Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ prognozuojama, kad ES užsienio politika ir toliau nebus vieninga, o dalis valstybių atvirai pataikaus Kremliaus interesams.
NATO aljansas aktyviai svarsto galimybę naujuoju generaliniu sekretoriumi skirti Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radeką Sikorskį, tačiau tokį žingsnį yra pasirengusios blokuoti kai kurios Rusijai pataikaujančios Europos valstybės. Šios valstybės taip pat pasisako prieš vieningą Europos Sąjungos energetikos ir užsienio politiką. Kas jas verčia taip elgtis?
Graikiškas sindromas
Tikrais Rusijos Trojos arkliais ES gretose gali būti laikomos Graikijos ir Kipro valstybės, kurias su Maskva sieja tiek gilią senovę siekiantys kultūriniai, tiek geopolitiniai bei ekonominiai ryšiai. Būtent šios dvi šalys dažniausiai atstovauja Rusijos interesams ir griauna Briuselio pastangas kurti bendrą politiką ES.
Rusija yra pagrindinė ginklų tiekėja Graikijai. Ji iš Rusijos dar gauna ir 75 proc. visų savo vartojamų dujų, o iš Rusijos atvykstantys turistai yra itin skalsus duonos kąsnis Graikijos turizmo sektoriui.
O Kipre dažniausiai yra registruojamos Rusijos lengvatinės prekybos kompanijos. Maskva yra didžiausia investuotoja Kipre. Be to, ši šalis susilaukia didelės Kremliaus paramos ginče dėl šiaurinės salos dalies, kurią vis dar laiko okupavę turkai.
Verslas diktuota politiką
Savo ruožtu Vokietija, Italija, Prancūzija ir Ispanija gali būti laikomos strateginėmis Rusijos partnerėmis ES gretose. Šios šalys nuolat pasisako už glaudų bendradarbiavimą su Maskva ir bet kokia kaina siekia išvengti konfliktų. Prancūzijai Rusija yra tarsi pagrindinė sąjungininkė kuriant daugiapolį pasaulį ir priešinantis tikrai ar tariamai JAV hegemonijai.
Savo ruožtu Vokietijai Rusija yra didžiausia prekybos partnerė. Vokiečiai naudoja daugiausia rusiškų dujų ir yra karščiausi dujotiekio „Nord Stream“ advokatai ES gretose.
Rusija Italijai yra trečia pagal dydį prekybos partnerė, tad verslo interesai irgi diktuoja Romos politiką Maskvos atžvilgiu.
Galiausiai Ispanija, kaip ir Kipras, itin pelnosi iš į šalį atvykstančių Rusijos turistų. Tad Madridas stengiasi nepykdyti Maskvos.
„Skaldyk ir valdyk“ taktika
Rusijai tai labai palanku, nes ji vengia kalbėti su ES kaip visuma, o verčiau stengiasi susisaistyti dvišalėmis sutartimis su atskiromis bloko valstybėmis. Galima klausti: ar ES turi priemonių pasipriešinti tokiai Rusijos vykdomai „skaldyk ir valdyk“ politikai?
Galimybė tikrai yra ir ją puikiai iliustruoja statistika, kuri rodo, jog ne tik Europa yra priklausoma nuo rusiškų dujų, bet ir Rusija yra priklausoma nuo prekybos su Europa.
ES ekonomika yra 15 kartų didesnė nei Rusijos, kurios BVP vos prilygsta Olandijos ir Belgijos BVP kartu sudėjus. ES gynybos reikmėms išleidžia 7 kartus daugiau nei Rusija. Į ES Rusija eksportuoja net 56 proc. savo prekių. 44 proc. Rusijos importo sudaro prekės iš ES.
O ES iš Rusijos importuoja vos 6 proc. visų prekių.
TIK FAKTAI
Po Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto Vokietija spaudžia ES nares pritarti prieštaringai vertinamo Rusijos inicijuoto „Nord Stream“ dujotiekio tiesimui.
Nepaisant to, kad Rusija neįgyvendino visų paliaubų su Gruzija sąlygų, Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy teigia, jog Maskva Europos saugumui nekelia jokio pavojaus.
Jei panorėtų, Vokietija galėtų lengvai patenkinti energetinius poreikius naudodama savas dujas, tačiau vietoje to yra perkami rusiški ištekliai.
N. Sarkozy remia D. Medvedevo siūlymą dėl naujos Europos saugumo sutarties, kuris susilpnintų NATO.
