šiaurės atlanto

Supurtyti NATO ir sugriauti visos Europos saugumo pagrindus – ši Rusijos prezidento Vladimiro Putino užduotis gali būti įgyvendinta vos po kelių mėnesių. Taip mano Latvijos žurnalistas, rašytojas ir politikos ekspertas Otto Ozolas. Pasak žurnalisto, V. Putinas turi galimybes padaryti tai „elegantiškai, palyginus paprastai ir formaliai korektiškai“, rašoma „jaunagaita.net“. „Yra visi požymiai, kad Kremliaus strategai aktyviai dirba, kad pasiektų šį tikslą.

Buvusio CŽV karininko Michaelo J. Sulicko teigimu, vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų yra Vakarų struktūrų silpninimas ir vertybių diskreditavimas, o taip pat NATO kompromitavimas, rašoma lenkų „Polityka“. Savo interviu jis pareiškė, kad dabar Rusijos karinė pergalė prieš Šiaurės Atlanto aljansą atrodo labai jau abejotina, todėl Maskva veiks tikslinėmis kryptimis, ir kita rusų diversija tariamai vyks Balkanuose, kur iki šiol likęs nestabilus regionas, nepaisant praė...

Visos NATO narės palaiko pastangas užkirsti kelią branduolinio ginklo atsiradimui Irane, tačiau joms taip pat susirūpinimą kelia šiitiškos respublikos raketų programa bei Teherano destabilizuojanti veikla regione, pareiškė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Visos Aljanso narės palaiko pastangas, kurių tikslas – garantuoti, kad Iranas niekada nesusikurs branduolinio ginklo.

NATO būstinėje Briuselyje penktadienį rengiamas Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ministrai turėtų aptarti priešpriešos su Rusija temą, taip pat Gruzijos, Makedonijos ir Ukrainos siekį prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Be to, numatyta aptarti NATO misiją Afganistane, šios valstybės prezidento paskelbtos taikos derybų iniciatyvos perspektyvas, kitų regiono veikėjų vaidmenį siekiant taikos šalyje.

Lenkijos, Norvegijos ir kitų šalių ekspertai, taip pat NATO analitikai, svarstė, kaip pasirengti potencialiam konfliktui. Šiame fone tokių politikų, kaip lenkų europarlamentaro Januszo Korwino-Mikke, pareiškimai apie „žvėrišką rusofobiją“, skamba absurdiškai, juk jeigu mes ruošimės agresijai, mes galėsime atgrasyti priešininką nuo puolimo, rašoma „Rzeczpospolita“. Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant simpatijomis Putinui garsėjančio lenkų politiko skeptiškų pareiškimų „Patriot“ gynybinio komplek...

Europos Sąjunga pirmadienį žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama ryšius gynybos srityje, kai daugiau nei dvi dešimtys valstybių pasirašė reikšmingą susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir atsverti Rusijos spaudimą. Panašūs mėginimai stiprinti karinius ryšius ne vieną dešimtmetį strigo, ir prie to nemažai prisidėjo Didžioji Britanija, aršiai besipriešinusi bet kokiems žingsniams, galėjusiems atvesti prie europinės armijos sukūrimo.

Rusija padarė geroką pažangą elektroninės karybos srityje, kuri galimai lenkia savo efektyvumu Vakarų turimas elektronines sistemas, tiek karybos, tiek ir privačių bendrovių. Estijoje įsikūręs NATO analitinis centras rugsėjį paskelbė ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kad Rusijos kariuomenės modernizacijos planas iki 2025 metų sudaro pagrindą tolimesniam pirmavimui šioje srityje. Rusija kuria ir tobulina visą elektroninės karybos (electronic warfare, EW) sistemų spektrą.

