nord stream

Valstybės kontroliuojamo didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių taryba pateikė siūlymą akcininkų susirinkimui pritarti 600 tūkst. JAV dolerių išmokai „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkui Gerhardui Schroederiui. Išmokos dar penkiems „Rosneft“ direktorių tarnybos nariams mažesnės, tačiau visos jos viršija 0,5 mln. JAV dolerių.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas. „Mes atsižvelgėme į Ukrainos prezidento nuomonę dėl šio klausimo („Nord Stream 2“ - red.). Mes šią situaciją taip pat aptarėme su Rusijos prezidentu, kuriam buvo išsakytas Ukrainos susirūpinimas.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas ir jis neturi būti įgyvendintas, teigia Kijeve su aukštais Ukrainos pareigūnais susitikęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti, kad Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę būtų laikomasi aukščiausių saugumo standartų.

Maskva dar sykį nustebino Vakarus ir Europos šalis. Rusijos prezidentas praėjusios savaitės pabaigoje nusprendė pademonstruoti savo karinius raumenis. Rusai nusprendė Baltijos jūroje, tarptautiniuose vandenyse, tačiau pakankamai arti, kad sunerimusios Latvija ir Švedija uždarytų komercinę oro erdvę regione.

 Lietuvos ir Lenkijos prezidentai laikosi vieningos neigiamos nuomonės dėl Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ketinamo išplėsti „Nord Stream“ dujotiekio. „Dėl „Nord Stream 2“ mūsų pozicija yra bendra, kad tai yra geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro pagrindines, didžiąsias Europos valstybes net 80 proc.

Lenkijos, Norvegijos ir kitų šalių ekspertai, taip pat NATO analitikai, svarstė, kaip pasirengti potencialiam konfliktui. Šiame fone tokių politikų, kaip lenkų europarlamentaro Januszo Korwino-Mikke, pareiškimai apie „žvėrišką rusofobiją“, skamba absurdiškai, juk jeigu mes ruošimės agresijai, mes galėsime atgrasyti priešininką nuo puolimo, rašoma „Rzeczpospolita“. Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant simpatijomis Putinui garsėjančio lenkų politiko skeptiškų pareiškimų „Patriot“ gynybinio komplek...

Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujantis „Gazprom“ numatė artėjančiais metais padidinti dujotekių investicijas dėl gresiančių Vašingtono sankcijų ir JAV auginamo suskystintųjų dujų tiekimo į Europą, teigia „Bloomberg“. JAV naujienų agentūra remiasi Rusijos dujų gigantės 2018-ųjų biudžeto analize. „Gazprom“ išsigando sankcijų“, rašoma viename didžiausių Rusijos interneto portalų „lenta.

Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektas Europos Sąjungai nėra būtinas, teigiama Europos Komisijos (EK) pateiktų ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų lydinčiuose dokumentuose. EK pažymi, jog ES apsirūpinimo dujomis diversifikavimo strategijos prioritetai – pietinio dujų koridoriaus, suskystintų gamtinių dujų (SGD) centro Viduržemio jūroje projektai, taip pat SGD vartojimo skatinimas.

 Lietuvos ir Danijos užsienio reikalų ministrai antradienį kritikavo planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ir žadėjo siekti padaryti įtaką Europos Komisijai, kad ši projekto atžvilgiu būtų griežtesnė. Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius sakė, kad Vilnius ir Kopenhaga derins poziciją dėl „Nord Stream 2“ projekto.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pirmadienį pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su „istorine“ pergalė parlamento rinkimuose ir paragino kuo greičiau suformuoti stiprią koalicinę vyriausybę. Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Merkel konservatorių blokas užsitikrino ketvirtą kadenciją valdžioje, bet jo pozicijos parlamente gerokai susilpnėjo.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ragina sušaukti regiono politikos vadovų susitikimą, skirtą energetikos klausimams. Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje buvęs šalies vadovas antradienį sukritikavo dabartinę Lietuvos valdžią, kad ji nesugeba įtikinti kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, jog Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma atominė elektrinė kelia grėsmę.

