sovietų sąjunga

Eidamas 95-uosius metus, mirė rusų politikas Nikolajus Ryžkovas – buvęs Sovietų Sąjungos ministras pirmininkas. Tai Maskvoje pranešė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. N. Ryžkovas tik spalį pasitraukė iš Federacijos Tarybos, kurioje dirbo 20 metų.

Religinės mažumos Lietuvoje iki šiol yra stigmatizuojamos, tam didelę įtaką turėjo sovietmetis, kurio metu siekta, kad visuomenėje visi būtų vienodi. „Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – taip apie Lietuvoje esančias religines mažumas kalbėjo religijos sociologė Milda Ališauskienė.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas susitikimo su JAV vadovu Billu Clintonu metu 1994-aisiais pareiškė, kad Rusija turėtų pirmoji prisijungti prie NATO, jeigu vyktų aljanso plėtra. Pokalbį, suėjus senaties terminui, paviešino JAV nacionalinio saugumo archyvas. B. Jelcinas tikėjosi, kad Maskvos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Centrinės bei Rytų Europos šalys ir nuoširdžiai dėkojo amerikiečiams už jų požiūrį į Rusiją bei pagalbą jos žmonėms.

Vengrijos revoliucijos metinių kalboje premjeras Viktoras Orbanas palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, jog vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. ES atstovas J. Borrellis priminė jam, kad Vengrija yra laisva pasirinkti buvimą ES. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, kad vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti. Tą sukilimą Maskva užgniaužė triuškinama karine jėga. „Kartais istorija kartojasi.

Būti mama anaiptol nėra lengva. Darželiuose trūksta vietų, išmokos vaiko auginimui yra gerokai per mažos, o ką jau kalbėti apie fizinius vargus, kuriuos tenka iškęsti. Sovietmečiu mamos apie tokius vargus galėjo ir pasvajoti – į darbus jos sugrįždavo praėjus vos dviems mėnesiams nuo gimdymo, o finansinės parama buvo menka. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr.

Imperatorienė Aleksandra yra graži, griežta ir stiprios valios. Jos vyras valdo Rusiją, o ji valdo jį. Tikėjimas, kad ji yra neklystanti, ir sąjunga su ištvirkėliu Rasputinu lėmė caro šeimos mirtį. 1918 m. liepos 17 d., kiek po vidurnakčio, 46 metų Rusijos imperatorienė išplėšiama iš miego. Nustėrusi Aleksandra Fiodorovna atsimerkia ir pamato dvaro gydytoją Botkiną. Jis atėjo perduoti įkalintą caro šeimą saugančių bolševikų žinią: visi turi ruoštis evakuacijai.

1921 metais Kronštato karinio jūrų laivyno bazė sukilo. Jūreiviai, kurie per 1917 m. Spalio revoliuciją tarnavo elitinėse pajėgose, badavo, todėl dabar pasiryžo nuversti Lenino diktatūrą. Jauna sovietinė valstybė darė viską, kad tik sutriuškintų sukilėlius. Karinio jūrų laivyno bazės Kronštate jūreiviai žino, kad artėja bolševikų puolimas. 1921 m. kovo 8 d. rytą dar prieš išbrėškus saulei ir jai apšviečiant užšalusią Petrogrado įlanką, jau juda raudongvardiečiai.

„Dolerinės“ parduotuvės, rezervuotos eismo juostos ir akivaizdus melas. Sovietinėje visuomenėje buvo gausu paradoksų, su kuriais gyventojai buvo priversti susitaikyti. Sveikiname atvykus į komunistų pasaulį. ALKOHOLIS Degtinė svaigino gyventojus Sovietų darbininkai degtinei vidutiniškai išleisdavo pusę mėnesinio atlyginimo. Jie gerdavo iš esmės norėdami pamiršti savo apgailėtinas gyvenimo sąlygas ir priespaudą.

