Pasak žurnalisto, V. Putinas turi galimybes padaryti tai „elegantiškai, palyginus paprastai ir formaliai korektiškai“, rašoma „jaunagaita.net“.
„Yra visi požymiai, kad Kremliaus strategai aktyviai dirba, kad pasiektų šį tikslą. Pasiruošiamoji veikla jau atlikta“, – teigia O. Ozolas.
Artėjančiuose rinkimuose – nerimą keliantys ženklai
Eksperto teigimu, šį rudenį Kremliui lojalūs politikai gali visiškai teisiniu pagrindu perimti politinę valdžią Latvijoje. Kitas žingsnis, anot jo, yra labai paprastas – nuo Maskvos priklausoma valdžia pasieks, kad šalis pasitrauktų iš NATO. Ir tai, jo teigimu, pakeis geopolitinį pasaulį stipriau, negu būtų galima įsivaizduoti.
Dabar tokį scenarijų, anot žurnalisto, daugelis dėl įvairiausių priežasčių stengiasi atmesti.
„Pati Rusija ir jos draugai Latvijoje aktyviai neigia tokią tikimybę, nes suvokia, kad visuomenės pasipriešinimas gali paveikti rinkimų rezultatus ir planas žlugs. Tuo pačiu vietos politikai, orientuoti į Vakarus ir NATO, ramina save mintimi, kad „to tai jau tikrai nebus“, – rašo O. Ozolas.
Ekspertas taip pat aiškina, kodėl šį sykį yra išaugusi politinės valdžios patekimo į Kremliui palankių jėgų rankas galimybė.
O. Ozolo teigimu, dabartiniai partijų reitingai rodo, kad draugiškai Kremliui nusiteikusi „Santarvės“ partija turi 20 proc. rinkėjų palaikymą. Po jos seka žaliųjų ir valstiečių partijų sąjunga su 14 proc. balsų. Ir šios dvi partijos gali sudaryti koaliciją.
Įžvelgia pavojų „valstiečių ir žaliųjų“ partijose
„Prokreliška „Santarvės“ partija yra monolitinė, patyrusi, turtinga ir gali tikėtis milžiniško rusų televizijos kanalų palaikymo ir plačios informacijos sklaidos. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga deklaruoja NATO lojalumą. Tačiau iš tiesų didžioji dalis šios politinės galios turi didelę patirtį dirbti su komunistų partija, turi senus ir stiprius ryšius Maskvoje. Daugelis šios partijos narių iki šiol palaiko glaudžius verslo ryšius Rusijoje. Jie periodiškai susitinka ministerijų lygmeniu su aukščiausia Rusijos vadovybe“, – aiškino O. Ozolas.
Anot žurnalisto, šiame fone taip vadinamasis provakarietiškas partijų blokas atrodo itin silpnai – jie susiskaldę į smulkias partijas, turi labai silpnus ir prieštaringai vertinamus lyderius. „Tam tikros pagarbos nusipelno tik nacionalai ir konservatoriai, tačiau to bus maža, kad priešpastatytų Kremliaus politiniams technologams ir plačiai išsidėsčiusiam įtakos agentų tinklui“, – pažymėjo žurnalistas.
Anot jo, būtent todėl labiausiai tikėtina yra „valsčių-žaliųjų“ ir „Santarvės“ koalicija. Tuomet jie galėtų pareikalauti premjero posto ir pagrindinių ministerijų – finansų, gynybos, vidaus reikalų. Žinant, kad Latvijoje yra itin neskaidri parlamentinė slaptųjų tarnybų kontrolė, o visuomeninė žiniasklaida taip pat pažeidžiama, „tolimesnė konsolidacija su Kremliaus draugais bus palyginti lengva“.
Putinas įtvirtintų savo įvaizdį
„Draugiška ir Putino klausanti Latvijos valdžia galės imtis šalies pasitraukimo iš NATO aljanso. Žinant, kad rusų sąmonėje Šiaurės Atlanto aljansas yra laikomas didžiausia grėsmę, Latvijos pasitraukimas iš NATO automatiškai cementuotų Putiną istorinėje rusų atmintyje kaip nugalėtoją“, – tvirtina O. Ozolas.
Anot eksperto, politinė Kremliaus įtaka Latvijai būtų rimta grėsme visos Vakarų Europos saugumo sistemai ir stabilumui.
„Pasiekęs santykių su NATO nutraukimo, V. Putinas faktiškai atvertų duris į Latviją, kurią savo jėgomis galėtų okupuoti per 12 valandų. Nėra nė vienos priežasties, kad V. Putinas šįkart nesistengtų. Būtent Latviją, kaip „langą į Europą“, kadaise išsirinko pirmasis Rusijos imperatorius Petras Pirmasis. Tai kodėl carui Putinui Latvijos pagalba nesupurtyti NATO ir JAV?“ – klausia O. Ozolas.
