B. Borusewiczius.

Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prabilus, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas, oficialusis Vilnius sako tokius ketinimus vertinantis teigiamai. „Užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina Rusijos valdžios atstovų išsakytus ketinimus skystinti gamtines dujas ir jas tiekti į pasaulinę rinką laivais.

Rusija gali atsisakyti dujotiekio tiesimo projekto „Nord Stream“ ir statyti dujų skystinimo gamyklas. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino europiečius apsispręsti, ar jiems reikalingas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, antraip Rusija labiau rūpinsis suskystintomis dujomis. „Europiečiai turi nuspręsti, ar jiems reikalingos vamzdynu tiekiamos dujos tokiomis apimtimis, kurios tiekiamos.

Baltiją dusina teršalai, o „Nord Stream“ dujotiekio planai atnaujino ir jūroje paskandintų cheminių ginklų problemą. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje atsidūrė maždaug 40 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra apie 13 tūkst. tonų kovinių nuodingųjų medžiagų. Spalio 17 dieną Lietuva iškėlė jūroje paskandintų cheminių ginklų klausimą Jungtinių Tautų Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete Niujorke.

Kitą savaitę galų gale turėtų būti pasirašytas vis nukėlinėtas politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos tęstinumo. Nors keli nesutarimai išspręsti, didžiausia partija būsimajame Seime – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – tebetvirtina, kad dokumente turėtų būti įvertinti Rusijos veiksmai Gruzijoje ir galima jos grėsmė Lietuvai. Visgi ji neatmeta galimybės, kad gali dalyvauti pasirašant ir dabartinį projektą.

Lietuva Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke iškėlė jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimą - tai pirma tokia iniciatyva JT darbotvarkėje, pranešė URM. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vaidotas Verba, praėjusią savaitę kalbėdamas JT Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete, atkreipė diplomatų dėmesį į didėjantį nerimą dėl jūrose paskandintų cheminių ginklų ekologinių, sveikatos, saugumo ir ekonominių pasekmių.

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą... Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas.

Opoziciniai konservatoriai ir valdantieji socialdemokratai nesutaria dėl partijų susitarimo projekto, kuris esą turėtų numatyti užsienio politikos tęstinumo gaires. Antradienį po minėto susitarimo svarstymo Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pareiškė, jog į jų siūlytas susitarimo nuostatas neatsižvelgta, todėl jie nematą reikalo pasirašyti „tuščio“ partijų susitarimo. „TS-LKD nuomone, nėra prasmės pasirašinėti neįpareigojančio susitarimo.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (491 balsas už, 91 prieš, 19 susilaikė) Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Vis dėlto, deputatų nuomone, infliaciją skatinančios priemonės nėra tinkamas atsakas.

JAV diplomatas pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra „specialus Vokietijos bei Rusijos sandėris“. Tokios jo pastabos sukėlė nepasitenkinimą Berlyne ir atskleidė augančią įtampą dvišaliuose Vašingtono ir Berlyno santykiuose.

Rinkimų debatus iš televizijos eterio išgrūdę „kampanijų skaidrintojai“ nustūmė juos, užuot sutvarkę formatą, į kultūrnamio sales ar dar kokias improvizuotas vietas - lyg tyčia tam, kad kuo mažiau kas jais domėtųsi. Tikras aktyvumo ir sąmoningo pasirinkimo skatinimas - ką ir pasakysi. Panašiai kaip teismas be kryžminės apklausos galimybių.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jei Rusijos pamišėliai sumanytų užimti Lietuvą, jie tą padarytų per keletą minučių. Šitaip  jis pareiškė duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“. V. Adamkus  „Sueddeutsche Zeitung“ teigė manantis, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia.

Lenkijos valdžia teigia, kad dėl Rusijos agresijos Gruzijoje būtina peržiūrėti Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos planus. Apie tai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Neue Usnabrucker Zeitung“. „Mes turime pradėti ieškoti naujų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo kelių. Tuomet Rusija nebegalės daryti įtakos“ – teigė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ragina peržiūrėti sprendimą Baltijos dugnu tiesti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį „Nord Stream“, pranešė radijo stotis „Deutsche Welle“. Atsižvelgus į įvykių Kaukaze raidą Lenkijoje manoma, kad būtina peržiūrėti šio dujotiekio statybos projektą.

Dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos dugnu tiesiantis koncernas „Nord Stream“ pranešė vėl keičiantis jo maršrutą, skelbia „Deutsche Welle“. Tai jau antrasis suplanuotos dujotiekio trasos keitimas. Ji keičiama vėl tame pačiame jūros regione šalia Danijai priklausančios Bornholmo salos. Iš pradžių buvo numatyta dujotiekį tiesti į pietus nuo salos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokiu atveju jis gali patekti į Danijos ir Lenkijos ginčijamą teritoriją.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Daug kas Kaukaze praėjusią savaitę virto griuvėsiais. Kokie gelbėjimo operacijos šansai? Aplink vien nuolaužos. Iš pradžių buvo nuniokota Pietų Osetija, o dabar didžiulę tragediją išgyvena Gruzija, dienraščio „The Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje rašo Londono Ataskaitų apie taikos ir karo padėtį institute (IWPR) dirbantis britų žurnalistas, Kaukazo ekspertas Thomas de Waalas. Pasak jo, labiausiai šiose skerdynėse nukentėjo maždaug 25 tūkstančiai Pietų Osetijoje gyvenusių gruzinų.