1985 m. Michailas Gorbačiovas tampa Sovietų Sąjungos vadovu. Jis nori reformuoti diktatūrinę valstybę, kol komunizmas dar galutinai nežlugo. Tačiau po galingos valstybės pamatais tiksi Stalino palikta bomba. Michailas Gorbačiovas sėdi savo viloje Kryme. Pastarąsias dvi savaites Sovietų Sąjungos vadovas atostogauja vasarnamyje ruošdamas kalbą, kurią ketina pasakyti Maskvoje. Likus dienai iki skrydžio į sostinę, jis atsisėda prie savo stalo su vaizdu į Juodąją jūrą ir pradeda rašyti.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Dėl invazijos į Ukrainą Maskvai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje, Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties pradėjo rodyti didelį dėmesį Kubai. Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Seime sugrįžo iniciatyva išviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB. Idėjos autoriai sako, kad laikas pagaliau užversti šį tamsų mūsų istorijos puslapį. Oponentai atkerta – taip sulaužomas valstybės pažadas prisipažinusiems saugoti jų tapatybę. Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.

Europos Sąjungos (ES) partneriai turi ryžtingai reaguoti į Kinijos ambasadoriaus pareiškimą, esą buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi faktinio statuso, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Taip ji teigė sekmadienį Prahoje dalyvaudama ES parlamentų pirmininkių susitikime.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Globalinis atšilimas, karas ir infliacija. Atrodo, kad šiuo metu pasaulis išgyvena nesibaigiančių krizių laikotarpį ir nelabai moka  su tuo tvarkytis. Ekonomistas Nourielis Roubinis interviu „Der Spiegel“ teigė, kad iš tiesų tam tikra prasme trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, mat ekspertai jaudinasi, kad NATO gali įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą, ta pačia linkme gali žengti Izraelis bei Iranas, o Kinija gali užpulti Taivaną anksčiau nei tikėtasi.

Nesutapus Ukmergės rajono savivaldybės sudarytos grupės išvadoms, taryba spręs, iškelti ar palikti Ukmergėje stovinčias Sovietų Sąjungos kario ir „Vėliavnešių“ skulptūras. Tarybai teikiamame projekte dėl skulptūros „Vėliavnešiai“ sudaryta darbo grupė pasiūlė organizuoti menininkų, architektų idėjų konkursą naujam skulptūros įprasminimui, taip aktualizuojant meninę skulptūros vertę ir eliminuojant sovietmečio ideologijos prasmę.

Net keli šaltiniai, su kuriais kalbėjo Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistai, tvirtina, kad iš milžiniškos karinės bazės Tadžikistane į Ukrainą, kur Rusijos armija patyrė milžiniškus nuostolius, buvo perdislokuota apie 1500 karių. Šaltiniai taip pat teigė, kad dar maždaug 600 karių į fronto linijas bus išsiųsti iš Rusijos karinių objektų, esančių Tadžikistano sostinėje Dušanbėje ir pietiniame Bochtaro mieste.

Tęsiantis pasaulinę geopolitiką keičiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos privalo peržiūrėti ir patobulinti ilgalaikę savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Pagrindinis jos tikslas, panašiai kaip ir Šaltojo karo laikais, vėl turi būti prieš 75-erius metus suformuluotas George‘o Kennano principas: „Kantrus, bet tvirtas ir budrus Rusijos ekspansinių tendencijų stabdymas.

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. „Ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas. Trečiadienį priimta teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Eidamas 92-uosius metus mirė pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Būtent jis prieš daugiau nei 30 metų Sovietų Sąjungoje pradėjo persitvarkymo ir viešumo politiką, kuri padėjo pagrindą Sovietų Sąjungos griūčiai ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos išsilaisvinimui. Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu.

Vakarų lyderiams reiškiant užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirties, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva niekada nešlovins šio politiko, nes jo kariuomenė žudė lietuvius, siekdama pratęsti okupaciją. „Lietuviai nešlovins Gorbačiovo. Niekada nepamiršime paprasto fakto, kad jo kariuomenė žudė civilius gyventojus, kad pratęstų savo režimo okupaciją mūsų šalyje.