Ši šalis, tapusi dezinformacijos ir destabilizacijos, kurią vykdo Maskva, taikiniu, ir turinti bendrą sieną su Rusija, kuri tęsiasi 1340 kilometrų, demonstruoja ypatingą pasipriešinimą, iš dalies susijusį su savo istorija, rašoma „Le Monde“. 2016-ųjų kovo 11 dieną Kremliaus finansuojama propagandos agentūra „Sputnik“ paskelbė stabdanti savo veiklą, kuri tęsėsi mažiau nei metus, suomių kalba. Koncepcija taip ir nesuveikė.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį Lenkijoje, šalyje kuri kuriai Rusijos keliamos grėsmės baimė yra fundamentali jos egzistavimui ir jos dalyvavimui NATO veikloje, patvirtino 5-ojo Šiaurės Atlanto gynybinės sąjungos straipsnio svarbą, rašoma CNN. JAV prezidentas aiškiai leido suprasti, kad vienos NATO šalies puolimas reiškia visų NATO šalių puolimą.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tarptautinėmis „piktadarybėmis“ ir pareiškė, kad Amerikos įsipareigojimai NATO išlieka tvirti. Sakydamas kalbą Vokietijos studentams Antrojo pasaulinio karo nuniokotos Europos atstatymo Maršalo plano 70-osioms metinėms paminėti, J.Mattisas pareiškė, kad Rusija nusprendė mesti iššūkį „saugiai ir taikiai“ pokario tvarkai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukanšenka pareiškė, kad bendruose Rusijos-Baltarusijos mokymuose „Zapad-2017“, vykstančiuose kas du metus, o šiais metais vyksiančiuose Baltarusijos teritorijoje, turi būti leista dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms, įskaitant ir NATO, praneša „Belsat“. „Būsimas renginys yra absoliučiai skaidrus, ir aš reikalauju iš jūsų visų, kad šis renginys mūsų šalies teritorijoje būtų skaidrūs ir visi suplanuoti renginiai turi būti prieinami ne tik mūsų draugams i...

Suomija rengiasi ženkliai padidinti karių šalies ir Rusijos pasienyje skaičių, o kaimyninė Švedija po 7 metų pertraukos atnaujins privalomą karo tarnybą.  Šalies vadovybė pristatė taip vadinamoje „Baltojoje gynybos reikalų knygoje“ išdėstytą planą, anot kurio gynybai karo atveju šauktinių skaičius yra didinamas nuo 230 iki 280 tūkst.

Nuo tada kai amerikiečių spec. tarnybų vadovybė apkaltino Rusiją įsipainiojus į lapkritį vykusius prezidento rinkimus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tenka nuolat neigti kaltinimus tuo, kad jis yra Kremliaus marionetė, rašo Marcas Bennettsas leidiniui „Politico“. Yra ir kitas Kremliaus kišimosi paaiškinimas. Jis gali pasirodyti nelogiškas, tačiau nesant realių įrodymų to, kad Trumpas „yra Putino kišenėje“, turi ne mažesnę teisę į gyvavimą.

Dimisijos generolas Jamesas Mattisas, Donaldo Trumpo pasirinktas kandidatu į gynybos sekretoriaus pareigas, pareiškė sutinkąs su kariniu JAV buvimu Baltijos šalyse. Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse. „Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.

Lietuviai gan neblogai pažįsta Skandinaviją – Švedija ir Norvegija yra tarp populiariausių turistų iš Lietuvos poilsio krypčių. Tačiau yra kitokia, dar neatrasta ir mažai žmonių paliesta Šiaurė – tai Farerų salos, kurių kraštovaizdis yra vienas unikaliausių pasaulyje. Laipiojimas kalnais, įspūdingų pakrančių tyrinėjimas, nematytų gyvūnų stebėjimas, vietos virtuvės patiekalų ragavimas – tai tik keletas atradimų, kurie jūsų laukia apsilankius šioje Šiaurės žemėje.

JAV vadovas Barackas Obama antradienį paragino Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo suklestėjimo. Šį raginimą B.Obama paskelbė pradėjęs savo paskutinę prezidentinę užsienio kelionę, per kurią stengiasi nuraminti JAV sąjungininkes, susirūpinusias dėl netikėtos Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Per vizitą Graikijoje kadenciją baigiantis JAV lyderis pabrėžė, kad NATO yra „gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir sakė, kad Amerikai yra naudinga stipri ir vieninga Europa.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, jog yra įsitikinęs, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vykdys visus Vašingtono įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui. „Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas per savo rinkimų kampaniją pareiškė, kad yra didelis NATO gerbėjas“, – sakė J.Stoltenbergas, atvykęs į Briuselį deryboms su ES gynybos ministrais.

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą.

Jungtinės Valstijos niekada neišsižadės savo įsipareigojimų ginti bet kurią iš savo sąjungininkių Šiaurės Atlanto aljanse, kaip numato Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. „Galiu jus patikinti, kad nepaisant to, ką pastaruoju metu girdėjote ar skaitėte, Jungtinės Valstijos niekada nepažeis savo įsipareigojimų pagal 5-ąjį straipsnį, jei bus užpulta kuri nors iš NATO valstybių narių“, – sakė J.Kerry antradienį Briuselyje.