Amerikiečių generolai su nerimu laukia Lietuvos pašonėje vyksiančių Rusijos karinių pratybų „Zapad“. Anot vieno jų, niekas negali būti tikras, kad Kremlius nesvarsto įsiveržimo į Baltijos šalis scenarijaus. Dėl to rusų veiksmai jau dabar akylai stebimi. Tuo tarpu Vokietijos ir Austrijos pareigūnai griežtai sukritikavo Vašingtoną dėl naujų sankcijų Rusijai, susijusių su „Nord Stream“ projektu, ir paragino amerikiečius kenkiant Europos ekonomikai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė žada padėti Ukrainai blokuoti iniciatyvas dėl Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros, Briuseliui rengiantis pradėti derybas su Maskva. Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis Baltijos jūros dugnu sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“, ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.

Ukrainos valstybinis „Naftogaz“ pateikė Europos Teisingumo Teismui prašymą prijungti jį prie Lenkijos bendrovės „PGNiG“ inicijuotos bylos prieš Europos Komisiją dėl jos nuolaidžiavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ Vokietijoje. „Naftogaz“ pranešime teigiama, jog toks prašymas argumentuotas Rusijos dujų tranzito per Ukrainą mažėjimo, Ukrainos stabilaus apsirūpimo dujomis, taip pat konkurencijos sąlygų pablogėjimo rizikomis.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Europos Komisija oficialiai paskelbė leidusi Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ labiau išnaudoti dujotiekio Vokietijoje „Opal“, sujungto su Baltijos jūrą kertančiu „Nord Stream“ vamzdynu, galimybes. 470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Šiemet didžiąją dalį Lietuvos rinkos praradęs Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, kovo mėnesį surengęs pirmąjį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, antrojo tokio aukciono neberengs. Tačiau energetikos ministras ir rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvai problemų dėl to nekils.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ antradienį pradeda tris dienas truksiantį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, kuriame turėtų dalyvauti dujų importo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja Jonavos trąšų gamykla „Achema“ bei Druskininkams dujas tiekiantis „Haupas“. LDT savininkės „Lietuvos energijos” vadovas Dalius Misiūnas tikisi, kad dujų kaina aukcione bus mažesnė nei „Gazprom“ siūlė įmonėms šių metų pradžioje, ir atitiks dabartinę jų kainą Europ...

Rusijos koncernas „Gazprom“ paskelbė kovo 15-17 dienomis planuojamo gamtinių dujų eksporto į Baltijos šalis aukciono sąlygas. Tai bus antrasis rusiškų dujų tiekimo Europos klientams aukcionas. Visi didieji Lietuvos dujų importuotojai, užsitikrinę Norvegijos „Statoil“ dujų iki šių metų spalio, kol kas nekomentuoja, ar dalyvaus aukcione, nes teigia esantys nesusipažinę su jo sąlygomis. „Gazprom“ pranešė, jog aukcionas vyks trimis etapais kovo 15, 16 ir 17 dienomis. 20 dalių po 57,7 tūkst.

Rusijos koncernas „Gazprom“ antrąjį dujų eksporto į Baltijos šalis aukcioną planuoja surengti kovo viduryje, praneša Rusijos portalas gazeta.ru. „Gazprom“ siūlo patiekti daugiau kaip 560 mln. kubinių metrų dujų į Lietuvą ir Latviją. „Aukcioną rengs „Gazprom export“ (Rusijos dujų monopolininko antrinė įmonė, kuri yra vienintelė rusiškų dujų eksportuotoja – BNS) 2016 metų kovo viduryje.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pasmerkė planus nutiesti antrąjį dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, sakydamas, kad tas projektas jo šaliai kainuos 2 mlrd. JAV dolerių (1,8 mlrd. eurų) per metus prarastų pajamų.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį sukritikavo „antiukrainietišką ir antieuropietišką“ sutartį tarp Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ ir kelių Vakarų šalių bendrovių, pagal kurią planuojama nutiesti antrą dujotiekį Baltijos jūroje. Birželį „Gazprom“ susitarė su Britanijos ir Nyderlandų bendrove „Shell“, Vokietijos E.ON ir Austrijos OMV nutiesti į Vokietiją naują dujotiekį „Nord Stream 2“, aplenkiant Lenkiją ir konflikto su prorusiškais separatistais krečiamą Ukrainą.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Baltijos jūroje per I ir II pasaulinius karus buvo padėta apie 175 000 įvairių rūšių minų. Pokario laikotarpiu minų laukai buvo valomi, tačiau skaičiuojama, kad vis dar apie 10-30 procentų jūrinių minų yra Baltijos jūros dugne, didžioji dalis – rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Jūros dugne, be minų, yra likusių nesprogusių aviacinių bombų, torpedų, raketų ir kitų sprogmenų.

 Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį sukritikavo Bulgarijos sprendimą sustabdyti darbus prieštaringai vertiname, Kremliaus palaikomome dujotiekio „South Stream“ projekte, reaguojant į Briuselio spaudimą, ir pavadino tai „sėlinančiu perėjimu prie ekonominių sankcijų Rusijai“. „Sunku atsikratyti jausmo, kad Europos Komisijos vykdomas Bulgarijai svarbaus „South Stream“ sektoriaus statybos darbų pradžios blokavimas yra vykdomas grynai dėl politinių priežasčių“, –...

 Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis. „Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir vamzdyno savininke – operatore.

Didžiulis dujotiekis „South Stream“ (Pietų srautas), kuriuo numatoma pumpuoti gamtines dujas iš Rusijos į Europos Sąjungos (ES) šalis, yra tikrovė ir bus nutiestas kaip planuota - iki 2015 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė vienas šio projekto vadovų, mėgindamas išsklaidyti didėjančias abejones, kad vamzdynas bus nutiestas. 39 mlrd.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pripažino, kad Rusijos ir Estijos santykiai šiuo metu „yra ne aukščiausiame lygyje“. „Negaliu paprieštarauti pastabai, kad mūsų santykiai daugeliu parametrų yra ne aukščiausiame lygyje, vienur įšaldyti, kitur negalime rasti supratimo taškų", - kalbėjo D.Medvedevas per spaudos konferenciją po susitikimo su Baltijos regiono šalių vyriausybių vadovais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio diskusija apie dujotiekio „Nord Stream“ atšakos tiesimą į Karaliaučių rodo Maskvos norą iš Lietuvos atimti dujų tranzito privalumus. Tokią nuomonę portalui gazeta.ru išsakė Rusijos Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovas Konstantinas Simonovas.

Rusiškų dujų tiekimas į Europą didėja, tačiau europiečiai ieško vietos alternatyvų – tiesa, vangiai. Spalio 8 d. įvykęs dujotakio „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) antrojo vamzdžio paleidimas buvo suderintas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-mečiu. Prie atidaromos sklendės pasirodė ir Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schroderis – dabar „Gazprom“ darbuotojas. Atidarymo proga V. Putinas įrašė kreipimąsi, kad „Gazprom“ sugebės tenkinti didėjančius Europos energetinių išteklių poreikius.

Vokietija ir Rusija pirmadienį pradėjo dujų tiekimą antrąja „Šiaurės srauto“ atšaka. Oficialūs pareigūnai tai apibūdino kaip svarbų žingsnį palaikant stabilų energijos tiekimą į Europą. Buvęs Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis per ceremoniją netoli Sankt Peterburgo sakė, kad 9,6 mlrd. JAV dolerių projektas yra pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos išraiška.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų, esančių prie jūros ar vandenyno, įkurti uostai. Tačiau suomiai, norėdami kuo daugiau krantinių pritaikyti žmonių poreikiams, nusprendė iš Helsinkio uostą perkelti toliau nuo sostinės.