Antradienį miręs paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas daugelio laikomas žmogumi, sudariusiu sąlygas atkurti demokratiją tuo metu komunistų valdytose Europos šalyse, ir jo gedima kaip vieno iš retai pasitaikančių lyderių, kuris pakeitė pasaulį ir kuriam laikui suteikė vilties, kad tarp supervalstybių įsivyraus taika.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gilią užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirties, pranešė jo atstovas spaudai. „Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. M. Gorbačiovas ėjo 92-us metus, jis mirė po sunkios ligos.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys įvedė precedento neturinčias sankcijas Kremliui. Jau nemažai kalbėta apie turto konfiskavimą, oro erdvės uždarymą ir finansinius apribojimus, tačiau naujausia strategija, kurios ėmėsi Vakarai, bandydami sutramdyti Rusiją, yra eksporto kontrolė.

Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą. Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.

Rusiją kamuoja Vakarų sankcijos, dėl kurių šalyje ima trūkti prekių ar konkrečių gamybai reikalingų detalių. Kremliaus politika Rusiją po truputį grąžina į Sovietų Sąjungos laikus, kai buvo jaučiamas prekių deficitas, o užsienio diplomatams buvo sukurtos atskiros parduotuvės. Apie situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. „Labai norėjo grįžti į Sovietų Sąjungą su visais deficitais ir blatais, tai ir grįžo.

Rusijos televizijos „pokalbių“ laidose, kuriose dažniausiai yra tiesiog formuojama gyventojų nuomonė, pasigirdo raginimas žudyti Baltijos šalių atstovus, kurie yra atsakingi už vizų režimo apribojimą rusams ar sovietinių paminklų demontavimą.

Ukrainoje nukautų okupacinės Rusijos kariuomenės karių tėvams siunčiami informaciniai pranešimai, surašyti ant 1974-ųjų blankų. Rusijoje po sankcijų įvedimo ypač paaštrėjo popieriaus trūkumo krizė. Anksčiau taip pat buvo skelbiama, kad kai kuriose gydymo įstaigose receptai išrašomi ant sovietinių pavyzdžių.

Rusijoje atsidarys neapmuitintos (angl. duty-free) parduotuvės, kuriose diplomatai užsienio valiutomis galės įsigyti iš Vakarų importuotų prekių. Tokia praktika daugeliui rusų primena liūdnai pagarsėjusias Beriozkos parduotuves, tapusias aukštų sovietmečio pareigūnų turėtų privilegijų simboliu, rašo „The Guardian“. Parduotuvėse, kurios savo duris tikėtina atvers jau šį rudenį, bus parduodamos importuotos prekės, kurių įprastose Rusijos prekybos vietose bus sunku rasti, nes dėl karo Ukraino...

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Po daugiau nei 30 metų Nepriklausomybės mus vis dar supa sovietų propagandos liekanos, įsitikinę politikai. Tiesa, Seime pagreitį įgauna desovietizacijos įstatymo projektas. Jam įsigaliojus, Lietuvos aikštėse neliktų ne tik sovietų karių paminklų, bet ir keistųsi SSRS laikų gatvių pavadinimai. Komunarų, Tarybų, Kolūkiečių – taip vadinasi gatvės kai kuriuose Lietuvos kampeliuose.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo Michailas Šeremetas pasiūlė Sovietų Sąjungos vėliavą pripažinti naująja Rusijos valstybine vėliava. „Šiandien Vakarų šalys iš tikrųjų paskelbė karą Pergalės vėliavai, uždrausdamos ją visur. Jos bijo šio simbolio, nes raudona Pergalės vėliava primena mūsų tautos didybę ir mūsų didelę pergalę.

Šiemet gegužės 9-oji bus kitokia. Besidžiaugiantys Stalino pergale prieš Hitlerį nebegalės segėti Georgijaus juostelių, o Vilniaus valdžia neleis didesnių minėjimų ir renginių. Ar iš tiesų turėtume drausti iškilmingai minėti dieną, kuri Lietuvai reiškia 50 metų sovietinės okupacijos ir represijų, svarstė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Rusijos komunistų partija pasiūlė pakeisti Rusijos trispalvę į SSRS vėliavą. Įstatymų projektas jau pateiktas svarstymui Dūmoje. Viena iš jo autorių, deputatė Anželika Glazkova paaiškino, kad „žmonės patys to labai trokšta“. „Ta močiutę, kuri šiandien išėjo pasitikti nacių su mūsų raudona vėliava, tikėtina, visas pasaulis žino. Būtent su šiuo simboliu mes iškovojome pergalę Didžiojo Tėvynės karo metu. Būtent su šiuo simboliu atsirado visi Sovietų Sąjungos pasiekimai.

