Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant simpatijomis Putinui garsėjančio lenkų politiko skeptiškų pareiškimų „Patriot“ gynybinio komplekso įsigijimui, Varšuvos sprendimas yra iš tiesų paremtas šaltakraujiškais skaičiavimais, jis remiasi blaiviu grėsmės įvertinimu, o šios yra visai realios.
Ateities karas
Kaip atrodys ateities karas? Ataskaitoje pavadinimu „NATO adaptacijos iniciatyva“, kurią parengė analizės centras GLOBSEC, pateikti du įmanomi scenarijai. Kuris iš jų taps realybe, priklauso nuo to, kokių sprendimų imsis Šiaurės Atlanto aljansas. Dokumente nurodoma, kaip agresorius (tai yra, Rusija) gali pasinaudoti NATO narių silpnybe, kad suduotų joms netikėtą smūgį, panašų į Perl Harboro. Iš pateiktų ekspertų išvadų galima suprasti, kad didžiausia puolimo rizika kyla dėl neapsaugotų pagrindinių infrastruktūros ir energetikos objektų.
Pirmasis scenarijus numato, kaip NATO nespėja pasirengti atakai. Įvykiai tariamai vystosi 2025 metais. Į Europą vėl plūsteli pabėgėlių srautas, o Ramiajame vandenyne sustiprėja įtampa, susijusi su JAV ir Kinijos priešprieša. Tuo metu Barenco jūroje įvyksta incidentas: rusai išlaipina didelę karinę grupę netoli Norvegijos. NATO neatsako veiksmais, kurie galėtų sulaikyti Maskvą, nes jos jėgos, sudarytos pagrinde iš amerikiečių, yra užimtos gilėjančia (tikriausiai, dėl Pekino veiksmų) krize Ramiojo vandenyno regione, o taip pat dėl situacijos Viduržemio jūroje, kur Rusija ir Iranas išprovokavo humanitarinę katastrofą.
Tuo pat metu britų lėktuvnešis „Queen Elizabeth“ ir jį lydinti kovinė grupė patiria kibernetinį išpuolį. Virš jų pakimba dronų debesis, visi vidaus ir išorės ryšių kanalai nustoja veikę, nepilotuojami aparatai smogia atskiriems laivo ryšio mazgams.
Rusijos povandeniniai laivai įgauna galimybę apeiti išankstinio perspėjimo sistemas ir lėktuvnešį paskandina. NATO, neturėdama galimybių adekvačiai sureaguoti į šiuos veiksmus, yra priversta pripažinti, kad Barencovo jūra (o konkrečiau – daug aistrų dėl savo resursų kelianti Arkties sritis), atitenka Maskvai. Rusai pareiškia, kad jie pasiekė savo strateginį tikslą, ir kviečia Vakarus pradėti derybų etapą.
Ne toks pesimistinis scenarijus numato, kad spėjusi pasirengti tokiai situacijai, NATO smogia atsaką jau pirmajame konflikto etape ir užkerta kelią jo plėtrai, priverčiant Rusiją atsisakyti nuo tolimesnės pajėgų koncentracijos Norvegijos pašonėje. Siekiant pasirengti tokiems įvykiams, Aljansui teks užsiimti investicijomis savo gynybiniam potencialui ir užsitikrinti gynybą nuo netikėtų išpuolių.
Pasirengimas nežinomybei
Savaime suprantama, tiksliai aprašyti ateities konfliktus neįmanoma, o savo žymę prognozėms uždeda mūsų ankstesnė patirtis. Mes negalėjome numatyti Sovietų Sąjungos griūties ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Lygiai taip pat sudėtinga numatyti, kaip XXI a. atrodys hipotetinis pasaulinio masto konfliktas.
Prognozėse aptiksime ankstesnių įvykių požymius, pavyzdžiui, anksčiau minėta Krymo aneksija. Dabar analitikai mano, kad „žalieji žmogeliukai“ gali kažkuriuo momentu išsilaipinti Špicbergene (norvegų kontroliuojama Arkties teritorija), su bandymu patikrinti NATO parengtį ir reakciją. Dėl tų pačių priežasčių jie aptarinėja taip vadinamo Suvalkų koridoriaus, kuris išsidėstęs tarp Lenkijos ir Lietuvos, puolimą.
Tačiau toks scenarijus atrodo ne itin realus, nes jame būtų naudojama jau prieš tai naudota strategija, o tai reiškia, kad netikėtumo efektas būtų bent jau iš dalies prarastas. Naujas pasaulinis karas galėtų lygiai taip pat priminti ankstesnius tokio masto konfliktus arba visiškai nuo jų skirtis. Nepaisant neapibrėžtumo, mes, galime jau dabar priimti žingsnius, kurie leistų pasirengti grasinimams, dabar atrodantiems abstrakčiais.
NATO užsiima naujų grėsmių vertinimu, o jos slaptuose analizės centruose yra aptariamos ir gynybos nuo kibernetinių išpuolių, įskaitant operacijas, nukreiptas į kritiškai svarbią infrastruktūrą, dalis kurios yra ir energetikos objektai, schemos. Scenarijai kuriuos analizavo GLOBSEC ekspertai, gali tapti realybe.
Arktį kontroliuojančios valstybės jau dabar nesutaria dėl Špicbergeno, būtent todėl NATO viršūnių susitikime Varšuvoje svarbią vietą užėmė diskusija dėl saugumo Arktyje. Maža to, kyla klausimas dėl energijos resursų tiekimo. Lenkų ir norvegų analitikai, kurie bendradarbiauja saugumo tyrimų srityje, nurodo, kad nauji konfliktai gali įsiliepsnoti energijos resursų iš Rusijos tiekimo regione (pavyzdžiui, antroji dujotekio „Nord Stream“ atšaka, tiesiama Baltijos jūros dugnu).
Didelę reikšmę turi ir tos teritorijos, kurios yra išsidėstę į šiaurę nuo Norvegijos. GLOBSEC pažymėjo, kad Maskva skaičiuoja savo ateities resursus, kuomet Sibiro žemės turtai išseks, o turtai, kuriuose gali slėpti Arktis, taps lengviau pasiekiami dėl ledynų tirpimo.
Norvegai taip pat atsidūrė sunkioje situacijoje: vis labiau išsunkiant senuosius naftos gręžinius, jiems tenka ieškoti naujų šaltinių. Špicergeno saugumas taps svarbiausiu energetinio Lenkijos, Norvegijos ir kitų NATO šalių energetinio saugumo pagrindu. Priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių, tuo pačiu, didina išpuolių šioje sferoje tikimybę. Neoficialūs šaltiniai skelbia, kad Aljansas jau užsiima grėsmių ir galimų gynybos priemonių vertinimu.
Siekiant atitolinti iš Rytų kylančią grėsmę, pažymima leidinyje, mums reikės būti itin gerai pasirengusiems galimiems konfliktams, juk, kaip sakoma, nori taikos – ruoškis karui.