Rusijos ir ES viršūnių susitikimu gimtajame Sankt Peterburge baigėsi trečiąkart Rusijos prezidento V.Putino turnė po Europos šalis. Dabar jis jau pasuko į Kiniją, kur birželio 6-7 d. numatytas Šanchajaus sandraugos organizacijos viršūnių susitikimas, o grįždamas aplankys Uzbekistaną bei Kazachstaną – šias dvi autoritarines Vidurio Azijos valstybes, o Astanoje Rusijos prezidentas  atšvęs draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Kazachstanu 20-ąsias metines.

Dujų tiekimas „Šiaurės srauto“ dujotiekiu, jungiančiu Rusiją ir Vokietiją Baltijos jūros dugnu, nuo balandžio 15 dienos bus sustabdytas tiek Rusijos, tiek Vokietijos krante. Apie tai pranešė „Šiaurės srauto“ operatorė kompanija „Nord Stream“. Pranešime pabrėžiama, kad šis stabdymas yra planuotas. Jis būtinas sujungiant dvi dujotiekio atšakos - tą, kuria jau teka dujos, ir tą, kuria jos dar tik tekės. Kada tiekimas bus atnaujintas, nepranešama.

Suomių profesorius, dirbęs Kopenhagos universitete, sulaikytas pateikus kaltinimus dėl ryšių su Rusijos žvalgyba. Danų kontržvalgyba užfiksavo apie 20 slaptų profesoriaus Timo Kivimiakio susitikimų su keturiais Rusijos ambasados darbuotojais, rašo didžiausias Kopenhagos dienraštis „Jyllands-Posten“. Pasak spaudos, rusų žvalgybą domino informacija, ką iš studentų ateityje galima būtų užverbuoti dirbti Rusijai. T. Kivimiakis, kuriam dabar 49-eri, kaltinimus neigia.

Rusijos dujų tiekimas „Šiaurės srauto“ dujotiekiu po Naujųjų metų padidėjo ir siekė 28 mln. kubinių metrų dujų per parą, tiekiant tokiu pajėgumu per metus sudarytų 10,3 mlrd. kubinių metrų, praneša „Interfax“. Pastebėtina, kad visas dujotiekio pajėgumas siekia 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Taigi dabar „Šiaurės srautas“ apkrautas maždaug trečdaliu. Nuo jo paleidimo momento perpumpuota 1,05 mlrd. kubinių metrų dujų.

Dujotiekio „Pietų srautas“ jūrinės dalies statyba bus pradėta jau 2012 m. pabaigoje, pranešė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Tokį nurodymą A. Mileris gavo iš šalies premjero Vladimiro Putino, praneša „RIA Novosti“. Dujų monopolijos vadovas taip pat pranešė, kad per kitus metus planuojama užbaigti visus projektavimo ir žvalgymo darbus jūrinėje dujotiekio dalyje. A. Mileris pridūrė, kad jūrinė dalis yra 925 km ilgio. Sausumos dalies ilgis bus daugiau nei 2 tūkst.

Turkija davė Rusijai oficialų leidimą tiesti „Pietų srauto“ gamtinių dujų dujotiekį per savo teritoriją, trečiadienį pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja AFP, „RIA Novosti“. „Norėčiau padėkoti Turkijai už jos sprendimą leisti „Gazprom“ tiesti „Pietų srauto“ dujotiekį per Turkijos ekonominę zoną“, – susitikimo su Turkijos energetikos ministru Taneriu Yildizu metu sakė V. Putinas.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel oficialiai atidarė dujotiekį „Šiaurės srautas“. Ceremonijoje taip pat dalyvavo už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Francois Fillonas ir Markas Mark Rutte. 11 mlrd. JAV dolerių vertės „Šiaurės srauto“ operatorės – bendrovės „Nord Stream“ bendrasavininkės yra Rusijos „Gazprom“ (51 proc.

Antradienį atidarytas dujotiekis „Nord stream“ padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, - spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas. Dujotiekis „Nord stream“ yra nutiestas transportuoti Rusijos dujas į Vokietiją Baltijos jūros dugnu.