Kėdainių ir Anykščių rajonuose savaitgalį pastebėti dažais apipilti sovietinių karių paminklai. Anot Policijos departamento, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, geltonos ir raudonos spalvos dažais apipiltas kario paminklas, skirtas Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kautynėse su Vokietijos kariuomene, atminimui.  Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažyta sovietinio kario skulptūra.  Įvykiai tiriami.

31-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Kol JAV prezidentas lankosi Lenkijoje, Rusijos pajėgos nusitaikė į Ukrainos Vakarus. Raketos smenga į Lvivo miestą – tai galima suprasti kaip Rusijos grasinimą Joe Bidenui. JAV vadovas, viešėdamas Lenkijoje, pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“. Nustatyta, kad raketos į Lvivą paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo teritorijos.

Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje jau yra didesni, nei Sovietų Sąjunga patyrė Afganistano kare. Pagrindinis skirtumas – invazija į Ukrainą tęsiasi mėnesį, o sovietai Afganistane kariavo dešimt metų. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pasidalijo Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje ir Sovietų Sąjungos armijos praradimų palyginimu. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 15 300 Rusijos karių ir 6 generolus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako nesutinkanti su priekaištais prokurorams dėl neišnaudotų galimybių apklausti Sausio 13-osios byloje buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. „Su visa pagarba žuvusiųjų artimiesiems ir suprasdama jų beribį netekties skausmą, kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M. Gorbačiovą“, – feisbuke rašė generalinė prokurorė.

Sovietų laikų atlikėjai ir kinematografai dažnai „pasiskolindavo“, o kartais ir tiesiog pavogdavo dainas ar filmų siužetus iš savo Vakarų kolegų, rašoma „Obozrevatel“. Kaip pavyzdžiai yra pateikiamos keturios daugeliui nuo Sovietų Sąjungos laikų žinomos juostos. Leidinio apžvalgininkas Maksimas Mirovičius pažymi, kad per savo egzistavimo laikotarpį 95 proc. SSRS gyventojų praleido laiką už „geležinės sienos“, o apie Vakarų kultūros pasiekimus juos pasiekdavo tik nuotrupos.

Rusijos Aukščiausiasis teismas padėjo tašką – žinomiausia žmogaus teisių organizacija „Memorial“ turi būti uždaryta. Šis verdiktas – galutinis ir neskundžiamas. Užsienio agentu paskelbta organizacija esą nežymėdavo savo turinio ir taip klaidino visuomenę. Tačiau „Memorial“ gynėjai sako, kad tai – politinis susidorojimas. Istorinė diena Rusijoje.

Derėtų prisiminti vieną paprastą tiesą: nėra gyvenime nieko nemokamo. Ir Sovietų Sąjungoje nemokamo taip pat nieko nebuvo. Jeigu kažkas kažką gaudavo dykai – reiškia, kažkas jau už tai sumokėjo. Todėl vis dažniau pasirodantys komentarai socialiniuose tinkluose, kaip Sovietų Sąjungoje „kiekvienas galėjo gauti nemokamą butą“ turėtų kelti tik nuostabą – kaina už tuos „nemokamus“ butus buvo sumokėta milžiniška.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniais klausimais Victoria Nuland pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia save įamžinti istorijoje kaip žmogus, kuris atstatė SSRS. JAV administracijos atstovė apie tai prabilo netrukus po dviejų šalių prezidentų pokalbio telefonu.

1991-ųjų gruodžio 25-oji buvo paskutinė diena, kuomet Kremliuje, prezidentiniame krėsle sėdėjo Michailas Gorbačiovas. Tą vakarą pirmasis ir vienintelis SSRS prezidentas per televiziją paskelbė apie savo atsistatydinimą, o Kremliuje nuleista Sovietų Sąjungos vėliava. TSRS gyventojai buvo tokie pavargę nuo geležinės priespaudos, kad į vieną iš didžiausių geopolitinių sukrėtimų per visą istoriją sureagavo demonstruodami visišką abejingumą.