Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.
Jie įspėja, jog būtų pernelyg supaprastintas požiūris visą dėmesį sutelkti į Rusiją tokiu metu, kai būtinas „XXI amžiaus atsakas į grėsmes“, o tam reikia pinigų ir visų 28-ių valstybių narių tvaraus politinio įsipareigojimo.
Dėl mažėjančių gynybos biudžetų „NATO pajėgoms itin sunku užtikrinti Rusijos atgrasinimą Rytų Europoje, tuo pat metu susiduriant su augančiais neramumais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, sakė Alexandra de Hoop Scheffer (Aleksandra de Hop Schefer) iš Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo.
Jungtinėms Valstijoms vis labiau gręžiantis į Aziją, Vašingtonas daugiau tikėsis iš savo sąjungininkių, kurioms „reikės apibrėžti, kaip jos nori užtikrinti saugumą ir stabilumą.... nuo Rytų Europos iki Centrinės Azijos ir nuo Artimųjų Rytų iki Šiaurės Afrikos, sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Kadenciją baigiantis NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) Rusijos intervenciją į savo buvusią sovietinę satelitę Ukrainą laikė „agresijos“ aktu, kuriam Vakarai buvo nepasiruošę ir kuris parodė, kad Maskva yra pasirengusi ir gali panaudoti jėgą, kad pakeistų tarptautines sienas.
NATO atitinkamai negalėjo leisti sau nereaguoti į tai, ką A.F.Rasmussenas apibūdino kaip rimčiausią grėsmę saugumui nuo Šaltojo karo su Sovietų Sąjunga pabaigos.
Naujos ekstremistų grėsmės
Tuo pat metu neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje kelia rimtas grėsmes, į kurias taip pat reikia reaguoti.
Tuo tarpu Afganistane NATO baigia savo ilgiausią kovinę operaciją, tačiau yra įsipareigojusi po 2014-ųjų toje šalyje vykdyti mokymų ir patariamąją misiją, kuri, kaip tikisi Aljansas, padės apsaugoti ten pasiektus trapius ir brangiai atsiėjusius laimėjimus.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) visas grandis sujungė rugsėjo pradžioje Niuporto mieste Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime.
Pirmiausia jis paragino sąjungininkes paremti pastangas suformuoti plačią tarptautinę koaliciją kovai su „Islamo valstybės“ ekstremistais Irake bei Sirijoje.
Susitikimo dalyviai sutarė stiprinti NATO parengtį įkuriant greitojo reagavimo pajėgas ir, svarbiausia, didinant išlaidas gynybai, kurios ne vienus metus buvo mažinamos.
„Vėl patvirtinome svarbiausią Aljanso misiją“, - sakė B.Obama savo kolegoms.
„Ginkluota ataka prieš vieną (narę) bus laikoma ataka prieš visas (nares). Tai privalomas sutarties įsipareigojimas. Tai nesvarstytina“, - pabrėžė jis.
Įgyvendinimas - sudėtingas ir brangus
Dabar laukia sunkioji užduoties dalis - žodžius paversti darbais.
J.Stoltenbergas „turės sutelkti dėmesį į tai, kaip įgyvendinti tai, ką Aljansas nusprendė viršūnių susitikime“, sakė Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje direktorius Janas Techau.
Įsipareigojimą per ateinantį dešimtmetį išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP bus labai sunku įgyvendinti: kai kurios valstybės narės jo nesilaikys, tuomet kitos jau pagundą pasekti pastarųjų pavyzdžiu“, sakė J.Techau.
„Tai politinis žaidimas, kurį sužaisti reikia labai meistriškai“, - pridūrė jis.
Tuo pat metu NATO teks kažkokiu būdu palaikyti darbinius santykius su Rusija, turint galvoje platesnes grėsmes - branduolinio ginklo platinimą, terorizmą, neramumus Artimuosiuose Rytuose, - su kuriomis susiduria jos abi.
NATO „turi išsaugoti būdus bendradarbiauti su Rusija ilguoju laikotarpiu“, o tai gali reikšti, jog reikės laikytis „pragmatiško ir atsargaus požiūrio“ dėl Ukrainos, sakė A.de Hoop Scheffer.
Tačiau vienas NATO diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad griežtas atsakas dėl Ukrainos nebūtinai turi būti kontrproduktyvus.
„Kad reikalai su Rusija būtų tvarkomi sėkmingai, tai daryti reikia ryžtingai ir tvirtai laikantis savo pozicijos“, - sakė diplomatas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