Europos Sąjunga turėtų įkurti vadavietę, koordinuojančią pastangas sukurti bendras karines pajėgas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. „Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir... siekti sukurti bendras karines pajėgas“, – sakė J.-C.Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

Rusija tebelaukia NATO atsakymų į Maskvos pasiūlymų, kad kariniai lėktuvai virš Baltijos jūros privalėtų skraidyti visą laiką įjungę elektroninius atsakiklius, nurodė gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas. Lietuva tokį elgesį vadina spekuliatyviu. „Mus kaltina vykdant politiką „skaldyk ir valdyk“, ieškant plyšių NATO šalių pozicijoje. Keliama mintis, kad su rusais reikia kalbėti tik iš NATO bendrų atgrasymo pozicijų“, - pridūrė jis.

Sprendžiant iš visko, Kremlius rimtai svarsto konflikto su Vakarais scenarijų ir yra didelė tikimybė, kad gali sukelti šį konfliktą Baltijos valstybėse. Prie šios labai nerimastingos išvados aš priėjau po kelių akivaizdžių pavojaus signalų, pasirodžiusių pastarosiomis dienomis. Pirmiausia aš turiu omeny neseniai padarytą griežtą Federacijos Tarybos (FT) pirmininkės Valentinos Matvijenko pareiškimą.

Šio straipsnio pavadinimas gali atrodyti paradoksalus. Juk Rusija aktyviai pasisako prieš NATO plėtrą. Ji yra itin nepatenkinta net tuo, kad į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją buvo priimtos Baltijos šalys. Maskva naudoja „NATO priartėjimo prie sienos“ diskursą propagandai plėtoti, o kartais ir savo veiksmams pateisinti. Tačiau pačios Rusijos elgesys verčia jos kaimynes siekti narystės šiame aljanse.

Pietų Osetijoje 2017 metais vyksta referendumas dėl nepripažintos respublikos prisijungimo į Rusijos Federaciją, teigiama marionetinės valdžios bendrame pranešime.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Pentagono vadovai trečiadienį pareiškė, kad NATO išlieka gyvybiškai svarbi pasaulio saugumo interesams, atmesdami JAV prezidento posto siekiančio respublikonų kampanijos favorito Donaldo Trumpo pareiškimą, kad šis karinis aljansas yra „pasenęs“. „NATO atliko pagalbinį vaidmenį Afganistane ir padeda afganų vyriausybei bei afganų saugumo pajėgoms atkurti tinkamą padėtį ir šiokį tokį stabilumą toje šalyje“, – gynybos sekretorius Ashtonas Carteris sakė per vieną renginį Floridoje.

Šalis, kurią mums rodo per televizorių, neegzistuoja. Tačiau rusai kol kas nenori to pastebėti. Prieš ketverius metus (2012 m. kovo 4 d.) Vladimiras Putinas dar kartą laimėjo prezidento rinkimus. Nuo to laiko jam pavyko daug ko pasiekti, tačiau tik ne tai, kas galėtų Rusiją išgelbėti nuo krizės. Šiandien dažnai kalbama, kad Rusija yra pasidalinusi į imperinę daugumą, palaikančią Kremliaus politiką, ir demokratinę mažumą, esančią opozicijoje. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug sudėtingiau.

Pasaulio pabaigos laikrodis, kuris parodo, kaip arti yra žmonija prie susinaikinimo, šiuo metu rodo likus „tris minutes“, rašoma „The Telegraph“. „Atomo mokslo biuletenio“ (Bulletin of the Atomic Scientists) ekspertai nurodė, kad pasaulio susinaikinimo laikrodis lieka tame pačiame, kaip ir 2015-aisiais, lygyje. Klimato kaita, branduoliniai ginklai ir naujosios technologijos yra vieni iš rizikos faktorių, kuriuos įvardija mokslininkai.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl Maskvos per klaidą pareikšto kaltinimo, kad Prancūzijos naikintuvas praskrido „pavojingai arti“ rusų keleivinio lėktuvo su aukšto rango parlamento pareigūnų delegacija, pranešė ministerijos atstovas. Iš tiesų tai buvo Šveicarijos naikintuvas.

Rusija pirmadienį pasmerkė incidentą, per kurį Šveicarijos naikintuvas priskrido „pavojingai arti“ rusų keleivinio lėktuvo, skraidinusio aukšto rango parlamento pareigūnų delegaciją, nors Šveicarija teigė, kad tai buvo įprastas patikrinimas. Incidentas, įvykęs pirmadienio rytą, iš pradžių išprovokavo diplomatinį ginčą tarp Maskvos ir Paryžiaus, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naikintuvas buvo prancūzų, ir iškvietė Prancūzijos ambasadorių pasiaiškinti.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris pareiškė, kad Amerikai ir NATO reikia „tvirto, bet subalansuoto“ požiūrio į Rusiją, ir sakė abejojantis, kad „į praeitį orientuotas“, agresyvus Maskvos elgesys galėtų pasikeisti, kol šaliai vadovauja Vladimiras Putinas.

Buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas, vienas iš galimų Respublikonų partijos kandidatų į prezidento postą, antradienį įspėjo Rusiją, kad jam tapus valstybės vadovu, Amerika imtųsi aktyvesnių veiksmų pažaboti Vladimiro Putino agresiją, ypač Ukrainoje ir Rytų Europoje, taip pat „izoliuoti jo korumpuotą valdžią nuo savo žmonių“. Tačiau J.Bushas nenurodė, kokie būtų tie žingsniai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, pirmą kartą per pastaruosius tris mėnesius, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė pakartotinai išsakęs „labai tvirtą NATO poziciją“ prieš Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir paramą separatistams rytinėje Ukrainoje. Vėliau kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas sakė paraginęs Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir nutraukti paramą ginkluotam sukilimui šalies rytuose.

 Estijos vyriausybės vadovas Taavi Roivas (Tavis Reivas) antradienį paragino sąjungininkes atsiųsti į Baltijos regioną daugiau karių, o Vokietiją - prisiimti vadovavimą šiam kontingentui, tvyrant nerimui dėl saugumo, kurį kursto agresyvi Rusijos politika.

„Rusijos agresija kaimyninėje Ukrainoje keičia beveik viską. Lenkiją itin neramina nacionalinio saugumo klausimas ir tai, kaip jos Vakarų sąjungininkai gali (ir yra pasiruošę) demonstruoti solidarumą,“ – teigiama „The Guardian“ Natalie Nougayrède straipsnyje. Jos teigimu, baimės jausmas persmelkė tiek politikus, tiek ir paprastus šios šalies gyventojus.

Lietuvoje viešintis buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Chrisas Donnelly (Krisas Donelis) trečiadienį iškėlė idėją keisti Šiaurės Atlanto sutartį ir joje numatyti, kad kolektyvinė gynyba turi būti taikoma ne tik ginkluoto užpuolimo atveju. „Besikeičianti situacija pasaulyje reikalauja iš naujo iškelti klausimą dėl Vašingtono sutarties. Ir tai gali būti padaryta šiandien panaikinus vieną žodį iš penktojo straipsnio - tas žodis yra „ginkluotas“, - BNS sakė C.Donnelly.

  Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prisidėjo prie aukštų pareigūnų perspėjimų, kad Baltijos šalys gali būti kitas Rusijos taikinys po Ukrainos, siekiant patikrinti NATO tvirtumą. Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, ministras pirmininkas teigė, kad Rusija siektų destabilizuoti kitas šalis, jei nesulauktų pasipriešinimo dėl Ukrainos.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).   Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Pastaruoju metu internete nedrąsiai, bet vis ryžtingiau plinta bauginančios kalbos apie galimą JAV esančio Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimą. Niuansas šiuo atveju yra tas, kad tai būtų pasaulinio lygio katastrofa, palyginti su ja, Ejafjadlajokudlio ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo 2010 metais sukeltą sąmyšį reikėtų vertinti kaip smulkius nemalonumus.

 Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas trečiadienį perima vadovavimą sustiprėjusiai ir vėl gyvybingai NATO, kuri dar prieš mažiau nei metus buvo panaši į Šaltojo karo laikų reliktą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje.

Glebas Judinas, Беларуская праўда NATO infrastruktūros atsiradimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse sustiprins Putino siekį galutinai paversti Baltarusiją strateginės paskirties raketų dislokavimo placdarmu. Ekspertai gana prieštaringai vertina NATO vadovų susitikimą, įvykusį rugsėjo 4–5 dienomis Velse. Susitikimo rezultatus laikraščiui „Baltarusijos tiesa" (Беларуская праўдa) komentuoja politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis.

 Lenkija trečiadienį pradeda stambaus masto karines pratybas su aštuoniomis NATO partnerėmis per rimčiausią Rusijos ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje.

NATO buvo didžiausias Kremliaus baubas, baisi grėsmė, leidusi laikyti rusus griežtai pažabotus, ir dabar, kaip teigia analitikai, šis Maskvos košmaras pildosi, į Europą sugrįžus Šaltojo karo šmėklai. Ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai turi pritarti planams dislokuoti tūkstančius Aljanso karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje.

  JAV oro pajėgos pasiuntė du sunkiai radarų susekamus strateginius bombonešius B-2, galinčius nešti branduolinius ginklus, į vieną Didžiosios Britanijos oro pajėgų bazę pratyboms su NATO sąjungininkėmis, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamentas. Šis dislokavimas, kuris, anot Pentagono, buvo iš anksto suplanuotas ir bus trumpalaikis, įvykdytas smarkiai padidėjus įtampai su Rusija dėl krizės Ukrainoje.