Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant. Pasak jo, šie veiksmai neteisėti, nes yra vykdomi be tiesioginio JT Saugumo Tarybos leidimo. Be to, nors Bagdadas ir suteikė leidimą šalyje veikti tarptautinėms pajėgoms, tačiau Damaskas tokio leidimo nedavė.
„Deja, turime konstatuoti, kad veiksmai, kuriuos šiandien vykdo antiteroristinės koalicijos dalyviai, jų strategija ir taktika neatitinka galimo pavojaus charakteringumui ir mastams“, – cituojamas Rusijos prezidentas.
Iššūkį, kurį „Islamo valstybės“ teroristai metė pasaulio bendrijai, V. Putinas pavadinimo „beprecedenčiu“, tačiau „tai, kas šiandien vyksta Sirijoje ir Irake, – tai taip pat yra ir šiurkštaus, neatsakingo kišimosi į regiono reikalus, vienpusių baudžiamųjų karinių akcijų taikymas ir dvejopi standartai, teroristų skirstymas į „geruosius“ ir „bloguosius“.
Rusija, kaip nurodė V. Putinas, „pasisako už visų valstybių suvereniteto saugojimą ir teritorinį vientisumą remiantis tarptautine teise ir ta kryptimi konsoliduojant tarptautinę bendruomenę“. Taip pat, pasak jo, Maskva yra suinteresuota „vystyti abiejų šalių bendradarbiavimą su Egiptu“.
„Ukrainos krizė kilo ne dėl Rusijos kaltės“
Komentuodamas krizę Ukrainoje, Rusijos prezidentas pareiškė, kad ji kilo ne dėl Rusijos kaltės. Jis nurodė, kad NATO pažadai dėl plėtros į Rytus, kurie tariamai buvo duoti sovietų valdžiai, pasirodė esą „tušti žodžiai“. Anot Kremliaus vado, Šiaurės Atlanto aljansas ignoruoja Rusijos interesus ir artinasi vis arčiau Rusijos sienų.
„Ukrainos krizė kilo ne dėl Rusijos kaltės. Tai buvo JAV ir jos Vakarų sąjungininkių veiksmų pasekmė, šioms palaikius save Šaltojo karo nugalėtojomis ir manant, kad jos gali visiems aplink primesti savo valią“, – V. Putiną cituoja „Interfaks“.
Viskas prasidėjo po to, kai „per Europos Sąjungos organizuojamą programą „Rytų partnerystė“ buvo pasikėsinta atimti aibę buvusių SSRS valstybių iš Rusijos, priverčiant jas dirbtinai rinktis – Rusija arba Europa“. Situacija Ukrainoje, kaip pareiškė V. Putinas, tapo „šių negatyvių tendencijų kulminacija“.
Rusijos Federacijos vadas priminė, kad Maskva ne vieną sykį perspėjo JAV ir jos Vakarų partnerius dėl negatyvių kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus pasekmių, tačiau jos klausytis niekas nenorėjo. „Dabar reikia padaryti viską, kad konflikto pusės sėstų prie derybų stalo, – pabrėžė Rusijos lyderis. – Akivaizdu, kad krizė tęsis tol, kol patys ukrainiečiai nesutars tarpusavyje.“
Primename, kad trečiadienį, vasario 11-ąją, Minske turėtų įvykti eilinis „Normandijos formato“ (Rusija, Vokietija, Prancūzija, Ukraina) susitikimas.
„Svarbiausias situacijos stabilizacijos rodiklis yra visiškas vadinamosios antiteroristinės operacijos, o iš esmės – baudžiamosios operacijos Rytų Ukrainoje ugnies nutraukimas. Kijevo bandymas ekonominėmis priemonėmis spausti Donbasą, blokuoti jų pragyvenimą tik apsunkina situaciją“, – pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija dėl to „labai sunerimusi“.
V. Putinas siūlo „stabilizuoti naftos rinką, kad visiems būtų gerai“
Rusijos prezidentas pasisakė ir naftos kainų kritimo klausimu. Jis užtikrino, kad Rusija turi sukauptų rezervų ir „galingą antikrizinį planą“.
Priminęs, kad Rusija jau buvo susidūrusi su dar baisesniu naftos kainų kritimu 2008–2009 metais, V. Putinas vis dėlto pabrėžė „visų naftą išgaunančių Artimųjų Rytų šalių bendrą atsakomybę stabilizuoti rinką“.
„Tokie sukrėtimai nereikalingi nei naftos gamintojams, nei šalims vartotojoms, nei pasaulinei ekonomikai iš esmės, – pareiškė V. Putinas. – Todėl Artimuosiuose Rytuose auga suvokimas to, kad reikia stabilizuoti naftos rinką, išlyginti jos paklausą ir pasiūlą“, – siūlo Rusijos prezidentas.
